„Šiame (rezultate) matau mūsų žmonių pasitikėjimą ir viltį“, – netoli Kremliaus esančioje Maniežo aikštėje džiūgaujančiai miniai sakė V. Putinas.
Balsavusiųjų apklausos rodo, kad rinkimuose jis surinko apie 74 proc. balsų.
Maniežo aikštėje sekmadienio vakarą V. Putino pergalę švenčia 35 tūkst. žmonių, nurodė policija.
NAUJAUSIA INFORMACIJA
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį buvo perrinktas ketvirtai kadencijai - suskaičiavus 70 proc. balsalapių buvo paskelbta, kad už dabartinį šalies vadovą balsavo apie 75,91 proc. dalyvavusių rinkėjų.
Artimiausias V. Putino varžovas, Komunistų partijos kandidatas milijardierius Pavelas Grudininas turėjo 13,39 proc. balsų, rodo Centrinės rinkimų komisijos (CRK) negalutiniai duomenys. Trečias lieka ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis, gavęs 6,34 procento balsų.
22.55 val.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį buvo perrinktas ketvirtai kadencijai - suskaičiavus pusę balsalapių buvo paskelbta, kad už dabartinį šalies vadovą balsavo apie 75 proc. dalyvavusių rinkėjų.
Artimiausias V. Putino varžovas, Komunistų partijos kandidatas milijardierius Pavelas Grudininas turėjo 13,2 proc. balsų, rodo Centrinės rinkimų komisijos (CRK) negalutiniai duomenys.
Užsitikrino pergalę
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsitikrino ketvirtąją kadenciją per sekmadienį vykusius šalies vadovo rinkimus, rodo balsavusių rinkėjų apklausos.
Rusijos valstybinio viešosios nuomonės tyrimų instituto (VCIOM) duomenimis, V. Putinas, balotiravęsis kaip nepriklausomas kandidatas, surinko 73,9 proc. balsų, tačiau rinkimus temdo opozicijos pareiškimai apie galimo sukčiavimo atvejus.
Institutas prognozuoja, kad antrąją vietą sekmadienio balsavime iškovojo komunistų kandidatas milijardierius Pavelas Grudininas, surinkęs 11,2 proc. balsų, trečiąją – ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis su 6,7 proc. balsų.
Balsavusiųjų apklausos rodo, kad opozicionierė Ksenija Sobčiak surinko 2,5 proc. balsų, centristinės „Jabloko“ atstovas Grigorijus Javlinskis – 1,6 proc., Augimo partijos kandidatas Borisas Titovas – 1,1 proc., nacionalistų Rusijos liaudies sąjungos (ROS) vadovas Sergejus Baburinas – procentą, o partijos „Rusijos komunistai“ iškeltas Maksimas Suraikinas – 0,8 procentus.
Apklausoje sudalyvavo 162 tūkst. 601 respondentas iš 1,2 tūkst. Rusijos rinkimų apylinkių.
Ryškiausiam V.Putino varžovui Aleksejui Navalnui buvo uždrausta siekti prezidento posto, argumentuojant jo teistumu, nors daugelis jo šalininkų sako, kad šis sprendimas buvo politiškai motyvuotas.
Daugelis analitikų neabejojo V. Putino pergale sekmadienio balsavime. Ekspertai teigia, kad Kremliui reikėjo didelio rinkėjų aktyvumo, nes tai užtikrintų didesnį naujosios prezidento kadencijos legitimumą.
Rusijos centrinė rinkimų komisija nurodė, kad balsavime dalyvavo apie 60 proc. šalies piliečių, valdžiai rinkimų aktyvumą skatinus lazdos ir meduolio principu.
Asmenukių čempionatai, dovanos, maisto šventės ir vaikų linksmintojai pasitikdavo rinkėjus apylinkėse, siekiant sukurti šventinę atmosferą.
Tačiau valstybinių ir privačių kompanijų darbuotojai vis pranešdavo patiriantys spaudimą balsuoti, o studentams buvo grasinama problemomis per jų egzaminus arba net pašalinimu iš aukštųjų mokyklų, jeigu šie neateis prie balsadėžių.
Prieš šešerius metus šalies vadovo rinkimuose aktyvumas siekė 64 procentus.
Rinkimai sekmadienį vyko vis dar tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų sostinių dėl Rusijos 2014 metais įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos. Ją dar labiau sustiprino buvusio šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimas Jungtinėje Karalystėje.
Precedento neturintys pažeidimai
Opozicijos veikėjas A. Navalnas savo šalininkus ragino boikotuoti, anot jo, netikrą balsavimą ir stebėti rinkimų išsiuntė 33 tūkst. stebėtojų. Politikas nurodė, kad jie užfiksavo „precedento neturinčių pažeidimų“.
A. Navalno teisininkas Ivanas Ždanovas tvirtino, jog 17 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku, kai apylinkės užsidarė Maskvoje, rinkimų aktyvumas šalies mastu buvo 55 procentai.
Šio politiko opozicinis judėjimas ir nevyriausybiniai „Golos“ stebėtojai pranešdavo apie pakartotinius balsavimus, balsų klastojimą arba atvejus, kai V. Putino šalininkai balsuoti būdavo vežami autobusais.
Vienas rinkimų komisijos darbuotojas Dagestane naujienų agentūrai AFP nurodė, kad vienu metu apie 50 vyrų atvyko į balsavimo apylinkę, jį užgauliojo, o galiausiai įgrūdo į urną pluoštą balsalapių.
Tačiau centrinė rinkimų komisija atmetė daugelį priekaištų ir tvirtino, kad stebėtojai kartais neteisingai interpretuoja tai, ką mato.
Herojumi Rusijoje vadinamas V. Putinas prezidentu pirmą kartą buvo išrinktas 2000 metais. Nuo tada jis visiškai konsolidavo didžiausios pasaulio šalies valdžią, užmovė antsnukį opozicijai ir nacionalizavo televiziją.
65-ių buvęs KGB pareigūnas per savo kampaniją pabrėžė Rusijos kaip pasaulio galybės vaidmenį ir gyrė jos „neįveikiamus“ naujus branduolinius ginklus.
Sekmadienį Maskvoje balsavęs prezidentas tvirtino, kad būtų patenkintas bet kokiu rezultatu, suteikiančiu jam teisę toliau vadovauti šaliai.
„Esu tikras, kad programa, kurią siūlau, yra teisinga“, – sakė V. Putinas.
Daugelis su AFP bendravusių rinkėjų nurodė balsavę už dabartinį šalies lyderį. Žmonės gyrė jį už stabilumo ir nacionalinio pasididžiavimo sugrąžinimą po Sovietų Sąjungos griūties.
„Žinoma, aš už Putiną, jis yra lyderis“, – sakė 65-ių buvusi ekonomistė Olga Matiunina.
„Po to, kai jis sugrąžino Krymą, jis tapo mano herojumi“, – pridūrė ji.
Sekmadienį sukako ketveri metai, kai V. Putinas pasirašė sutartį, skelbiančią, kad Krymas tampa Rusijos dalimi. Vėliau Maskva ėmėsi remti prosusiškus separatistus Rytų Ukrainoje, o šis konfliktas jau nusinešė daugiau nei 10 tūkst. gyvybių.
Balsavimas kosmose
Prieš prezidento rinkimus Rusijos ir Vakarų santykiuose kilo nauja krizė, kai Jungtinė Karalystė apkaltino V. Putiną buvusio dvigubo šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimu sovietų sukurta nervus paralyžuojančia medžiaga.
Londonas po šio įvykio paskelbė išsiųsiantis Britanijoje dirbusius 23 Rusijos diplomatus, o Maskva atsakė tuo pačiu. Be to, šią savaitę Vašingtonas paskelbė naujas sankcijas Rusijai už kišimąsi į 2016 metų prezidento rinkimus.
Pastaroji V. Putino kadencija buvo pažymėta susidorojimu su opozicija po didžiulių jo protestų, konfliktu Ukrainoje, įsitraukimu į karą Sirijoje ir paskelbtomis sankcijomis Vakarų šalims, dėl kurių suprastėjo pačių rusų gyvenimo kokybė.
V. Putinas tvirtino, kad per savo ketvirtąją kadenciją stengsis išspręsti daug vidaus politikos problemų, tokių kaip plačiai paplitęs skurdas ar prasta sveikatos apsauga.
Prieš rinkimus valstybinės apklausų bendrovės prognozavo, kad dabartinis prezidentas surinks apie 70 proc. balsų. Tuo tarpu nepriklausomas Levados centras prognozių neskelbė.
Rinkimų komisijų nariai sekmadienį skraidė į tolimus šalies regionus, kad surinktų balsus iš atokių vienkemių. Vienintelis Tarptautinėje kosminėje stotyje šiuo metu dirbantis rusas Antonas Škaplerovas savo balsą perdavė per įgaliotinį.
Tuo tarpu vienoje Maskvos gatvėje vietiniai galėjo pamatyti tarsi balsavimo biuletenį atrodantį lapą. Ant jo buvo parašyta „Dar šešeri vergovės metai“.
