grigorijus javlinskis

Vladimiras Putins perrinktas Rusijos Federacijos prezidentu, surinkęs 76,69 proc. rinkėjų balsų, rodo penktadienį Centrinės rinkimų komisijos (CRK) paskelbti galutiniai kovo 18-ąją įvykusio balsavimo rezultatai. Už V. Putiną iš viso balsavo 56 mln. 430 tūkst. 712 rinkėjų – „tai yra, daugiau nei pusė balsavime dalyvavusių rinkėjų“, paskelbė Centrinė rinkimų komisija. Antras liko 11,77 proc.

Suskaičiavus beveik šimtą procentų balsavimo biuletenių Rusijos prezidento rinkimuose Vladimiras Putinas pirmauja surinkęs 76,67 proc. Komunistų atstovas surinko 11,79 proc., populistas Vladimiras Žirinovskis – 5,66 proc. Opozicijos atstove save laikanti Ksenija Sobčak surinko 1,67 proc., liberalių pažiūrų atstovas Grigorijus Javlinskis – 1,04 proc. Kiti kandidatai nesurinko ir 1 proc. balsų, rašoma „Current Time“. Balsavimo aktyvumas siekė 67,43 proc.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sekmadienio rinkimuose užsitikrinęs ketvirtą kadenciją ir šiame poste išliksiantis iki 2024 metų, sugebėjo įtvirtinti savo absoliučią valdžią, užgniaužti opoziciją ir priminti buvusią Maskvos galybę užsieniui. 65 metų buvęs KGB karininkas, prieš 18 metų pirmą kartą išrinktas prezidentu, sugrąžino stiprių valstybės saugumo tarnybų ir centralizuotos autoritarinės valdžios tradicijas, kurios buvo pradėjusios byrėti po Sovietų Sąjungos iširimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jo pergalė sekmadienį vykusiuose šalies vadovo rinkimuose rodo žmonių „pasitikėjimą ir viltį“. „Šiame (rezultate) matau mūsų žmonių pasitikėjimą ir viltį“, – netoli Kremliaus esančioje Maniežo aikštėje džiūgaujančiai miniai sakė V. Putinas. Balsavusiųjų apklausos rodo, kad rinkimuose jis surinko apie 74 proc. balsų. Maniežo aikštėje sekmadienio vakarą V. Putino pergalę švenčia 35 tūkst. žmonių, nurodė policija.

Kitais metais vyksiančių prezidento rinkimų Rusijoje, arba kaip jie patys juokais vadina „Vladimiro Putino rinkimų“, esminis klausimas – ar kandidatuos pats Vladimiras Putinas jau ketvirtajai kadencijai. Dabartinės aplinkybės rodo, kad jam pasirinkus kandidatuoti, sutrukdyti galėtų tik jo paties administracijos daromos politinės klaidos.

Vienas iš „Jabloko“ partijos įkūrėjų Grigorijus Javlinskis prabilo apie mitingų neefektyvumą. Kaip rašo politikas savo tinklaraštyje, „patys savaime pilietiniai mitingai, akcijos, vaikštynės ir panašios sulėktuvės, nepaisant viso jų žmogiškojo orumo, politiniu požiūriu nieko nepakeis“. „Dėl savo bejėgiškumo jie dažnai virs muštynėmis ir susirėmimais. Smurto stiprėjimas padarys situaciją visais atžvilgiais kur kas blogesnę“, – įsitikinęs G. Javlinskis.

Kandidatas į Rusijos prezidentus Michailas Prochorovas pirmadienį paragino kitus pretendentus į valstybės vadovo postą kovoti, kad Grigorijus Javlinskis galėtų dalyvauti rinkimuose, praneša „Interfax“. M. Prochorovas pavadino galimą M. Javlinskio pašalinimą iš kovos dėl Rusijos prezidento posto „smūgiu rinkimų teisėtumui“. Pirmadienį sužinota, kad Centrinė rinkimų komisija (CRK) išbrokavo daugiau kaip 23 procentus parašų, surinktų „Jabloko“ lyderiui remti.

„Jabloko“ partijos įkūrėjas Grigorijus Javlinskis pirmadienį pateikė dokumentus, kad būtų oficialiai registruotas kandidatu į Rusijos prezidentus, praneša „RIA Novosti“ Partija „Jabloko“ turi iki sausio 18 d. visoje Rusijoje surinkti du milijonus G. Javlinskio rėmėjų parašų. Tik tada jis bus oficialiai registruotas kaip kandidatas prezidento rinkimuose. Jei viskas pavyks, tai bus trečias G. Javlinskio bandymas užimti Rusijos prezidento postą. Jis dalyvavo rinkimuose 1996 ir 2000 metais.

Kol kas jokių nors kiek rimtesnių neramumų ar revoliucijų Rusijoje kol kas nėra. Ne todėl, kad šalis klestėtų ir visi būtų patenkinti gyvenimu. Toli gražu ne. Tylos regimybei susidaryti padeda ne viena, o keletas priežasčių. Visų pirma Rusijoje nėra rimtos opozicinės partijos, išskyrus komunistus ir galbūt vis mažiau įtakingus žirinovskininkus. Bet komunistams nuo 1917 metų pakako laiko savo idėjoms visiškai sukompromituoti.