vladimiras žirinovskis

Trečiadienį Rusijos Dūma oficialiai pranešė, jog mirė garsus Rusijos politikas Vladimiras Žirinovskis.  „Sisteminės opozicijos“ lyderis išgarsėjo itin įžūliais ir skambiais pasisakymais, o jo gyvenimą ir šeimą gaubia skandalai.  Apie V. Žirinovskio asmeninį gyvenimą žinoma nedaug. 1971 m. sausio 6 dieną jis vedė virusologę Galiną Lebedevą, su kuria susipažino dar tada, kai mergina buvo biologijos studentė Valstybiniame Maskvos universitete.

Rusijos Dūmos deputatas ir liberaldemokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis pasiūlė ne tik „nesižaisti“ su Baltarusija, bet tuo pačiu prie Rusijos prijungti ir Ukrainą.  „Jau seniai laikas atkurti Rusiją ir Baltarusiją kaip vieną, bendrą valstybę. Kam čia prisigalvoti: gal iš pradžių muitinę ar iš pradžių tarifus. Baltarusija suklestės, kuomet mes iš naujo tapsime viena valstybe“, – savo „Telegram“ kanale parašė politikas.  „Ir su Ukraina tas pats.

Jo vardas skambėjo per visą Sovietų Sąjungą. Milijonai moterų miestuose ir kaimuose nustatytą valandą rinkdavosi prie televizorių ekranų, kad visam laikui atsikratytų negandų jo „gydomųjų seansų“ metu. Kai kurie tvirtina, kad jiems tai padėjo, kitiems pasisekė mažiau. Prieš 80 metų – 1939-ųjų rugpjūčio 11-ąją – gimė Anatolijus Kašpirovskis, žymus sovietų hipnotizuotojas ir psichoterapeutas.

Rusijos Valstybės Dūmoje liepos 11-ąją vyko diskusija ir svarstymas, „kaip užtikrinti strateginį saugumą šalyje“. Jo metu pasigirdo siūlymų ir „griežtai perspėti Europą su JAV“, ir „nevengti smogti prevencinių smūgių“. Rusijos parlamente kalbėjęs akademikas Sergejus Rogovas aiškino, kad netrukus Rusija turės nuspręsti, kaip su Vakarais tartis dėl raketų dislokavimo. „Mūsų vertinimais, jau artimiausiais metais gali prasidėti naujos kartos amerikiečių raketų dislokavimas Rytų Europoje.

Kremliaus kritika Rusijoje yra leidžiama tik keliems žmonėms. Vienas jų yra „opozicinės“ liberdemokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis, kuris retsykiais išsišoka savo kaltinimais valdžiai dėl korupcijos, tačiau noriai iš tos pačios valdžios rankų ima apdovanojimus, o kai reikia – palaiko bendrą užsienio politikos kryptį.

Vladimiras Putins perrinktas Rusijos Federacijos prezidentu, surinkęs 76,69 proc. rinkėjų balsų, rodo penktadienį Centrinės rinkimų komisijos (CRK) paskelbti galutiniai kovo 18-ąją įvykusio balsavimo rezultatai. Už V. Putiną iš viso balsavo 56 mln. 430 tūkst. 712 rinkėjų – „tai yra, daugiau nei pusė balsavime dalyvavusių rinkėjų“, paskelbė Centrinė rinkimų komisija. Antras liko 11,77 proc.

Suskaičiavus beveik šimtą procentų balsavimo biuletenių Rusijos prezidento rinkimuose Vladimiras Putinas pirmauja surinkęs 76,67 proc. Komunistų atstovas surinko 11,79 proc., populistas Vladimiras Žirinovskis – 5,66 proc. Opozicijos atstove save laikanti Ksenija Sobčak surinko 1,67 proc., liberalių pažiūrų atstovas Grigorijus Javlinskis – 1,04 proc. Kiti kandidatai nesurinko ir 1 proc. balsų, rašoma „Current Time“. Balsavimo aktyvumas siekė 67,43 proc.

Rusijos prezidentu ketvirtai kadencijai perrinktas Vladimiras Putinas dar gali imtis reikšmingų žingsnių užsienio politikoje, sako analitikas Vilius Ivanauskas. Pasak jo, visuomenė iš jo laukia tariamų „nuolatinių pergalių“. „Rusijos visuomenei reikia nuolatinių pergalių, šis socialinius kontraktas apima ne tik rinkimų laikotarpį, todėl svarbu žiūrėti, kokius veiksmus tarptautinėje arenoje Rusija atliks“, – pirmadienį BNS sakė ekspertas iš Rytų Europos studijų centro.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sekmadienio rinkimuose užsitikrinęs ketvirtą kadenciją ir šiame poste išliksiantis iki 2024 metų, sugebėjo įtvirtinti savo absoliučią valdžią, užgniaužti opoziciją ir priminti buvusią Maskvos galybę užsieniui. 65 metų buvęs KGB karininkas, prieš 18 metų pirmą kartą išrinktas prezidentu, sugrąžino stiprių valstybės saugumo tarnybų ir centralizuotos autoritarinės valdžios tradicijas, kurios buvo pradėjusios byrėti po Sovietų Sąjungos iširimo.