• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vakarų laikraščiai tebekomentuoja Saddamo sūnų mirtį ir Irako ateitį, rašo apie Havelui įteiktą Amerikos prezidento laisvės medalį, svarsto, kaip “Eurostat” skandalas atsilieps Europos Komisijai, pataria Prancūzijos prezidentui ir šveicarų emigrantams. Ketvirtadienio (07.24) užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Aušra Jūraitė.

REKLAMA
REKLAMA

Amerikos dienraštis “New York Times” pažymi, kad Uday ir Qusay nužudymas yra taktinė Amerikos pergalė Irake, bet ne strateginė, ir apgailestauja, kad amerikiečiams nepavyko sugauti Saddamo sūnų gyvų. Amerikos okupacinė valdžia Bagdade neteko progos parodyti Saddamų dinastijos galą visuomenei, atmetančiai naująją valdžią ir brandinančiai sąmokslo teorijas. Amerika taip pat prarado galimybę suteikti irakiečiams šansą išlieti savo pyktį bei neapykantą ir pajusti atpildo skonį, jų kankintojams sėdint teismo suole, rašo “New York Times” apžvalgininkė Sandra Mackey.

REKLAMA

Kitas Amerikos dienraštis “International Herald Tribune” redakciniame straipsnyje pažymi, jog tai, kad Amerikos pajėgoms pavyko Mosule nukauti Uday ir Qusay, yra labiausiai padrąsinanti pastarųjų savaičių žinia iš Irako. Jei dabar amerikiečiams dar pavyktų sugauti patį Saddamą Husseiną, irakiečiai galų gale patikėtų, kad diktatorius ir jo klanas nebesugrįš į valdžią, rašo “Herald Tribune”. Vašingtono nesugebėjimas surasti ir sugauti didžiausius savo priešus - Osamą bin Ladeną, Mohammadą Omarą ir Saddamą Husseiną - erzina visus, ne vien amerikiečius, tad Saddamo sugavimas labai praverstų įtvirtinant taiką Irake. Vis dėlto, pažymi dienraštis, dar svarbiau nei Saddamo sugavimas yra būtinybė sugrąžinti irakiečiams taikiam gyvenimui būtinus dalykus - elektros energiją, vandenį ir kitas paslaugas, užtikrinti Irako policijos darbą ir saugumą, aprūpinti darbu bedarbius ir atkurti naftos pramonę, rašo Amerikos dienraštis.

REKLAMA
REKLAMA

Britų dienraštis “Times” straipsnyje “Irako ateitis priklauso nuo vieno neatsakyto klausimo” rašo, kad Saddamo Husseino sūnų mirtis toli gražu nereiškia, kad amerikiečių ir britų kariai galės greitai važiuoti namo. Bet dabar Irako okupacijos pabaiga tapo bent šiek tiek įsivaizduojama, nors vos prieš porą dienų ji skendėjo visiškose miglose. “Times” apžvalgininkė mano, kad po smurtingų trijų mėnesių Bagdade pagaliau galėtų įsivyrauti tvarka, o dauguma amerikiečių karių galėtų grįžti namo iki prezidento rinkimų 2004 lapkritį. Tačiau, rašo “Times”, vienas dalykas - nužudyti senąjį režimą, visai kitas - padėti pamatus naujai valdžiai ir užtikrinti jos demokratiškumą. Ir čia iškyla svarbus, iki šiol neatsakytas klausimas - kokį vaidmenį naujoje Irako vyriausybėje vaidins Saddamo slopinta šiitų dauguma ir ar ta vyriausybė bus draugiška Vakarams, rašo britų dienraštis “Times”.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nepriklausomas gynybos reikalų ekspertas Pavelas Felgenhaueris dienraštyje “Moscow Times” lygina Iraką su Čečėnija ir pažymi, kad irakiečių reakcija į Saddamo sūnų mirtį dar kartą parodė, koks yra didelis skirtumas tarp amerikiečių okupuoto Irako ir rusų okupuotos Čečėnijos. Partizaninę kovos taktiką naudoja ir irakiečiai, ir čečėnai - taip negalima įveikti reguliarios kariuomenės, bet galima pakirsti karių moralę. Akivaizdu, kad ir Čečėnijoje, ir Irake pagrindinis tikslas yra susilpninti Maskvos ir Vašingtono paramą okupacijai ir priversti išvesti okupacinę kariuomenę - taip 1984-aisiais amerikiečiai išėjo iš Libano, 1993 -iaisiais - iš Somalio, o rusai 1996 metais - iš Čečėnijos. Bet svarbiausia, pažymi Felgenhaueris, niekas Čečėnijoje netiki, kad rusai yra išlaisvintojai, ir dar niekada Čečėnijoje niekas nesidžiaugė dėl karo vado mirties. Dauguma čečėnų įsitikinę, kad tarybinis aviacijos generolas čečėnų sukilėlių prezidentas Džocharas Dudajevas iš dalies prisidėjo prie dabartinės Čečėnijos katastrofos, bet kai 1996 metais jį nukovė rusų pajėgos, Grozno gatvėse nebuvo linksmybių. Visai kitoks vaizdas buvo Bagdade, rodantis, kad irakiečiai tiki esą išlaisvinti amerikiečių, rašo Felgehaueris anglų kalba leidžiamame Maskvos dienraštyje “Times”.

REKLAMA

“Vienuolika skirtingų laisvės veidų”, tokiu pavadinimu spausdina straipsnį dienraštis “Washington Post” apie Amerikos prezidento laisvės medalių, kurie įteikiami už itin didelius nuopelnus Jungtinių Valstijų saugumo ir valstybės interesams, įteikimą ir vardija medalininkų sąrašą - du teksasiečiai, trys sportininkai, aukščiausios klasės virėja ir geriausias pasaulyje mėsainių gamintojas. Sąraše yra buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas - poetas ir dramaturgas, vedęs Čekoslovakiją iš komunizmo į demokratiją, už savo rašinius komunistų laikais sėdėjęs kalėjime. “Havelas savo kūriniuose juokėsi iš priespaudos režimo pretenzijų, todėl buvo laikomas savo šalies priešu, nors kiekvienas sakinys buvo gryna tiesa apie tironus”, - sakė Bushas, įteikdamas Havelui apdovanojimą.

REKLAMA

Nepraėjus nė pusmečiui po išėjimo į prezidento pensiją, Havelas ir vėl tapo žymiausiu politiniu čekų disidentu, po medalių įteikimo iškilmių pabrėžė dienraštis “International Herald Tribune”.

Britanijos dienraštis “Financial Times” rašo apie vakarykštį Europos Komisijos sprendimą nutraukti visas sutartis su keturiomis bendrovėmis, kurios, komisijos nuomone, yra įsipainiojusios į įtariamą “Eurostat” korupcijos skandalą. Europos antikorupcijos padalinys aiškinasi įtarimus dėl dvigubos buhalterijos ir fondų nutekinimo per tris įtartinas bankų sąskaitas Liuksemburge, Belgijoje ir Ispanijoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Komisija taip pat paragino ištirti, ar neteisėta “Eurostat” praktika nepersismelkė į kitus skyrius, ir pareikalavo pateikti ataskaitą. Pasak “Financial Times” apžvalgininko Briuselyje, šios priemonės yra akivaizdus Europos Komisijos bandymas suvaldyti skandalą, įsiutinusį Europos Parlamentą, ir pridariusį rimtos žalos Romano Prodi Komisijos, kuri prieš trejus metus pradėjo darbą, žadėdama mirtinai kovoti su korupcija, nemokšišku vadovavimu ir kyšininkavimu, geram vardui. Tai taip pat rodo didėjančią baimę, kad “Eurostat” praktika - o tyrimas tvirtina atskleidęs “milžinišką Europos Sąjungos finansų fondų grobstymo bendrovę” - gali būti sėkmingai pritaikoma ir kitose Europos Sąjungos biurokratinėse institucijose, rašo britų “Financial Times”.

REKLAMA

Prancūzų dienraštis “Figaro” mano, kad taikinio dešimtuke atsidūrė pati Europos Komisija pirmiausia už tai, kad per mažai darė ir per vėlai susigriebė. “Eurostat” istorija vėl į dienos šviesą ištraukė Europos Komisijos veiklos viešumo trūkumus. Europos Parlamento biudžeto komitetas buvo taip apstulbęs, kad Komisija nesiėmė jokių priemonių anksčiau, kad pareikalavo pirmininką Romano Prodi asmeniškai pasiaiškinti Parlamento sesijoje rugsėjo 8-ąją Strasbūre. Dabar belieka laukti, kaip baigsis Europos Komisija grumtynės su Europos Parlamentu - ar Prodi išsisuks nesutriuškintas, rašo prancūzų dienraštis “Figaro”.

REKLAMA

Britų dienraštis “Telegraph” rašo, kad Prancūzijos prezidentas Jacques’as Chiracas išvykdamas į kelionę po prancūzakalbes Ramiojo vandenyno pietų šalis bando išvengti smunkančio populiarumo, bet taip dar labiau didina nepasitenkinimą savo vyriausybės politika. Beveik 70 procentų prancūzų mano, kad prezidentas turėtų labiau rūpintis vidaus politika ir kai jis sako kalbas Naujojoje Kaledonijoje, Prancūzija nori, kad jis grįžtų prie namų darbų, rašo britų “Daily Telegraph”. Pernai perrinktas prezidentu Chiracas stengėsi apsigaubti mistiniu imperiniu šydu, laikydamasis atokiau nuo ginčų dėl pensijų reformos, pašalpų apkarpymų, kurie sukėlė streikus šalyje ir nutraukė meno festivalius, palikdamas konkrečius darbus premjerui. Dienraštis sutinka, kad toks elgesys būdingas Prancūzijos prezidentams, bet jei Chiracas nori išlaikyti savo smunkantį populiarumą, pataria britų “Telegraph”, jis turi arba įsikišti, arba rizikuoti savo geru vardu.

Šveicarų dienraštis Ženevos “Tribune” piktinasi grupės šveicarų emigrantų sąjūdžiu kurti 24-ąjį kantoną. Sąjūdis pasivadinęs “Penktoji Šveicarija” - užuomina į keturis kalbinius šalies regionus - nori tarti žodį federacijos politikos klausimais, rašo šveicarų laikraštis, tvirtindamas, kad šveicarų emigrantai yra perdėm įžūlūs, ir priduria, kad būtų daug sveikiau, jei šalies reikalus tvarkytų šalies gyventojai, tad gal verčiau derėtų pagalvoti apie balsavimo teisių suteikimą Šveicarijoje gyvenantiems užsieniečiams, rašo Ženevos “Tribune”.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų