Trys prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje užklupti „Bayraktar TB2“ drono. Netrukus po smūgio jie bėgo nuo sunaikintos artilerijos. Pasak apžvalgininkų, šis smūgis – lūžio taškas septynerių metų konflikte. Ukraina sako, kad sunaikinta artilerija buvo atsakinga už ukrainiečio kario žūtį netoli Hranitnės miestelio. Dar vienas karys šaudžius šiai Minsko susitarimo draudžiamai artilerijai buvo sužeistas.
Dronų ataka sukėlė tikrą pasipiktinimo audrą Kremliuje. Esą jų panaudojimas gali destabilizuoti padėti visoje fronto linijoje.
„Ši istorija turėtų priversti susimąstyti tuos, kas remia Ukrainos atkaklius reikalavimus, kad ji tuoj pat būtų priimta į NATO. Ir priversti susimąstyti tuos, kurie apginkluoja Kijevo režimą kontroliuojamą neonacių“, – komentuoja Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas.
Kremlius ir jo remiami separatistai turi ko baimintis. Dronai „Bayraktar“ jau įrodė savo vertę karinio konflikto Kalnų Karabache metu. Turkiški dronai sudavė lemtingą smūgį rusiška ginkluote besiremiančioms Armėnijos pajėgoms ir, apžvalgininkų nuomone, smarkiai prisidėjo prie Azerbaidžano pergalės 44 dienas trukusiame kare. Juos Turkija sėkmingai panaudojo ir Libijoje bei Sirijoje.
„Tokios ginkluotės tiekimas Ukrainos kariuomenei gali potencialiai destabilizuoti padėtį prie sąveikos linijos“, – teigia Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Kijevas planuoja netrukus įsigyti iki pusšimčio šių dronų. Taip pat įrengti jų aprūpinimo ir treniruočių centrą Ukrainoje. Lenkija irgi pareiškė planuojanti įsigyti 24 „Bayraktar“ dronus. Birželį įvykusio NATO viršūnių susitikimo metu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda užsiminė, kad Turkijos prezidentas susitikimo metu taip siūlė pirkti ginkluotę, galimai ir „Bayraktar“ dronus.
