2022 metais Europos Komisija sugriežtino vizų išdavimo taisykles Rusijai, todėl prašymų pateikimas tapo ilgesnis, brangesnis ir sudėtingesnis. Komisija dar tuomet įspėjo, kad galimybė patekti į ES suteiktų Maskvai lengvą prieigą vykdyti hibridines operacijas.
„Rusija kelia grėsmę saugumui. Mums reikia daugiau, o ne mažiau budrumo. Suteikiant potencialiems Rusijos šnipams ir sabotuotojams lengvą prieigą prie ES, būtų pakenkta visų mūsų saugumui“, – sakė Ylva Johansson, buvusi Europos Komisijos narė, atsakinga už vidaus reikalus.
Tiesa, įtvirtintos griežtesnės taisyklės nesumažino prašymų skaičiaus.
Šengeno zonos vizų išdavimo pokyčiai Rusijos piliečiams
Dar 2007 metais ES ir Rusijos susitarimas supaprastino trumpalaikių vizų išdavimą Rusijos piliečiams.
2022 metų vasarį ES iš dalies sustabdė šį susitarimą, panaikindama palankias sąlygas Rusijos vyriausybės pareigūnams ir verslininkams. Tų pačių metų rugsėjį ES Taryba visiškai sustabdė šio susitarimo taikymą visiems Rusijos piliečiams, kaip „tiesioginę Rusijos veiksmų pasekmę“ už jos „neišprovokuotą ir nepagrįstą agresijos karą“. Dėl to vizų išdavimo procesas tapo brangesnis, ilgesnis ir griežčiau tikrinamas.
Prieš invaziją į Ukrainą vizą gauti užtrukdavo apie dvi savaites. Šiandien procesas gali trukti iki 45 dienų, o vizos kaina išaugo nuo 35 eurų iki 80 eurų. Be to, Rusijos piliečiai turi pateikti daugiau dokumentų. Nebūtinoms kelionėms, pavyzdžiui, turistinėms, taikomas žemesnis prioritetas, o ilgalaikės vizos išduodamos itin retai.
Europiečiai į rusų atvykimą reaguoja įvairiai. Čekija įvedė itin griežtus apribojimus, o Suomija 2023 metais nustojo išduoti turistines vizas, išskyrus šeimos nariams ar Suomijos gyventojams. Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija ėmėsi dar griežtesnių priemonių – trumpalaikę Šengeno zonos vizą turintiems Rusijos piliečiams visai uždraudė atvykti.
Tačiau ne visos šalys į ribojimus žiūri taip griežtai – Prancūzija, Italija bei Ispanija vizas išduoda daug lengviau. Vengrijoje taisyklės dar laisvesnės: šalyje dirbantiems Rusijos piliečiams leidžiama atvykti be saugumo patikrinimo.
Naujoji sistema Europoje padės užtikrinti saugumą
ES šiemet pristatė naują atvykimo/išvykimo sistemą (EES), kuri naudoja biometrinius duomenis tam, kad galėtų sekti kiekvieną ne ES piliečio atvykimą ir išvykimą. Ji sukurta siekiant sugriežtinti sienų saugumą ir atpažinti asmenis, susijusius su nusikalstama veikla.
Pradėjus veikti EES, keliautojai turi pateikti pirštų antspaudus ir nusifotografuoti kaskart, kai kerta Šengeno sieną.
„Tvirta mūsų išorės sienų apsauga yra gyvybiškai svarbi Europos Sąjungai. Naujoji atvykimo ir išvykimo sistema padės mums užtikrinti, kad į Europą keliaujantys trečiųjų šalių piliečiai laikytųsi mūsų taisyklių. Tai padės padaryti mūsų sienas saugesnes, o pasienio patikrinimus – veiksmingesnius“, – teigė Kaare Dybvadas, Danijos imigracijos ir integracijos ministras.
Kiek Rusijos piliečių vyksta į Europą?
Už saugumą ir migraciją atsakingas ES Komisijos narys Magnusas Brunneris pasakojo, kad visiško draudimo Rusijos piliečiams atvykti įvesti neįmanoma, nes vizas teikia kiekviena šalis individualiai.
Vien 2024 metais vizas gavo daugiau nei pusė milijono Rusijos piliečių – 25 proc. daugiau nei 2023 metais. Atmetimų skaičius beveik nepadidėjo ir išliko šiek tiek mažesnis nei 3 proc.
Tiesa, nuo 2022 metų sausio iki 2025 metų liepos Europoje užfiksuota 110 su Rusija susijusių incidentų – sabotažo, padegimų, pasikėsinimų.
Valstybės turėtų rimtai vertinti grėsmę
Kai kurie rusai turi planą, kaip apeiti draudimus. Rusijos piliečiai, turintys dvigubą pilietybę, naudojasi savo antruoju pasu, kad išvengtų sankcijų, apsaugotų savo turtą. Dviguba pilietybė leidžia turtingiems Rusijos piliečiams laisvai keliauti, atidaryti banko sąskaitas ir užsiimti neteisėta ar nusikalstama veikla visoje Europoje.
Po staigaus su Rusija susijusių operacijų, kurias dažnai vykdo šnipai, prisidengiantys diplomatinėmis pareigomis, skaičiaus padidėjimo, ES vyriausybės dabar reikalauja, kad Rusijos diplomatai prieš išvykdami už priimančiosios šalies sienų apie tai praneštų valdžios institucijoms.
„Mes susiduriame su neteisėtais sienos kirtimais, sabotažu, dronų įsibrovimais ir propaganda, kuria siekiama manipuliuoti viešąja nuomone. Todėl raginu visas valstybes rimtai vertinti šią grėsmę. Mūsų moralinė pareiga yra uždrausti šią paslaugą“, – sakė Rihards Kozlovskis, Latvijos vidaus reikalų ministras.
Lenkija, Baltijos ir Šiaurės šalys taip pat nori taikyti sankcijas Rusijos piliečiams, kurie kovojo prieš Ukrainą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
