Kol kas magnetinių audrų pasitraukimo tikėtis nevertėtų – štai kas laukia artimiausiomis dienomis.
Stiprumas – 5 balai
Žvelgiant į šiandienius meteoagent.com duomenis, galima matyti, kad magnetinė audra toliau tęsiasi ir šiandien pasieks 5 intensyvumo balus.
Rytoj, lapkričio 11 dieną, magnetinė audra smogs dar stipriau – pranešama, kad numatoma 5,7 balo magnetinė audra. Tokio pat intensyvumo magnetinė audra prognozuojama ir poryt, lapkričio 12-ąją.
Ne paslaptis, kad kai kurie ypač stipriai jaučia magnetinių audrų poveikį, o jis pasireiškia tokiais simptomais kaip galvos skausmas, padidėjęs kraujospūdis, silpnumas ar pykinimo jausmas.
Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos (NOAA) trijų artimiausių dienų prognozėje taip pat galima matyti, kad magnetinės audros šiomis dienomis nerimsta. Šiandien pranešama apie 4,67 balo stiprumo magnetinę audrą.
Vis tik jau rytoj magnetinė audra smogs dar stipriau. Ji sieks net 5,67 balo, tad šią dieną vertėtų pasisaugoti. Taip pat raginama pasisaugoti trečiadienį, nes numatoma 5,67 balo magnetinė audra.
Kaip padėti sau susidūrus su padidėjusiu kraujospūdžiu?
Kuomet dažnai susiduriama su padidėjusiu kraujospūdžiu, tai dažnai yra ženklas, kad sergame arterine hipertenzija. Apie šią ligą anksčiau naujienų portalui tv3.lt yra pasakojęs LSMU Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius.
Daugelis puikiai žino, kad optimalus arterinis kraujospūdis yra iki 120 / 80 mmHg. 120-129 / 80-84 mmHg laikoma normaliu arteriniu kraujospūdžiu, 130-139 / 85-89 mmHg – aukštu normaliu arteriniu kraujospūdžiu.
Profesoriaus teigimu, jei asmens iki 65 metų amžiaus kraujospūdis yra didesnis kaip 140 / 90 mmHg, diagnozuojama arterinė hipertenzija.
Vis tik, kai kalba pasisuka apie 65 metų ir vyresnius asmenis, yra išimčių – manoma, kad galima būti toleruojamas aukštesnis kraujospūdis, ypač asmenims, sulaukusiems 80 ir daugiau metų.
Jis taip pat papasakojo apie tai, kokių rekomendacijų reiktų laikytis, kuomet susiduriama su padidėjusiu kraujospūdžiu.
„Pirmiausia kalbame, kad pacientas neturėtų rinktis sūraus, riebaus maisto, jo racione turėtų atsirasti pakankamai vaisių ir daržovių. Neretai pacientui sudaromas fizinio aktyvumo planas ir tris-keturis mėnesius stebima, kaip jam sekasi.
Jeigu gyvenimo būdo pokyčiai duoda rezultatus, koreguojasi arterinis kraujospūdis, tokiu atveju pacientui išlaikant gydytojų sudarytą nemedikamentinį priežiūros planą jam greičiausiai nereikės medikamentinio gydymo“, – tąkart sakė profesorius.
Taip pat pokalbio metu R. Kubilius dalijosi apie tai, kaip apskritai išvengti arterinės hipertenzijos susirgimo ir save apsaugoti nuo šios širdies ir kraujagyslių sistemos ligos.
„Vis garsiau kalbama apie Viduržemio jūros dietą, praturtintą vaisiais ir daržovėmis, nevartojamas sūrus maistas, sočiosios riebalų rūgštis, du-tris kartus per savaitę mėsa keičiama žuvimi. Mokslininkai įrodė, kad jei bent trejus metus pavyktų laikytis šios dietos, tikėtina, kad reikšmingai atitolintume širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi.
Jei pacientas prie dietos laikymosi prijungia ir kasdienį fizinį aktyvumą, kas yra 30-45 minutės vidutinio ar intensyvaus aerobinio treniravimosi: važiavimo dviračiu, ėjimo, bėgimo ristele, mes galėtume iki 10-15 mmHg sumažinti arterinį kraujospūdį, o tai prilygsta stipraus antihipertenzinio vaisto poveikiui.
Kiekvienas žmogus kaip biologinė būtybė turi vidinių rezervų, kaip koreguoti padidintą arterinį kraujospūdį, atitolinti ligas ir apsisaugoti nuo kenksmingai organizmą veikiančių širdies kraujagyslių ligų rizikos veiksnių“, – aiškino pašnekovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
