REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Teisiami kredito unijų vadovai

 Generalinė prokuratūra kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba baigė baudžiamąją bylą, kurioje kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ buvę vadovai įtariami apgaule kredito unijos naudai įgiję 1 milijoną litų. Teisiami ir buvę Palangos kredito unijos vadovai.

 Generalinė prokuratūra kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba baigė baudžiamąją bylą, kurioje kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ buvę vadovai įtariami apgaule kredito unijos naudai įgiję 1 milijoną litų. Teisiami ir buvę Palangos kredito unijos vadovai.

REKLAMA

Apgavo banką

Dviem buvusios kredito unijos valdybos pirmininkams, tuo pat metu dirbusiems ir administracijos vadovais, pareikšti įtarimai dėl didelės vertės sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Tai pirmoji teismui perduota baudžiamoji byla iš sudėtingo ir didelės apimties FNTT atliekamo tyrimo dėl galimo dešimčių milijonų litų turto iššvaistymo keturiose Lietuvos kredito unijose ir kitų sunkių finansinių nusikaltimų.

Generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos išplatino informaciją, kurioje rašoma, kad nustatyta, jog 2011 metų gruodžio mėnesį, žinodami apie sunkią kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ finansinę padėtį, jos vadovai Lilija Laškova ir Tomas Zajančkauskas sukčiaudami padidino savo dalį suformuotame unijos kapitale. Jie vienam kredito unijos indėlininkui kartu su dokumentais, susijusiais su indėliu, apgaule pateikė pasirašyti prašymą nutraukti terminuotą daugiau nei 850 000 litų indėlį ir prašymą tapti kredito unijos dalininku – pajininku. Piktnaudžiaudami indėlininko, nežinančio, kad tapo unijos pajininku, pasitikėjimu, įtariamieji 2012 metų liepos mėnesį vėl tą patį indėlininką apgavo. Pateikė jam pasirašyti prašymą nutraukti kitą terminuotą indėlį dėl daugiau nei 144 000 litų.

REKLAMA
REKLAMA

Duomenys apie tariamai įgytus 1 milijono litų vertės pajus buvo įtraukti į kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ veiklos ataskaitas. Informacija su melagingais duomenimis apie unijos kapitalą buvo pateikta priežiūrą vykdančiai institucijai. Kredito unijos vadovų apgaulė ir piktnaudžiavimas kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ sudarė sąlygas fiktyviai atitikti Lietuvos banko nustatytus minimalius normatyvus ir toliau tęsti veiklą 2012 ir 2013 metais.

REKLAMA

Baigta baudžiamoji byla dėl buvusių kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ vadovų perduota nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

Fiktyvios paskolos

Prieš metus Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje (ONKTS) baigtas didelės apimties ikiteisminis tyrimas dėl su Palangos kredito unijos valdymu susijusių asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų – sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų klastojimo ir neteisėto praturtėjimo. Prokuroras Ruslanas Ušinskas, surašęs kaltinamąjį aktą, 26 tomų baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui. Kadangi vienas iš teisiamųjų pasislėpė ši byla išskirta į dvi. Eilinis posėdis byloje, kurioje kaltinimai pateikti ir Palangos kredito unijos buvusiam direktoriui Evaldui Petrauskui turėtų įvykti spalio 28-ąją.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip yra pranešusi Klaipėdos apygardos prokuratūra, surinkti ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, jog nuo 2010 metų rugsėjo iki 2012 metų pradžios Palangos kredito unijoje, klastojant valdybos posėdžių protokolus, įvairiems fiziniams asmenims būdavo suteikiamos didžiulės ilgalaikės (nuo 5 iki 40 metų) fiktyvios piniginės paskolos, kurių grąžinimas būdavo užtikrinamas įkeičiant mažavertį nekilnojamąjį turtą. Jo vertė būdavo keliasdešimt kartų padidinta ir dažnu atveju paskolų gavėjams nepriklausė. Pinigų paskolų gavėjai iš tikrųjų negaudavo, jos, kaip teigia prokuratūros atstovai, neva atitekdavo tikrajam Palangos kredito unijos vadovui Evaldui Petrauskui, kuris save vadina unijos administracijos vadovo pavaduotoju. Jam pareikšti kaltinimai dėl to, kad jis neva apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimo turto (pagal LR BK 182 str. 2 d.).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Įtariama, kad minėtu laikotarpiu Palangos kredito unijoje iš viso buvo išduota fiktyvių paskolų už beveik 6 mln. litų. Pats E. Petrauskas teigia, kad jis Palangoje ketino statyti daugiabutį namą, tačiau skolintis pinigų iš unijos nebegalėjo, nes buvo viršijęs skolinimosi limitą.Todėl pinigus skolinosi kitų žmonių vardu ir tikina, kad tie pinigai nedingo.

Dingo milijonas

Palangos kredito unija neteko daugiau kaip milijono litų ir dar anksčiau, kai į ją buvo įsibrovę plėšikai.

Įsilaužimas į Palangos kredito uniją, įsikūrusią Vytauto gatvėje stovinčio prekybos centro „Maxima“ patalpose, įvykdytas 2008-ųjų gruodžio naktį. Ilgapirščiai į prekybos centrą įsibrovė per kavinę „Rifas“, nežinia kur gautu raktu ar visrakčiu atrakinę jos durų spyną.

REKLAMA

Patekę vidun įsibrovėliai pirmiausia užsirakino. Tada jie kavinės tualeto sienoje išgriovė ertmę, o pro ją įšliaužė į prekybos centro patalpas. Nusikaltėliai žinojo ne tik kad kavinėje nėra signalizacijos, bet ir, kur prekybos centre išdėstyti judesio davikliai, todėl pro juos prašliaužė gulomis. Vis dėlto vienas daviklis suveikė, bet atvykę apsaugos policijos pareigūnai, nepastebėję įsilaužimo į pastatą žymių, nuvažiavo, tad nekviesti svečiai galėjo tęsti savo juodą darbą.

Pailsėję nusikaltėliai išgriovė dar vieną skylę ir per tualetą pateko į Palangos kredito unijos nuomojamas patalpas. Išpjovę du seifus, plėšikai juos ištuštino. Grobio būta nemenko – per 1 milijoną 100 tūkstančių litų.

REKLAMA

Po nusikaltimo Palangos kredito unijos darbuotojai „Akistatai“ sakė, kad stambių pinigų sumų unijoje nelaikydavę, o kviesdavę banko inkasatorius. Bet, girdi, dėl nelemto sutapimo apiplėšimo išvakarėse į uniją buvusi atvežta stambi pinigų suma, kuri kitą dieną turėjusi būti išmokėta klientams.

Išgėrė už įsilaužimą

Tirdami apiplėšimą kriminalistai gavo stebėjimo kamerų įrašą, bet plėšikai buvo pagalvoję ir apie tai – nufilmuota, kaip du darbo kombinezonais vilkintys kaukėti ir dėl to neatpažįstami vyrai ramiai įeina į patalpas.

Nusikaltimo vietoje plėšikai elgėsi pernelyg akiplėšiškai – išlaužę seifus jie neatsispyrė pagundai sėkmingą operaciją „aplaistyti“ vietoje, todėl čia pat atsikimšo prekybos centre susirastų pačių brangiausių svaigalų butelių ir gėrė užsikąsdami irgi vogtu tortu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pagal paliktus seilių pėdsakus kriminalistai nustatė įtariamąjį – Arūną Karūnosą. Palangoje ir Klaipėdoje gyvenęs vyras, pajutęs, jog yra ieškomas, paspruko į Lenkiją. Ten jis irgi nevaikščiojo į darbo biržą – „Akistatos“ žiniomis, Mrongovo mieste įsitraukė į vietinę gaują, kuri Lenkijoje apiplėšinėjo prekybos centrus.

2011 metų pavasarį įtariamasis stojo prieš Palangos apylinkės teismą, bet pasirodė besąs kietas riešutėlis – ne tik neišdavė nei nusikaltimo organizatorių, nei sėbro, nei kur nukeliavo tąnakt pagrobti šimtai tūkstančių litų, bet iš viso neigė dalyvavęs kredito unijos seifų apiplėšime, tikino tortą patalpose valgęs ir pritrupinęs anksčiau. Pritrūkus įrodymų jis buvo išteisintas bet nuosprendį apskundė prokuratūra. Pernai gruodžio mėnesį Klaipėdos apygardos teismas uniją apiplėšusi A. Karūnosą nuteisė penkerių metų laisvės atėmimo bausme. Veikė rizikingai

REKLAMA

FNTT ir Generalinė prokuratūra toliau tęsia ikiteisminį tyrimą dėl dar keturių kredito unijų, kaip įtariama, apgaule išdavusių ir iš kitų subjektų gavusių paskolų už daugiau nei 73 milijonus litų. Šiuo metu byloje pranešimai apie įtarimus įteikti 61 asmeniui.

Tiriant Lietuvos kredito unijų veiklą gauta duomenų, kad grupė asmenų, atitinkanti organizuotos grupės požymius, iš Nacionalinės kredito unijos (NKU) galėjo apgaule gauti kreditų už beveik 25 mln. litų, nors turto, kuriam įsigyti buvo išduoti kreditai ir kuris buvo įkeistas paskoloms užtikrinti, vertė nesiekia 800 000 litų. Prokurorų teigimu, pinigai iš unijos buvo vagiami 3 metus, įtarimai jau pareikšti maždaug 30-čiai asmenų.

REKLAMA

Dar anksčiau Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, įvertinusi kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ inspektavimo rezultatus, nusprendė apriboti kredito unijos priimamų indėlių palūkanų normas ir skolinimo sandorių su kredito unijos nariais fiziniais asmenimis sumą. Taip pat nutarta nušalinti nuo pareigų kredito unijos administracijos vadovą ir valdybos pirmininką.

Po to buvo priimtas sprendimas Vilniaus kredito unijai laikinai uždrausti teikti skolinimo (įskaitant hipotekines paskolas) finansinę paslaugą. Taip nuspręsta atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus kredito unija nevykdė veiklos riziką ribojančių normatyvų.

Itin sparčiai augant paskolų portfeliui, kredito unijos didelę dalį paskolų suteikė iš esmės nevertindamos prisiimamos rizikos: nebuvo analizuojamas kredituojamų įmonių verslo planų realumas, jų įgyvendinimo perspektyvos, netikrinta, ar būsimi skolininkai pateikė teisingus duomenis, būtinus jų rizikai įvertinti, o už paskolas įkeičiamas turtas neužtikrino įsipareigojimų įvykdymo. Priimti sprendimai dėl paskolų suteikimo dažnai buvo ekonomiškai nepagrįsti ir neskaidrūs.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mažės ar didės?

Šiuo metu šalyje veikia 74 kredito unijos. Asociacija Lietuvos kredito unijos vienija 62 unijas. Lietuvos banko teigimu unijų turėtų mažėti, nes joms bus keliami griežtesni reikalavimai.

Dabartiniais duomenimis, blogų paskolų skaičius unijose yra mažesnis nei bankuose, o paskolų kokybė – geresnė. Tačiau Lietuvos bankas įtaria, jog paskolų rizika vertinama nepakankamai konservatyviai.

Lietuvoje unijos užima mažiau nei 3 proc. rinkos. Jų tikslas iki 2030-ųjų išsikovoti 20 proc. rinkos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų