REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dėl spartesnio nei prognozuota eksporto augimo pirmąjį šių metų pusmetį bankas „Swedbank“ gerina Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikos prognozes ir žada, kad šalyje krizė baigsis ateinančių metų viduryje. Tačiau sparčiau iš krizės dugno 2011-2012 metais leis pakilti vidaus vartojimo atsigavimas.

REKLAMA
REKLAMA

„Tų žalių daigų ekonomikoje vis daugiau, antras ketvirtis parodė, kad atsigavimas yra tvarus, tačiau krizė žmonėms baigsis ne tada, kai bus graži statistika, o kai pilnės žmonių kišenė. Tai atsitiks ateinančių metų viduryje“, - spaudos konferencijoje kalbėjo sakė „Swedbank Markets“ Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas.

REKLAMA

Banko analitikai prognozuoja, jog šiemet Lietuvos BVP ūgtels 0,5 proc., 2011 m. – apie 3 proc., o 2012 m. – 4,5 proc.

Eksporto įtaka mažėja

T. Andrejauskas žada, kad spartesnį proveržį pamatysime ateinančiais metais, tačiau dėl nevienodo pasaulio ekonomikos atsigavimo eksporto įtaka po truputį mažės, tačiau niekur nedings.

Pastaruosius keletą metų šalies BVP į viršų tempė grynasis eksportas, tačiau šiemet varikliuku tapo bendrovių atsargos.

REKLAMA
REKLAMA

„Per sunkmetį bendrovių atsargos mažėjo, sumažėjus pardavimui, įmonės valėsi sandėlius, nes buvo per brangu laikyti prekes. Kai paklausa užsienyje atsigavo, mūsų gamintojai pamatė, kad nėra ką pardavinėti ir prasidėjo atvirkščias procesas, tačiau jis nėra amžinas, reikia antro variklio – vidaus paklausos“, - dėstė analitikas.

Vidaus vartojimas – antrasis variklis

Jis žada, kad būtent antrasis ekonomikos variklis turėtų įsijungti ateinančiais metais – tuomet planuojamas vidaus paklausos didėjimas. T. Andrejauskas teigia, jog tai įtakos per krizę sukauptos žmonių santaupos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Per krizę išaugo privačių asmenų indėliai. Buvo fiksuotas paradoksas: pajamos krenta, bet indėliai auga. Tai lūkesčių ekonomika – per krizę žmonės nori susikurti pagalvėles, rezervą, nes nėra užtikrinti dėl ateities. Per paskutinius dvejus metus šie indėliai užaugo kažkur 2 mlrd. litų – šiuo pinigus matome, kaip vieną iš vidaus vartojimo šaltinių“, - sakė jis.

Mastrichto kriterijų pasieksime

Vienu didžiausių ateinančių metu iššūkiu „Swedbank“ laiko valdžios sektoriaus išlaidas ir skolas, tačiau žada, kad ateinančiais metais valdžios einamoji sąskaita taps subalansuota.

REKLAMA

2012 m. galima tikėtis nedidelio deficito dėl namų ūkio vartojimo atsigavimo bei dėl to, kad per nuosmukio laikotarpį ir kelerius metus ypač sumažėjusios užsienio investicijos turėtų pradėti atsigauti.

Taip pat T. Andrejauskas mano, jog 2012 m. pasiekti 3 proc. biudžeto deficitą – Mastrichto kriterijų - įmanoma.

Nedarbas žemyn, algos aukštyn

Kitas iššūkis – nedarbas, tačiau jis dėl atsigaunančių investicijų ateinančiais metais pradės mažėti. Šių metų pabaigoje jis turėtų siekti 17 proc., o ateinančiais metais turėtų sumažėti iki 15,5 proc., o 2012 m. – 14 proc.

REKLAMA

Algų didėjimo galime tikėtis 2011 m. antroje pusėje, tačiau tik privačiame sektoriuje. Tuo tarpu viešasis sektorius pilnesnių kišenių gali laukti 2012 metais, kuomet vyks Seimo rinkimai. Anot T. Andrejausko, būtent dėl jų gali būti panaikinti sprendimai nedidinti viešojo sektoriaus tarnautojų uždarbio.

Tiesa, atlyginimai didės nesparčiai – privatus sektorius kitais metais gali tikėtis 1-2 proc. augimo, tačiau įvertinus infliaciją rodiklis taps nuliniu. Ženklesnis didėjimas žadamas 2012 m.

Kvadratinės šaknies scenarijus

T. Andrejauskas teigia, jog šiuo metu pasaulis atsigauna pagal kvadratinės šaknies scenarijų.

„Atšokome nuo dugno, tačiau kažkur sustojome ties viduriu ir laukiame, kol pamatysime tvaresnius rezultatus. Sąlygos pasaulyje pagerėjo, tačiau globali krizė dar nesibaigė“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atsigavimą išsivysčiusiose valstybėse toliau stabdo privataus ir valstybinio sektoriaus diržų veržimo politika, dideli valdžios sektoriaus deficitai, aukštas nedarbo lygis bei labai lėtai atsigaunantis vartojimas. Tiesa, šioje vietoje geresnius rezultatus rodo Šiaurės Europa ir, anot T. Andrejausko, tai yra naudinga Lietuvai, nes šis regionas – vienas pagrindinių mūsų ekonomikos partnerių.

Pakartotinio nuosmukio, taip vadinamo W scenarijaus, „Swedbank“ nesitiki ir jam prognozuoja 10 proc. tikimybę. Greitesni V formos atsigavimas taip pat nelabai tikėtinas – jam suteikta 15 proc. tikimybė.

REKLAMA

Geresnis gyvenimas ir kaimynams

„Swedbank“ analitikai pagerino ir Latvijos bei Estijos pagrindinių ekonomikos rodiklių prognozes. Skaičiuojama, kad 2010 metais Estijos ekonomika augs 2,2 proc., o Latvijos kris 1,5 proc. 2011 metais Estijai prognozuojama 4,5 proc., o Latvijai – 3 proc. , o 2012 metais Estijai – 4,5 proc., Latvijai – 4,2 proc. augimas.

Pasak banko analitikų, Estijos ekonomikai teigiamos įtakos turės nuo 2011 metų sausio 1 d. įvedamas euras, o Latvijos – eksporto augimas, tačiau didelis nedarbas (Latvijoje 2011 metų prognozuojamas 17,5 proc., Estijoje – 15,5 proc.) kaimyninėse šalyse, kaip ir Lietuvoje, išliks viena aktualiausių problemų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų