Martynas Pasiliauskas

Pirmasis lietuviškų oro linijų „Air Lituanica“ skrydis – birželio pabaigoje į Briuselį. Vėliau bendrovės skrydžių kryptys bus papildytos Amsterdamo, Berlyno, Prahos, Miuncheno ir Maskvos maršrutais. Šiemet bendrovė planuoja gauti 40 mln. litų pajamų, o kitąmet – 140 mln. litų. Pasako bendrovės direktoriaus Eriko Zubraus, lūžio tašką, kai gaunamos pajamos viršija sąnaudas, „Air Lituanica“ turėtų pasiekti 2015 metų pradžioje.

  VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas iš užimamų pareigų traukiasi šalių sutarimu. Ūkio ministerijos pranešime spaudai teigiama, kad jis penktadalį darbo laiko skirdavo asmeniniams reikalams. P. Lukauskas teigia, kad gavo pasiūlymą arba likti direktoriaus pavaduotoju, arba trauktis iš pareigų.

Vienas iš „Apple“ įkūrėjų Steve’as Wozniakas teigia, kad visada verta imtis ir tų darbų ar projektų, kurie tuo metu nėra verti daug pinigų, mat taip vystome savo sugebėjimus. „Jei darai kažką, ko niekas dar nedarė ir niekas nemano, kad tai yra verta pinigų, šis darbas duos naudos jūsų pačių išsilavinimui, net ir tuo atveju, jei tai niekada nebus verta pinigų. Galiausiai jūs išugdysite gebėjimus, kurie leis jums sukurti tai kas yra verta itin daug pinigų“, – sakė jis.

Didžiausios Lietuvos ryšio ir telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ duomenimis, ketvirtadalis visų ryšio priemonių rinkoje – išmanieji telefonai. Bendrovės generalinio direktoriaus Petro Masiulio nuomone, per artimiausius du metus, išmanieji telefonai užims jau pusę rinkos. Tai lems didėjančią mobiliojo interneto paklausą, o kartu ir augančias mobiliojo interneto tiekėjų pajamas.

Labai norint ir atkakliai siekiant išsikelto tikslo galima pasiekti viską. Tai įrodo šio numerio „Verslo švyturys“ – Jolanta Latvienė. Bendravimas, tikėjimas tuo, ką darai ir išsikelto tikslo siekimas. Šiuos tris dalykus J. Latvienė išskiria, kaip pagrindinius savo sėkmės formulės kintamuosius. Šiandien ji – turto valdymo paslaugas Baltijos šalyse teikiančios bendrovės „Evli Securities“ valdybos pirmininkė. O viskas prasidėjo nuo anglų kalbos mokytojos pareigų ir didelio noro dirbti banke.

Į pasaulinę mobiliųjų technologijų parodą „Mobile Wordwide Congress 2013“ išvyko ir beveik 20 Lietuvos atstovų, kurie lankytojus bandė sudominti interaktyviais sprendimais. Barselona savaitei buvo tapusi mobiliųjų technologijų naujovių traukos centru. Į kasmetinę, vieną didžiausių pasaulyje parodų „Mobile Wordwide Congress 2013“ atvyko per 70 tūkst. lankytojų – laisvų kambarių viešbučiuose nebuvo, taksi išsikvietimas tapo dideliu iššūkiu, o restoranų savininkai trynė rankomis.

 Patikslinta. Originaliame straipsnyje buvo rašoma, kad Vilniuje vasarą veiks "m-Commute" sistema. NFQ ją šiuo metu pristato užsienio rinkoms, o Vilniui kuria panašų sprendimą. Vasarą Vilniuje turėtų pradėti veikti nauja sistema apjungianti miesto transportą – viešąjį, taksi, automobilių stovėjimą, dviračių nuomą.

Maži „startupai“ rado būdą, kaip konkuruoti su dideliais komerciniais bankais – gudrūs veiklos modeliai jiems tarptautinių pinigų pervedimų paslaugas leidžia siūlyti daug pigiau. „Viso gero, bankai. Jūsų linksmybės baigėsi“, – savo portale skelbia bendrovė „TransferWise“, kuri leidžia atlikti tarptautinius pinigų pervedimus internetu žymiai pigiau nei tradiciniai bankai ar kitos pinigų pervedimo paslaugas teikiančios bendrovės.

Didžiausioje elektronikos parodoje „Consumers Electronics Show“ dominavo milžiniški ekranai, liečiamieji kompiuteriai. Tačiau parodos švyturys, kažkada nušvietęs būsimas technologijų tendencijas, kiekvienas metais vis labiau temsta nuo Las Vegasą supančios dykumos dulkių. Plačiai vartojamų elektronikos prietaisų paroda „Consumers Electronics Show“ (CES) nuo 1967 metų, kai pirmą kartą atvėrė duris, buvo technologijų sektoriaus žiburys.

Lietuvoje šiuo metu išleistas korupcijos džinas, kurio taip lengvai neįveiksime. Augustinas Rakauskas – netradicinis „Verslo švyturys“. Per susitikimą apie jo valdomus verslus, karjerą kalbėjomės nedaug – pašnekesys daugiausia sukosi apie Lietuvos būklę, korupcinę dvasią ir kaip lietuviams vertėtų susimąstyti apie šalia jų vykstančius procesus.

Šešioliktoji Vyriausybė savo programą išdėstė 539 punktais ir išskyrė 12 neatidėliotinų veiklos prioritetų. Programos projektas antradienį turėtų būti svarstomas Seime. Pagrindine veiklos kryptimi naujoji Vyriausybė nurodo ekonomikos augimo užtikrinimą kuriant naujas darbo vietas, plečiant pramonę. Ekonomikai atsigaunant, žadama didinti socialinės srities, sveikatos apsaugos, paramos šeimai, švietimo ir mokslo, kultūros finansavimą. „Įgyvendinti šį tikslą (šalies ekonominį augimą – aut. past.

Nuosavo valstybinio komercinio banko idėja Lietuvoje aptariama bene kiekvienais metais. Britai steigia savą, tačiau ekspertai tokio darinio nauda Lietuvai vis dar abejoja. Verslui skundžiantis dėl griežtėjančių bankų paskolų sąlygų, šis klausimas prieš porą savaičių vėl buvo iškeltas Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK), bet Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tuomet pareiškė, kad tai nėra reali galimybė padėti aktyviau skolinti verslui.

DNB bankas prognozuoja, kad kitąmet Lietuvos ekonomikos plėtra bus lėtesnė ir mažina BVP prognozę. Taip pat infliacija sumažės, o struktūrinis nedarbas vers kelti atlyginimus kvalifikuotiems darbuotojams. 2013 metais šalies BVP turėtų augti 2 proc. (anksčiau prognozuota 3 proc.), o šiemet 3 proc. – augimas lėtės, nes mažės eksporto augimas, o jo neatsvers vidaus vartojimas. „Augimas vistik lėtėja, ktais metais matysime lėtesnį BVP augimą. Tai pagrindine ateina iš užsienio.

Lietuvos bankas, pristatydamas Lietuvos ūkio perspektyvas 2013 m., neprognozuoja įstojimo į euro zoną net 2014 m. Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko, komentuodama euro įsivedimo galimybes, teigė, kad Lietuvos banko pateiktos prognozės greito euro įsivedimo nežada.

Investuotojams šiandien vertėtų pasižvalgyti į dividendus mokančių įmonių akcijas arba įmonių obligacijas, o indėlių palūkanos dar kurį laiką išliks arti nulio, mano „Swedbank“ Akcijų prekybos skyriaus Lietuvoje vadovas Marius Ignotas. „Indėliuose ko gero gyvensime prie žemų palūkanų normos dar kurį laiką. Akcijose turime ganėtinai dideles kainas, tad ieškant vertės, reikėtų atkreipti dėmesį į dividendines bendroves. Obligacijose sunku pasakyti, kur yra vertė, nes jos itin pabrangusios.

„Ober-Haus“ skaičiuojamas butų indeksas rodo, kad rugsėjo mėnesį kainos didėjo Vilniuje ir Viršuje, o Rygoje ir Taline – šiek tiek mažėjo. Baltijos šalyse butai išlieka brangiausi Vilniuje, o sandorių augimas čia buvo mažiausias. Rygoje kainos kilstelėjo 0,1 proc., o Taline augimas siekė 1,4 procento. Vilniuje ir Varšuvoje rugsėjo mėnesį kainos smuktelėjo vienodu tempu – 0,4 procento.

Indėlių palūkanos tuoj sieks nulį, o infliacija jau kurį laiką suryja indėlių generuojamas pajamas. Ką daryti? Lietuvos bankas šiais metais prognozuoja 2,9 proc. infliaciją, o kitais – 2,4 procento. Bankas SEB mano, kad šiemet kainos augs 3,4 proc., o 2013 metais – 3,5 procento. Tai liūdna žinia lietuviams, nes jiems trumpalaikiai indėliai iki šiol buvo bene vienintelė taupymo priemonė. Praėjusią savaitę už metų trukmės indėlį litais didieji šalyje veikiantys bankai siūlė 0,2–0,3 procento.

Patariamajame referendume dėl Visagino atominės elektrinės rinkėjai pasisakė prieš branduolinės jėgainės statybas Lietuvoje. Suskaičiavus duomenis 1914 apylinkių iš 2017 apylinkių 34,07 proc. lietuvių pasisakė už atominės statybas, o 62,65 proc. – prieš. Tiesa, dar neaišku ar referendumas įvyko. Negalutiniais duomenimis rinkimuose dalyvavo 52,16 proc. rinkėjų – tiek užtektų, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu.

Arūno Šikštos vadovaujama „Teo LT“ tapo pavyzdžiu kitoms „TeliaSonera“ valdomoms bendrovėms, o, pasak jo, kiti lietuvių verslai dažnai dirba daug efektyviau ir sveikiau nei kolegos iš Vakarų. Interviu derinome ilgai – pirmąsias užklausas išsiuntėme dar pernai vasarą, tačiau susitikti pavyko tik šiemet.

Po 50 metų Lietuva dėl vieno sparčiausių plačiajuosčių internetų pasaulyje ir investicijų į jo plėtrą pateks tarp turtingiausių pasaulio šalių, prognozavo  į Lietuvą atvykęs švedų filosofas, rašytojas, sociologas, futuristas ir muzikantas Alexanderis Bardas.

Rugpjūčio mėnesį Viduriniuose Rytuose buvo įtempta – virusai užpuolė didžiausias čia veikiančias energetikos sektoriaus bendroves, nuo jų nukentėjo ir Libano finansų sektorius. Iš kur toks aktyvumas ir kas už to yra? Rugpjūtį dviejų Persijos įlankos energetikos bendrovių kompiuteriuose pradėjo masiškai dingti informacija. Didžiausias pasaulyje naftos gamintojas „Saudi Aramco“ ir dujų gamintojas „RasGas“ buvo užpultas kompiuterinių virusų.

Estų „Pro Kapital Grupp“ žada surengti rekordinį IPO Baltijos šalių rinkose, kuriose jau keletą metų vyrauja štilis, o bendrovės planus eiti į biržą nukelia vis geresniems laikams. Ar estams pavyks įpūsti vėjo į rinką ir paraginti kitus sekti jų keliu? Jau dvejus metus Baltijos šalyse nevyko pirminio viešo akcijų platinimo (IPO). Paskutinį kartą 2010 m. tai darė „Linas Agro Group“ (pritraukė 96,934 mln. litų) ir „Premia Foods“ (44,77 mln.

Lietuvių bendrovė „Neurotechnology“ sukūrė programinę įrangą, leidžiančią gestais valdyti kompiuterių – tam tereikia kompiuterio vaizdo kameros. Programa „NPointer“ rankų judesiais standartinėje operacinės sistemos „Windows“ programinėje įrangoje leidžia atlikti vieno, dviejų pelės klavišo paspaudimo veiksmus, slankioti langus. Kompiuterio vaizdo kamerą nukreipus į delną, kuris gali būti nukreiptas į kompiuterį ar laikomas ant stalo, „NPointer“ ją paverčia valdymo įrenginiu.

Lietuvių mokslininkai idėjų ir sprendimų turi, tačiau nesugalvoja, kaip iš jų uždirbti pinigų. Artėjant rugsėjo mėnesį Vilniuje vyksiančiai pasaulinio masto gyvybės mokslų konferencijai „Life Science Baltics 2012“ Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius Arūnas Karlonas teigia, kad Lietuvoje trūksta mokslo vadybininkų, kurie padėtų mokslininkams komercializuoti savo idėjas, tačiau pastebi, kad verslo atstovai jau pradeda suprasti mokslininkus ir jų darbo vingrybes.

Keletą savaičių finansų rinkas drebina LIBOR skandalas. Kas yra LIBOR ir kodėl bankininkai norėjo juo manipuliuoti? Už bandymą manipuliuoti LIBOR (angl. London inter–bank offered rate) – Londono tarpbankinės rinkos palūkanų norma – antras pagal dydį britų bankas „Barclays“ sumokėjo 450 mln. JAV dolerių (1,26 mlrd.

Ekonomistai atranda kompiuterinius žaidimus, o jų virtualias ekonomikas vadina rojumi. Kodėl? Kompiuteriniai žaidimai seniai nebėra pramoga tik vaikams. Klaviatūras maigo ir pele baksnoja ir suaugusieji, kai kurie tai daro profesionaliai ir uždirba dešimtis tūkstančių dolerių. Uždirba pinigų ne tik todėl, kad sugeba virtualius personažus valdyti geriau už kitus, bet ir todėl, kad išmano virtualios ekonomikos dėsnius ir sugeba ja manipuliuoti.

Europos centrinis bankas skolina šimtus milijardų eurų bankams, kad šie juos padėtų atgal į centrinį banką. Kam to reikia? „Gyventojas turi būstą, pajamų – ne, bankui jį užstato ir už tai paprašo 0,5 mln. litų, nors tokių pinigų neturi. Tai milžiniški pinigai, jis jų gal neuždirbs per dešimt metų. Jei šis žmogus atsargus, didžiąją dalį pinigų investuos atgal.

Geriausi aukso laikai baigėsi, euras turėtų toliau silpnėti prieš dolerį, o naftos kainos šiandien yra ekonomikos plėtrai priimtinesniame lygyje, konstatuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Auksas pradeda savo kelią žemyn. Padėtis ne tokia paprasta – aukso kaina truputį sumažėjo, bet atsiranda trumpalaikių veiksnių, kurie gali kilstelėti jo kainą“, – pristatydamas ekonomikos apžvalgė sakė ekonomistas.

Amerikiečių kompanija „Data Systems Solutions“ buvo priversta sumokėti 8,8 milijonų JAV dolerių baudą po to, kai paaiškėjo kad ji nuo 1999 iki 2004 duodavo stambius kyšius, kad gautų užsakymus Ignalinos atominėje elektrinėje (AE), rašoma „The Wall Street Journal“. Kyšiai buvo nukreipiami per kelias bendroves JAV ir užsienyje. JAV teisingumo departamentas teigia, kad pinigai pavedimu ar čekiais buvo mokami keletą kartų aukštas pareigas užimantiems Ignalinos AE pareigūnams.

Dar kurį laiką nenuspręsime, kas iš tikrųjų yra išmanusis miestas, tačiau jau šiandien apie miestus mums daug gali pasakyti internetas ir jų gyventojų skaitmeninės informacijos trupiniai. „Zebra Technologies“ viceprezidentas, ekonomikos mokslų daktaras Euro Beinatas yra išmaniųjų miestų specialistas. Jis kartu su komanda, pasitelkęs kolektyvų duomenų rinkimą, kuria įspūdingus miestų modelius, kurie leidžia nustatyti žmonių srautus, jų nuotaiką.

Banko „Snoras“ bankroto administratorius Neilas Cooperis penktadienį išplatino ataskaitą apie banko bankroto eigą. Ataskaitoje teigiama, kad gegugžės 31 dieną „Snoras“ turėjo per 826 mln. litų lėšų. Nuo praėjusių metų gruodžio 7 dienos iki gegužės pabaigos bankas patyrė per 105 mln. litų išlaidų, o įplaukos viršijo 932 mln. litų.

Lietuviai dar tik atranda internetą, o pasaulis jau lipa ant kito laiptelio. Pernai tyrimų bendrovės TNS duomenimis, reklamos mastai vertinant litais Lietuvoje sparčiausiai augo internete – 12 proc. per metus, tačiau bendroje šalies reklamos pyrago dalyje teužėmė 8,2 procento. Didžiąją dalį rinkos dalijosi reklama tradicinėse medijose – televizijoje (47,5 proc.), laikraščiuose (17,6 proc.), žurnaluose (10,3 proc.) ir radijuje (7,9 proc.

Lietuviai dar tik atranda internetą, o pasaulis jau lipa ant kito laiptelio. Pernai tyrimų bendrovės TNS duomenimis, reklamos mastai vertinant litais Lietuvoje sparčiausiai augo internete – 12 proc. per metus, tačiau bendroje šalies reklamos pyrago dalyje teužėmė 8,2 procento. Didžiąją dalį rinkos dalijosi reklama tradicinėse medijose – televizijoje (47,5 proc.), laikraščiuose (17,6 proc.), žurnaluose (10,3 proc.) ir radijuje (7,9 proc.

Vyriausybės posėdyje bus svarstomos valstybės valdomų įmonių (VVĮ) reformos gairės, turinčios užtikrinti geresnį ir skaidresnį jų valdymą bei didesnį indėlį į biudžetą. Tačiau kai kurie pramonininkai abejoja ar politikai išdrįs nusikapoti pirštus ir panaikinti galimybę užsidirbti ar pakreipti įmonės veiklą naudinga kryptimi. Šiandien valstybė valdo 149 įmones. Pernai jos į biudžetą įnešė per 86 mln. litų, o 2010 metais – 42 mln. litų.

Memų, kuriuos dažnas žmogus žino, kaip paveikslėlius su juokingais užrašais, fenomeną tyrinėjantis Niujorko universiteto doktoranas Patrickas Davisonas teigia, kad memai padeda žmonėms internete burtis į specifines grupes ir pataria į ką atkreipti dėmesį, norint iš memų pasipelnyti finansiškai. – Studijuojate interneto memus, kodėl kas nors norėtų tai daryti? – Įdomus klausimas. Viena priežastis, kodėl studijuoju memus – kiti žmonės to nedaro.

Dienraščių pardavimai smunka, tiražai mažėja, priklausomybė nuo reklamos užsakovų auga, vartotojai nepatenkinti tiek reklama, tiek naujienų portalo kuriamu produktu – tokia liūdna šiandienos žiniasklaidos realybė. To vaistas – mokamas turinys. Bent jau taip mano „Login“ vykusios diskusijos „Nemokamo turinio kaina“ dalyviai. Mokamas ar nemokamas? „Gero turinio stuburas visada buvo dienraščiai. Jie, kaip taisyklė, įdarbindavo daugiausia žurnalistų.

Bankų makleriai disponuodami didelėmis pinigų sumomis kartais dėl pelno tinkamai neįvertina rizikos, o planui nepasisekus sukrečia ne tik savo bendrovę, bet ir visą rinką. Didžiausias JAV bankas „JPMorgan Chase“ tapo puikiu pavyzdžiu, kai riziką nugalėjo noras uždirbti daugiau. Situacija dar galutinai neaiški, tačiau skelbiama, kad bankas dėl vieno savo darbuotojo Bruno Iksilo, praminto Londono Banginiu, veiksmų patyrė bent 2 mlrd. JAV dolerių (5,44 mlrd. litų) nuostolį.

Bankų makleriai, disponuodami didelėmis pinigų sumomis, kartais dėl pelno tinkamai neįvertina rizikos, o planui nepasisekus sukrečia ne tik savo bendrovę, bet ir visą rinką. Didžiausias JAV bankas „JPMorgan Chase“ tapo puikiu pavyzdžiu, kai riziką nugalėjo noras uždirbti daugiau. Situacija dar galutinai neaiški, tačiau skelbiama, kad bankas dėl vieno savo darbuotojo Bruno Iksilo, praminto Londono Banginiu, veiksmų patyrė bent 2 mlrd. JAV dolerių (5,44 mlrd. litų) nuostolį.

Turtingas lietuvis turi nuovoką, kaip uždirbti pinigus, tačiau bijo patikėti juos kitiems, jaučiasi saugesnis užsienio bankuose ir vengia rizikuoti. Tokį portretą galime piešti po pokalbių su Lietuvos specialistais, teikiančiais privačios bankininkystės paslaugas. Kalbinami verslininkai iš dalies tai patvirtina – jie tikina patys geriausiai žinantys, kaip elgtis su savo pinigais, ir juos glumina pasiūlymai savo santaupas perleisti valdyti kam nors kitam.

Kas penktam Lietuvos gyventojui skurstant, vidutiniam darbo užmokesčiui siekiant 1,7 tūkst. litų, pasiklausius praeivių kalbų ar paskaičius komentarus internetinėje erdvėje kalbėti apie didelius turtus tampa neskanu ir blogo tono ženklu. Tačiau vadinamasis 1 proc., prieš kurį taip aktyviai protestuoja pasaulinis „Occupy“ judėjimas, egzistuoja ir Lietuvoje.

Premjeras Andrius Kubilius prasitarė, kad vyriausybės pozicija minimalaus mėnesinio atlyginimo klausimu sušvelnėtų, jei su Trišale taryba būtų sutarta dėl darbo sąlygų liberalizavimo. „Norime, kad Trišalėje taryboje būtų sutariama dėl darbo santykio lankstumo. Jei bus sutarta dėl darbo kodekso pataisų, tokiu atveju matome galimybę didinti MMA“, – po vyriausybės posėdžio sakė premjeras.

Vienas iš „Startup Monthly“ įkūrėjų, „Lockeed Martin Space Systems Company“ tyrėjas Vadimas Slavinas mano, kad Lietuva gali tapti šios Europos dalies „startup’ų“ bendruomenių centru. Kaip žmogus, kaip jūs, dirbantis su kosminėmis technologijomis, atsidūrė „startup’ų“ pasaulyje? Technologijos visada buvo mano aistra, o vaikystėje visada norėjau kurti palydovus. Aš esu Sovietų Sąjungos kosmoso amžiaus vaikas, todėl tai visada buvo mano svajonė.

Gregas Kiddas, vienas pirmųjų „Twitter“ investuotojų, Vilniuje viešėjęs konferencijoje „Startup Monthly Vilnius“, tikina, kad „startup’o“ įkūrėjo įžvalgos yra svarbesnės nei idėjos. Kaip tapote vienu iš pirmujų „Twitter“ investuotojų? „Twitterio“ įkūrėjas Jackas Dorsey dirbo mano senesnėje bendrovėje „Dispatch Management Services Corp“. Jis įsilaužė į mūsų bendrovės portalą, parodė klaidas, todėl aš jį ir įdarbinau.

Latviai norėtų įsigyti iki 20 proc. naujosios Visagino atominės elektrinės (VAE) akcijų, teigė „Latvenergo“ generalinis direktorius Aris Žiguris. „Mes dairomės į ne daugiau nei 20 proc. jėgainės akcijų. Žinodami bendrą projekto kainą galite lengvai paskaičiuoti mūsų investicijų sumą“, - sakė jis. Vertinama, kad naujoji jėgainė turėtų kainuoti 5 mlrd. eurų, todėl latvių įnašas turėtų siekti iki 1 mlrd. eurų.

Į pensiją išeinantys vadinamosios kūdikių bumo kartos atstovai kelia pavojų JAV akcijų rinkai ir gali ilgam žymiai apkarpyti jų duodamą grąžą. Akcijų rinkos reaguoja į begalę veiksnių, tačiau vienaip ar kitaip svarbų vaidmenį, lemiantį akcijų kainas, atlieka pasiūla ir paklausa: kuo didesnė paklausa, tuo aukštesnė kaina ir jei siūlančiųjų akcijas parduoti yra daugiau nei norinčiųjų pirkti, akcijos pinga. Šis principas tampa itin aktualus pažvelgus į demografines tendencijas.

Lietuvoje turime bene geriausias interneto magistrales pasaulyje, tačiau jomis vis dar važinėjame automobiliais „Lada“ bei uždirbti iš skaitmeninės erdvės vis dar neišmokome, antradienį konstatavo aljanso „Langas į ateitį“ dešimčio proga surengtos konferencijos „Žinių Lietuva: ką dar turime išmokti?“ dalyviai. „Lietuva pagal interneto infrastruktūrą yra gal 3–4 pasaulyje – šalia tokių šalių, kaip Japonija ir Pietų Korėja. Vilnius ir Kaunas yra pirmi du miestai pagal interneto greitį Europoje.

Leiskimės į kelionę po nematomą internetą, kur prekiaujama ginklais, narkotikais, kur ieškoma samdomų žudikų, vyksta nelegalios lažybos. Internetas lyg ledkalnis – matome tik jo viršūnėlę, o po vandeniu slypi keletą kartą didesnis ledo, šiuo atveju informacijos luitas. Nematomas internetas (angl. Invisible Net) – tai interneto dalis, kurios neranda paieškos sistemos. Kalifornijos universiteto mokslininkai 2001 metais skaičiavo, kad nematomame internete gali slypėti 91 tūkst.

„Startup“ – pradedančiųjų verslų – bendruomenės grandas Jonathanas Bradfordas mažą Lietuvos rinką vadina pranašumu ir tikina, kad šalis eina tinkamu keliu. Daugiau nei dešimtmetį „startup“ bendruomenėse besisukiojantis, žymiausių akceleratorių Europoje įkūrėjas J. Bradfordas atvykęs į renginio „Startup Monthly Vilnius“ pristatymą sako, kad jo tikslas – padaryti žmones nebeįdarbinamus. Be to, jis giria Lietuvos progresą, o pagrindine naujųjų verslininkų klaida laiko nesidalijimą idėjomis.

Tamsiosios interneto jėgos nuolat bando formuoti lietuvių nuomonę tam tikrais klausimais. Pateikiame kariuomenės pavyzdį. Ne paslaptis, kad dauguma komentarų šalies naujienų portaluose minties grynuoliais nežiba. Ko tik ten nerasime: keiksmų, pašaipų, apkalbų, gandų ir tik krislą pagyrų. Dažnam komentuotojui erdvė po straipsniu – vieta nebaudžiamam išsilieti. Tačiau yra ir kita komentuotojų grupė, kuri savo komentarais siekia tikslingai formuoti nuomonę vienu ar kitu klausimu.