Martynas Pasiliauskas

Šimtmečius veikiančios bendrovės neatsilaiko prieš jaunesnius konkurentus ir daro tą pačią klaidą. Kokią? Pastaruoju metu stebime keistą tendenciją: nuo daugiau nei šimtą metų gyvuojančių bendrovių nusisuka sėkmė. Nusisuka taip toli, kad kai kurioms tenka eiti bankroto keliu, o kitos bando kapanotis iš duobės prisitaikydamos prie naujų rinkos realijų.

Europos Komisijos inovacijų tyrėjai Lietuvą nustūmė į pačią pabaigą, tačiau dažnas lietuvis savo šalį laiko pakankamai inovatyvia. Kuri pusė teisi? Apie inovacijas bene kasdien girdime iš politikų, verslininkų, visuomenės veikėjų. Turime Lietuvos inovacijų strategiją iki 2020 metų. Ją įgyvendinę planuojame tapti Šiaurės Europos inovacijų centru.

Lietuviai bandys pastatyti tiltą tarp Lietuvos ir Silicio slėnio, sukvietę į šalį perspektyviausius naujus technologinius verslus (angl. startup), juos nukreipę reikiama kryptimi ir išsiuntę į Silicio slėnį Kalifornijoje, kur vyks penkių savaičių trukmės verslo akceleravimo programa. „Esame pasaulinio ciklo dalis.

Pastarąsias kelias savaites Lietuvos finansų institucijos tapo įdomios programišiams. Kelis kartus mėginta sutrikdyti Lietuvos banko svetainės veikimą, Medicinos banko atstovai taip pat skundėsi, kad juos puola programišiai. Kodėl taip staiga mumis susidomėta? Tiek bankų atstovai, tiek ekspertai kalba, kad bankus puolė itin gerai organizuotos grupuotės. Atakos vyko iš viso pasaulio – buvo naudojami apkrėstų kompiuterių tinklai. Vėliau buvo prasitarta, kad jų gijos veda į Rusiją.

„Apple“ kišenės po sėkmingų metų itin išsipūtė. Kur bendrovei dėti beveik 100 mlrd. laisvų JAV dolerių? Rekordiniai „Apple“ veiklos rezultatai bendrovei leido sukaupti milžinišką grynųjų pinigų atsargą – apie 98 mlrd. JAV dolerių (256,76 mlrd. litų). Analitikai skaičiuoja, kad iki metų pabaigos ši suma turėtų išaugti iki 150 mlrd. JAV dolerių (393 mlrd. litų). Palyginimui, pernai Lietuvos bendrasis vidaus produktas sudarė 105,7 mlrd. litų.

Planuojamas „Facebook“ didžiausias pirminis viešas akcijų siūlymas interneto istorijoje milijonieriais pavers net bendrovės priešus ar jos biuro sienas tapiusius dailininkus. Praėjęs ketvirtadienis „Facebook“ būstinėje buvo neišskirtinis: darbas vyko įprastu ritmu, pietums darbuotojai valgė trintą omarų sriubą, troškintą jautieną su marokietišku kuskusu ir prancūzišką obuolių pyragą su grietinėle bei medumi desertui.

Planuojamas „Facebook“ didžiausias pirminis viešas akcijų siūlymas interneto istorijoje milijonieriais pavers net bendrovės priešus ar jos biuro sienas tapiusius dailininkus. Praėjęs ketvirtadienis „Facebook“ būstinėje buvo neišskirtinis: darbas vyko įprastu ritmu, pietums darbuotojai valgė trintą omarų sriubą, troškintą jautieną su marokietišku kuskusu ir prancūzišką obuolių pyragą su grietinėle bei medumi desertui.

Programišiai, pagrobę iš vieno didžiausio pasaulyje antivirusinės programinės įrangos kūrėjo „Symantec“ kelių programų išeities kodus, vykusių derybų metu siūlė 50 tūkst. JAV dolerių išpirką pervesti į sąskaitas Lietuvoje ir Latvijoje. Sandoriui nepavykus, programos „pcAnywhere“ išeities kodas šiandien buvo išplatintas internete. Internete buvo išplatinti elektroniniai laiškai, kuriuose programišius yammatough susirašinėja su „Symantec“ darbuotoju Samu Thomas.

Irano grasinimai užsukti pasaulio naftos čiaupą investuotojų nebegąsdina, o Rusijos ir Saudo Arabijos naftininkai skaičiuoja būsimus pelnus. Panašu, kad Iranas, nepakęsdamas Europos Sąjungos (ES) bei JAV sankcijų ir grasindamas paralyžiuoti Ormūzo sąsiaurį, pats sau kasa duobę. Ekspertai sutaria, kad Iranui ilgesniam laikotarpiui paralyžiuoti sąsiaurį, per kurį keliauja penktadalis pasaulio naftos, nei įmanoma, nei naudinga.

Epas, kaip interneto bendruomenė nusiblizgino klaviatūras, nusivalė vaizduoklius ir išėjo į karą su JAV valdžia. Žodis „internetai“ pavadinime atsidūrė ne per klaidą. Buvęs JAV prezidentas George'as Bushas 2004-aisiais pareiškė, kad internetuose girdėjo tam tikrų gandų.

Analitikai suteikė beveik tokias pačias tikimybes priešingiems scenarijams – viename padėtis euro zonoje iš lėto gerėja, o kitame – blogėja. „Europos Sąjungos valstybės šiuo metu yra kaip virve susirišę alpinistai, lipantys siaura, slidžia aukšto kalno ketera. Vienoje pusėje – status šlaitas, bet čia padėtis nėra labai katastrofiška, kitoje – bedugnė, lemianti labai blogą scenarijų“, – spaudos konferencijoje teigė „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pasaulinė ekonomika į recesiją nenukryps, tačiau problemos euro zonoje užtruks. Investicinio banko „Evli“ vyriausiasis investicijų vadovas Kimas Pessala prognozuoja, kad problemų sprendimas euro zonoje gali užtrukti ne vienus metus, o Graikijos laukia „kietas“ bankrotas. Kaip vertinate šiuos metus? Matome, kad pasaulio mastu šiais metais matysime teigiamų rezultatų, tačiau to siekiant iškils įvairių sunkumų.

Vasarą reitingų agentūra „Standard & Poor's" (S&P) sumažino neliečiamu laikytą JAV AAA skolinimosi reitingą. Pasaulis nesugriuvo. Sausio viduryje ta pati agentūra užsimojo dar labiau: vienu laipteliu nukirto antros pagal dydį Europos ekonomikos Prancūzijos aukščiausią reitingą, kuris nebuvo liestas nuo pat 1975 metų. Kartu su juo per vieną vietą žemyn buvo sumažinti Austrijos, Maltos, Slovakijos ir Slovėnijos reitingai, o per du – Italijos, Ispanijos, Portugalijos ir Kipro.

Europos bankų rinkoje tvyro įtampa – bankai nepasitiki vieni kitais ir toliau vengia skolinti pinigus. Praėjusią savaitę Europos centriniame banke laikomų Europos bankų indėlių suma kone kasdien šturmavo naujus rekordus. Ketvirtadienį šis rodiklis siekė 489,9 mlrd. eurų (1,69 trln. litų) – tai daugiausia nuo euro įvedimo 1999-aisiais. Palyginimui, savaitės pradžioje Europos bankai ECB buvo patikėję 463,6 mlrd. eurų (1,599 trln.

Artimiausią dešimtmetį pasaulį kamuos turtinė nelygybė, fiskalinės problemos, augantis gyventojų skaičius, o blogiausiu atveju – skendimas anarchijos jūroje. Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) mano, kad ateinantį dešimtmetį pasaulio gerovei didžiausią pavojų kels auganti gyventojų pajamų nelygybė ir fiskalinis disbalansas. Kasmetinėje rizikos įvertinimo apžvalgoje PEF, apklaususi beveik 500 ekspertų, šias dvi rizikas įvertino kaip labiausiai tikėtinas.

„CIE Automotive China“ prezidentas Johnas Mackas įsitikinęs, kad greitai Lietuvoje gali pradėti kilti kinų automobilių gamyklos. Užaugęs Biržuose, vėliau emigravęs į Australiją, šiuo metu pastaruosius septynerius metus Kinijoje gyvenantis J. Mackas, „CIE Automotive China“ prezidentas, mano, kad Baltijos šalys yra itin patrauklios Kinijos gamykloms, tačiau Lietuva turės prisitaikyti prie kultūrų skirtumų, antraip jai gresia dinozaurų likimas.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Pateikiame „Danske” vyresniosios analitikės Violetos Klyvienės vertinimus. Scenarijus: euro žlugimas. Euro zona sugrius ir euro žlugimas sukels pasaulinę ekonomikos krizę. Vertinimas ir komentaras: Labai maža. Euro zonos griuvimas naudos neatneštų niekam. Tai lemtų masišką infliaciją: pasitraukusių iš euro zonos šalių nuvertėjimą ir pasilikusių brangimą.

Baigiantis metams, šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Pateikiame „Nordea bank“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico vertinimus. Scenarijus: euro žlugimas. Euro zona sugrius ir euro žlugimas sukels pasaulinę ekonomikos krizę. Vertinimas ir komentaras: 5proc. Iš trijų galimų skolų krizės problemos sprendimo būdų – diržų veržimosi, bankroto ar pinigų spausdinimo, Europos Sąjunga pasirinko diržų veržimąsi.

Lietuvos didžiausias turtas yra žmonės, nesvarbu ar emigravę, mat jie daug prisideda prie šalies gerovės kūrimo: pritraukia užsienio investuotojus, padeda geresnėmis sąlygomis skolintis valstybei ar suteikia informaciją vietos įmonėms. Taip pat lietuviai yra patrauklūs ir vienai didžiausiai pasaulio ekonomikai – Kinijai. Tokios mintys buvo išsakytos trečiadienį vykusioje Globalios Lietuvos lyderių organizuotoje diskusijoje „Lithuania Goes Global.

„Microsoft International“ prezidentas Jeanas Philippe Courtois Lietuvą ir kitas Baltijos šalis giria už pažangą informacinių technologijų ir komunikacijos srityje. Išskirtiniame interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“ vienas aukščiausių „Microsoft“ narių „Microsoft International“ prezidentas J. P. Courtois, atsakingas už bendrovės veiklą už JAV ir Kanados ribų, teigė, kad „Microsoft“ pamažu tolsta nuo vien programinės įrangos gamintojos įvaizdžio, ir žadėjo šviesią ateitį debesų kompiuterijai.

Ekonomika.lt buvo suteikta unikali proga apsilankyti „Skype” biure Taline. Ten kino salių, parkų, baseinų, įprastų „Google” ar „Apple” biurams, neradome, tačiau akis paganyti buvo kur. Pradėkime nuo to, kad estai labai didžiuojasi, jog „Skype” yra jų produktas.

Dalis investuotojų nusprendė nelaukti, kol euro zonos vadovai išspręs euro problemas, ir patys ima jautį už ragų. Pastaruoju metu rinkos stebi, kad europiečiai savo santaupas eurais perkelia į, jų nuomone, saugesnius aktyvus. Praėjusios savaitės pradžioje anonimu norėjęs išlikti bankininkas iš vienos tarptautinės grupės ir dirbantis su privačiais klientais, kurių turtas yra vertas bent 5 mln. JAV dolerių (12,871 mln.

Autorinių teisinių sergėtojams beviltiškai pralaimint kovą su interneto piratais, šie imasi radikalių priemonių, kurios gali sugriauti pamatinius interneto principus. JAV ne pelno organizacija „The Social Science Research Council” šiemet tyrė piratavimo mastus ir pripažino radusi labai mažai įrodymų, kad teisėsaugos institucijų pastangos suvaldyti piratus davė vaisių. „Mūsų tyrimas rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį piratavimo mastai išaugo dramatiškai”, – konstatavo tyrimo autoriai.

Bankrutavusio banko „Snoras“ auditoriams „Ernst & Young“ buvo ar yra iškelta ne viena byla dėl aplaidaus darbo ar net dokumentų klastojimo. Paskelbus bankrotą „Snorui“ ne vienam užkliuvo teigiamos banko auditorių „Ernst & Young Baltic“ ataskaitos apie praėjusių metų finansus. Panašu, kad „Snoras“ finansinėmis machinacijomis užsiimdavo ne tik šiemet, todėl kyla natūralus klausimas, kodėl pernai auditoriai nieko blogo banke nepastebėjo.

„Ekonomika.lt" žurnalistams buvo parodyta, kaip per kelias minutes el. pašto prisijungimo duomenys atsiduria programišių kompiuteryje. Dalijamės patirtimi. Ar žinojote, kad per keletą minučių, kol įjungsite kompiuterį, prisijungsite prie viešai prieinamos interneto prieigos ir atsidarysite savo el. pašto dėžutę, programišiai, jums to net neįtariant, gali perimti jūsų prisijungimo duomenimis? Tikimybė pakliūti į jų spąstus – nemenka.

Sekmadienį sprendimas dėl banko ,,Snoras" nebuvo priimtas, nes jame padėtis blogesnė nei buvo tikėtasi. ,,Vakar turėjome intensyvią dieną. Iki trečiadienio turėtume sulaukti išvadų, tarpinio balanso ir pasiūlymo, kaip toliau elgtis. Užkrėtimo mąstas yra didesnis nei mes galėjome tikėtis ir atitinkamai sprendimai bus tokie, kad kainuotų mažiausiai mokesčių mokėtojams.

Vyriausybės sprendimas nacionalizuoti banką „Snoras“ paliko daugiau neaiškumų, klausimų, nei suteikė atsakymų. Atsakingi žmonės – premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas – mieliau ragina nepanikuoti, kartoja, kad žmonių indėliai nedings. Tačiau paklausti, kodėl nebuvo imtasi veiksmų anksčiau, kai „Snorui" rinkos reguliuotojai grūmojo jau ne kartą, kur dingo vertybiniai popieriai už 1 mlrd.

Tik pasibaigus vienai liūdniausių Lietuvos švenčių Vėlinėms, kitą dieną lietuviai gavo progą pasidžiaugti. Mat Jungtinės Tautos sudarė Žmogaus socialinės raidos indeksą ir pirmą kartą istorijoje Lietuvą priskyrė prie itin aukšto išsivystymo valstybių. Užėmėme 40 vietą, per metus pakilome keturiomis vietomis, aplenkėme brolius latvius ir net pietiečius portugalus.

„Alna Group“ vadovas Tomas Milaknis įsitikinęs, kad Lietuva informacijų technologijų srityje daug kur lenkia Vakarų Europą. Susitikimo su Tomu Milakniu laukėme bene mėnesį. Į interviu jis atskubėjo iš susitikimo, o pokalbiui pasibaigus už durų mindžikavo jau kitas interesantas. Nepanašu, kad tokia įtempta darbotvarkė pašnekovą vargintų – gurkšnodamas vandenį ramiai atsakinėjo į klausimus. Dirbo viską Per savo karjerą pašnekovas teturėjo dvi darbovietes.

Išgirdę apie pirmąjį lietuvišką planšetinį kompiuterį, nusprendėme pasidomėti, kaip Lietuvos bendrovėms sekėsi kurti kompiuterinę techniką praeityje. Kalbant apie Lietuvos indėlį kuriant kompiuterius situacija labai paprasta. Sovietų Sąjungoje Lietuvos gamyklos, nors kopijavo Vakarų produkciją, sukūrė ir keletą nuosavų skaičiavimo mašinų bei asmeninių kompiuterių, o per pastaruosius dvidešimt metų nuosavą asmeninių kompiuterių liniją turėjo kas antras kompiuteriais prekiaujantis tinklas.

Keičiantis mus supančiai aplinkai, kartu keičiasi ir darbo organizavimo principai: žmonės kasdien skrenda lėktuvais į darbą ar darbuojasi įmerkę kojas į vandenyną. „GetJar“ vadovas Ilja Laursas konferencijoje „Verslo procesų vadybos patirtys ir sėkmės veiksniai“ pastebėjo, kad šiandien visi verslo procesai centralizuojami, o know–how iš vienos bendrovės perkeliami į tam tikrus ekspertizės centrus.

Ateityje spaudos, radijo, televizijos verslo atstovai turės rasti ribą, kurią turinio dalį teikti mokamai, o kurią – nemokamai, bet su reklamomis, mano medijos ekspertas Richardas Marksas. Rinkos tyrimų bendrovės „Kantar Media Audiences“ vadovas R. Marksas, dirbantis žiniasklaidos tyrimų srityje 25 metus, interviu „Ekonomika.lt“ prognozavo, kad prie medijos pokyčių sunkiausiai prisitaikys spaudos sektorius.

„Bank of America” nuspręsdamas papildomai apmokestinti debetinių kortelių savininkus užsikūrė tikrą pirtį. Vienas didžiausų JAV bankų „Bank of America” („BofA“) išgyvena ne pačius geriausius laikus. Braškantis Europos bankų sektorius graso paskui nusitempti brolius ir seseris iš už Atlanto. Gimtinėje bankas kaltinamas sukčiavimu. Sunkūs laikai „BofA“ privertė priimti nuosprendį per kelerius ateinančius metus atleisti 30 tūkst. darbuotojų.

Investicinės bendrovės „Invalda" prezidentas Darius Šulnis sako: jei nematai, kuo dar gali padėti bendrovei, kad ji judėtų į priekį, metas ją perleisti kitiems savininkams. Pakalbinti D. Šulnį bandėme dar rugpjūtį, tačiau tuo metu jis buvo susikoncentravęs į Kauno farmacijos bendrovės „Sanitas" pardavimo procesą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, tapo vienu didžiausių pastarojo meto sandorių Lietuvoje.

Ketvirtadienį ,,Apple" internetinė parduotuvė ,,iTunes Store" pradėjo veikti 12 Europos Sąjungos šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Naudotojai iš Lietuvos, Bulgarijos, Kipro, Čekijos Respublikos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos jau gali pirkti ir parsisiųsti muzikos kūrinius iš ,,iTunes Store". Vienas kūrinys lietuviškoje ,,iTunes Store" kainuoja tiek pat, kiek ir kitose šalyse – 0,99 eurus (3,42 litus). Trečiadienį buvoskelbiama, kad ateinantį...

Bankams Lietuvoje neramu – artėjantys pokyčiai jų reguliavimo srityje gali smarkiai apkarpyti pelnus ir net priversti palikti šalį. Finansų rinkos nerimsta dėl valstybių skolos krizės. Kalbama apie naują recesiją. Be to, ne taip toli ir „Bazelis III” paketo įgyvendinimo reikalavimų pradžia. Jų esmė – didesnis likvidumas ir kapitalo pakankamumas. Maža to, Lietuvos valdžia ketina pasekti Švedijos planais dar labiau padidinti pastarojo rodiklio lygį.

Warrenas Buffettas ruošiasi į pensiją. Praėjusią savaitę kaip vieną iš jį pakeisiančių kandidatų įvardijo niekam nežinomą investuotoją Tedą Weschlerį. W. Buffettas pamažu ieško savo pamainos. 81 metų investuotojas pernai į savo valdomą fondą „Berkshire Hathaway” priėmė mažai kam žinomą Toddą Combsą, o praėjusią savaitę paskelbė apie dar vieną naują darbuotoją – niekam negirdėtą Tedą Weschlerį.

Ateitį nuspėti norėtų kiekvienas. Šiais superkompiuterių laikais tai pamažu tampa realybe. Kalevas Leetaru iš Ilinojaus universiteto rado būdą žiniasklaidoje pateikiamai informacijai apdoroti ir tuo remiantis nuspėti ateitį. Jis tikina, kad remdamasis tyrimų rezultatais gana tiksliai numatė, kur slėpėsi Osama bin Ladenas, ir įspėjo, kad per Šiaurės Afriką nuvilnys revoliucijų banga. „Naujienos mums pateikia neįtikėtinai daug informacijos apie žmones, vietas ir organizacijas.

Jei euro zona būtų kuriama šiandien – į ją nebeįstotų nė viena valstybė, mat neatitiktų Mastrichto kriterijų. „Prieš keletą mėnesių Mastrichto kriterijų laikėsi tik Suomija, tačiau šiandien jau ji to nebedaro. Jeigu šiandien reikėtų kurti euro zoną, nebūtų kam stoti, nes niekas neišlaikytų stojamųjų egzaminų“, – per Lietuvos makroekonomikos apžvalgos pristatymą teigė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

2008 metais finansinę griūtį sukėlęs „Lehman Brothers“ bankrotas ir jo pasekmės turi tiek panašumų, tiek skirtumų lyginant su šiandien besimezgančia naujos krizės pradžia. Anot SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, kilus 2007 metų nekilnojamojo turto krizei JAV, recesija prasidėjo neiškart – pirmiau sulėtėjo BVP augimo tempai. Šiandien turime panašią situaciją – analitikai vienas po kito mažina pasaulio ekonomikos augimo prognozes.

Beveik 30 metų toje pačioje įmonėje, iš jų 20 – vadovo kėdėje. „Vieną kitą dinozaurą, kaip mane, vis dar galite surasti„, – šmaikštauja „Lietuvos draudimo“ vadovas Kęstutis Šerpytis. „Lietuvos draudimo" (LD) generalinis direktorius Kęstutis Šerpytis prieš atsakydamas į klausimą dažnai kelias sekundes svajingai žvelgia į tolį ir vėliau pripažįsta esantis svajoklis.

Pastaruoju metu aukso laikus išgyvenę grupinių apsipirkimų rengėjai JAV susiduria su problemomis. Ar jų bėdos pasieks ir Lietuvą? Šiandien rasti žmogų, ypač iš jaunimo, kuris nežinotų, kas yra grupiniai apsipirkimai, būtų sunku. Lietuvoje veikia daugiau kaip 25 grupinio apsipirkimo portalai, kasdien siūlantys vienokių ar kitokių nuolaidų, todėl gali atrodyti, kad šis verslo modelis išgyvena geriausius laikus.

Pastaruoju metu pranašaujančiųjų naują finansų rinkų griūtį – ne vienas, tačiau dažnai jų prognozės būna paremtos emocijomis ir slogia rinkų nuotaika. Tačiau atsiribojus nuo aplinkos ir pažvelgus į sausus ekonominius rodiklius matoma visai kitokia padėtis. Banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas siūlo atkreipti dėmesį į penkis rodiklius: palūkanų normų ir pinigų kiekio pokyčius, būklę akcijų rinkose, naujų namų statybą ir gamybos įmonių pasitikėjimą.

Visą vasarą Lietuvos bankas (LB) tik radęs progą trimitavo apie atsakingo skolinimo taisykles, tačiau bankams į tai nusispjauti. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad „DnB Nord” bankas keturiems asmenims paskolino 100 proc. reikalingų pinigų būstui naujame daugiabutyje įsigyti. O LB dėliojamose atsakingo skolinimo taisyklėse numatyta, kad bankas neturėtų skolinti daugiau nei 85 proc. perkamo būsto vertės.

Turtingiausi JAV gyventojai, sudarantys 0,1 proc. šalies populiacijos, susikūrė sistemą, kuri leidžia jiems apsaugoti ir padidinti savo turtą bei itin paveikti JAV politinę areną. Trumpiau – jie valdo šalį. Į Kalifornijos universito sociologijos profesorių G. Williamą Domhofą, kuruojantį portalą „Kas valdo Ameriką“ (angl. Who Rules America), kreipėsi anonimu norintis likti investicijų valdytojas. Jis susirūpino dėl šalies ekonomikos.

Ateityje svarstoma pensijas perskaičiuoti atsižvelgiant į infliaciją ir darbo užmokesčio didėjimą. Sociologas Romas Lazutka svarsto, kad tai gera idėja, tik svarbu išlaikyti ekonomikos augimą ir didėjantį darbo našumą. – Kaip vertinate planus pensijų dydį susieti su infliacija ir darbo užmokesčiu? – Imant ilgesnį laikotarpį Lietuvoje maždaug taip ir būdavo jos perskaičiuojamos, tik pastaruoju metu nebuvo nustatyta griežtos tvarkos.

Gražiai nupiešei ateitį, parašei kelias nieko nauja nesakančias strategijas ir uždirbai šimtus tūkstančių litų. Eilinio lietuvio galvoje verslo konsultanto portretas turbūt piešiamas būtent taip. „Teisininkė ateina kartą per savaitę į kontorą, kelias valandas pabūna ir mėnesio pabaigoje už tai gauna 20 tūkst. eurų (69 tūkst. litų)”, – pasipiktinusi pasakojo kolegė. Pikta turbūt ne tik jai, bet verslo pasaulyje toks patyrusių konsultantų uždarbis – norma.

Sugalvojote tobulą idėją? Apsidairykite toliau už Lietuvos sienų ir grįžkite jos tobulinti. Vaikystėje greičiausiai visi buvome sugalvoję kokią nors „genialią” idėją ir 100 proc. tikėjome, kad padarėme stulbinamą atradimą. Nors vėliau paaiškėdavo, kad visas pasaulis apie tai jau senų seniausiai žino.

Internetas leidžia kiekvienam stoti į kovą su korupcija ir siekti valstybės skaidrumo. Korupcijos suvokimo indeksas, skaičiuojamas „Transparency International", Lietuvoje pernai siekė penkis – per vidurį tarp geriausio, reiškiančio minimalų korupcijos lygį, ir blogiausio, rodančio absoliučią korupciją, rodiklių. Tai buvo geriausias mūsų šalies įvertinimas per visą istoriją, tačiau tobulėti erdvės dar daug.