Martynas Pasiliauskas

Turime pasaulyje bene greičiausią internetą, tačiau elektroninės parduotuvės į lietuvių kišenes beldžiasi labai sunkiai. Pastaruoju metu elektroninės parduotuvės dygsta kaip grybai po lietaus. Daugeliui atrodo, kad tokiai veiklai reikia minimalių investicijų ir galima išlaikyti žemą kainų lygį, tačiau ir tradicinių, ir elektroninių mažmeninės prekybos parduotuvių atstovai su tuo linkę nesutikti. Be to, pirmieji beda pirštu į saugumo ir garantinio aptarnavimo problemas.

5–12 milijardų litų – tiek per metus uždirba sėkmingiausių rizikos draudimo fondų valdytojai. JAV rizikos draudimo fondų valdytojai uždirba milžiniškus pinigus. Štai Johnas Paulsonas, valdantis savo vardo fondą „Paulson & Co“, pernai uždirbo daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių (12,65 mlrd. litų) – tai daugiau nei pusė planuojamų šių metų Lietuvos biudžeto pajamų, kurios, be Europos Sąjungos paramos, turėtų siekti 19,9 mlrd. litų.

Specialistai sutinka, kad padažnėję pranešimai apie aukščiausio lygio vadovų karjeros pokyčius liudija apie krizės pabaigą. Metams pasibaigus pasipylė naujienų apie aukščiausio lygio vadovų karjeros pokyčius – kone kasdien pranešama, kad kurios nors stambios įmonės vadovas iškeičia darbovietę į kitą. Krizė baigėsi Galima pagalvoti, kad konkurentai pradėjo galvų medžioklės sezoną, nes siekia patikusius vadovus persivilioti į savo pusę.

Lietuviai nesikrato savo simpatijų ir toliau perka vadinamuosius tautovežius: „VW Passat“, „VW Golf“, „Audi 80“ ir „Audi 100“. Tiesa, jų amžius taip pat nekinta ir svyruoja nuo 15-20 metų, rodo naujasias „Autoplius barometras“. „Pernai visus keturis ketvirčius sandorių skaičius augo. Įvežta daugiau, iš šalies išgabenta daugiau,taip pat aktyviai vyko šalyje registruotų automobilių perpardavimas.

Internetas – šių laikų piratų jūra. Piratavimo mąstai nemažėja, platintojai skundžiasi jų daroma žala, nors skaičiuoja rekordinius pelnus. Ne paslaptis, kad piratavimo mąstai internete nemažėja, tačiau naudotojai, nelegaliai įgyjantys muziką, filmus, programinę įrangą ar kitus produktus, nebūtinai kenkia jų autoriams. Pavyzdžiui, pernai Didžiojoje Britanijoje buvo parduotas rekordinis skaičius muzikos įrašų – 281,7 mln. vienetų.

Energetikos ministerija pateikė Europos Komisijai skundą, kuriuo yra inicijuojamas tyrimas dėl „Gazprom„ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. „Energetikos ministerija pateikė skundą Europos Komisijai, kuriuo prašoma įvertinti „Gazprom“ veiksmų teisėtumą ir manome, kad yra pagrindas įtarti bendrovę naudojantis savo dominuojančia, praktiškai monopoline, dujų tiekėjo padėtimi“, – spaudos konferencijoje teigė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Šalyje ministras pirmininkas yra energetikos ministras Arvydas Sekmokas, o šiuo metu turime bolševikų valdžią, taip pareiškė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys. „Kas yra ministras pirmininkas Lietuvoje? Tai energetikos ministras, ponas Sekmokas, kuris išleidžia dokumentus, kurie radikaliai skirasi nuo Europos Sąjungos direktyvų, nuo Lietuvos įstatymų arba jis traktuoja įstatymus taip kaip jis nori„, - teigė B. Lubys.

Lietuvoje verslą kurti nori tik retas, švietimo sistema kuria darbgavius, o „Sodros“ sistema – ant mūsų užleistas maras. Tokie teiginiai skambėjo antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje surengtoje diskusijoje ,,Šalies ekonominės ir socialinės būklės ateities matymas“. Darbgavių tauta „Lietuvoje nedarbo problematika labiausiai palietė jaunus žmones. Apklausos rodo, kad 40 proc. norėtų dirbti samdomą darbą, 30 proc. norėtų dirbti valstybės tarnyboje ir tik 30 proc.

Lietuvoje Alkoholio kontrolės įstatymas prekybą alkoholiu internetu riboja: juridiniai asmenys jo gali įsigyti be suvaržymų, o fiziniai – ne. Verslininkai sako, kad įstatyme daug dviprasmybių ir randa būdų, kaip draudimus apeiti.

Statistika nedžiugina: beveik kas dešimtas vyresnis nei 19 metų šalies gyventojas yra kam nors skolingas. Tačiau tarp paslaugų teikėjų aiškių tendencijų neišryškėjo: vieni fiksuoja mažėjančias skolas, kiti – didėjančias, o treti – ilgėjantį atsiskaitymo laiką. Skolininkus skaičiavome paprastai: Statistikos departamento duomenimis, pernai lapkritį Lietuvoje gyveno per 3,2 mln. žmonių, iš jų apie 700 tūkst. yra jaunesni nei 20 metų, kurie dažniausiai į skolų liūną dar nebūna įklimpę.

Praėjusių metų antrąjį ketvirtį prasidėjęs BVP augimas rodo nuosmukio pabaigą ir naujo ekonominio ciklo pradžią, tačiau auganti infliacija gali pakišti koją euro prisijungimui prie euro zonos 2014 m., skelbia bankas „Swedbank“. „2012 m. Mastrichto kriterijų patenkinti gali būti sudėtinga. Ne dėl to, kad kainos augs labai smarkiai, bet dėl to, kad pats Mastrichto kriterijus bus žemame lygyje. Tikėtina, kad 2012 m. bus bent trys euro zonos narės, kuriose infliacija bus apie 0 proc.

Niekaip nesibaigiantį sniegą keiksnoja kelininkai, neišvažiuojamus kiemus ir kelius – vairuotojai, o štai druskos tiekėjai, sniego valytojai, prekybininkai ir kai kurie kiti verslininkai trina rankomis. Druskos kalnai Štai Kelių direkcijos kelininkai per gruodį išbarstė apie 45 tūkst. tonų druskos. „Tai yra apie 60 proc. keturių penkių mėnesių norma. Įprastai daugiau nei 10 tūkst. tonų per gruodį nesunaudojame„, – sakė Kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vadovas Henrikas Jurkuvėnas.

Šią savaitę sostinės autobusuose ir troleibusuose pradėjo veikti vienkartinių elektroninių bilietų sistema. Žadama, kad naujosios tvarkos įdiegimas bus galutinai baigtas iki lapkričio, o iki vasaros turėtų pradėti veikti ir informacinės viešojo transporto švieslentės. Tiesa, dėl projekto vėlavimo Vilniaus miesto savivaldybė galėjo užsitraukti Europos Sąjungos (ES) nemalonę. Anot Vilniaus miesto vicemero Romo Adomavičiaus, iki birželio 1 dienos 90 proc.

„Ekonomika.lt“ kreipėsi į didžiųjų šalies bankų analitikus ir prašė pateikti 10 teigiamų ir 10 neigiamų prognozių ateinantiems metams. Šiandien savo prognozes pateikia „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė. Žvilgsnis į ateitį (I) Žvilgsnis į ateitį (II) Teigiamos prognozės 1. Ekonomikos augimas šiemet, mūsų vertinimu, paspartės iki 3,7 proc. 2. Sudarant ir patvirtinant kitų metų biudžetą pavyko atsiriboti nuo kai kurių populistinių sprendimų.

Po Naujųjų metų brangs dyzelinas, cigaretės, spauda, gali didėti šalto vandens ir šildymo kainos. Dangų nušvietus naujametiniams fejerverkams kaip ir kone kasmet įsigalioja nauji akcizai ar mokesčiai, kurie dažniausiai būna ne itin palankūs eilinio gyventojo kišenei. Rūkysime brangiau Nuo sausio 1 dienos Lietuvoje brangs pigesnės cigaretės, nes ateinančiais metais dėl Europos Sąjungos (ES) reikalavimų akcizo tarifas visoms cigaretėms turės būti ne mažesnis nei 221 litas už 1 tūkst.

„Ekonomika.lt“ kreipėsi į didžiųjų šalies bankų analitikus ir prašė pateikti 10 teigiamų ir 10 neigiamų prognozių ateinantiems metams. Šiandien savo prognozes pateikia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Pirmąją dalį galite rasti čia. Teigiamos prognozės 1. BVP augs sparčiau nei šiemet. 2010 metais numatomas 1 proc. augimas, 2011-aisiais – 4 proc., o 2012 metais – 4,5 proc. 2. Vidaus rinkos būklė, ypač nuo 2 kitų metų ketvirčio, bus geresnė nei šiemet.

Ekonomika.lt iš daugelio ateinančių metų technologijų prognozių parinko keletą svarbesnių verslui ir ne itin įtikinamai skambančių ateities vizijų. Telefonas vietoj pinigų JAV žurnalas „Forbes“ sudarė 50 dalykų sąrašą, kuriuos turėtume žinoti 2011 metais. Vienas jų – mobilieji pinigai. Sąrašo autoriai pastebi, kad kitąmet vis dažniau girdėsime apie galimybę atsiskaityti už prekes ar paslaugas ne monetomis, banknotais, kortelėmis ir čekiais, bet mobiliuoju telefonu.

Ekonomika.lt iš daugelio ateinančių metų technologijų prognozių parinko keletą svarbesnių verslui ir ne itin įtikinamai skambančių ateities vizijų. Telefonas vietoj pinigų JAV žurnalas „Forbes“ sudarė 50 dalykų sąrašą, kuriuos turėtume žinoti 2011 metais. Vienas jų – mobilieji pinigai. Sąrašo autoriai pastebi, kad kitąmet vis dažniau girdėsime apie galimybę atsiskaityti už prekes ar paslaugas ne monetomis, banknotais, kortelėmis ir čekiais, bet mobiliuoju telefonu.

„Ekonomika.lt“ kreipėsi į didžiųjų šalies bankų analitikus ir prašė pateikti 10 teigiamų ir 10 neigiamų prognozių ateinantiems metams. Jie žada spartesnį ekonomikos augimą, tačiau pastebi, kad kitų metų biudžeto projektą bus sudėtinga vykdyti ir gali įsisukti ikirinkiminių pažadų karuselė. Swedbank“ vyriausioji analitikė Lina Vrubliauskienė Teigiamos prognozės 1. Nedarbo lygis sumažės 2 procentiniais punktais iki 15,5 proc.

Seimas pratęsė Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino įgaliojimus iki balandžio 15 dienos. Už balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 8, o 28 susilaikė. Dekretą, kuriuo paveda R. Šarkinui ir toliau dirbti, kol bus paskirtas naujas banko valdybos pirmininkas, yra pasirašiusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kalbant apie Lietuvos reklamos rinką, specialistų nuomonės išsiskiria – vieni sako, kad ji jau atsigauna, kiti prognozuoja dar vienus sunkius metus. Didins biudžetus Praėjusį mėnesį atlikta Lietuvos marketingo asociacijos (LiMa) narių apklausa rodo, kad kitais metais beveik pusė šalies įmonių penktadaliu ketina didinti rinkodaros biudžetą. „Labiausiai didės interneto reklamos biudžetas, antroje vietoje – netradiciniai komunikacijos būdai, o tradiciniai išliks daugmaž tokio paties lygio.

Vyriausybė Lietuvą nuolat linksniuoja, kaip inovatyvią ir žinių ekonomikos šalį, tačiau akademikai įžvelgia nemažai kliūčių, kurios trukdo inovatyvioms idėjoms gimti lietuvių galvose ir būti realizuojamoms versle. Inovacijų nesusapnuosi „Inovaciją labai sunku susapnuoti, tuomet atsikelti iš ryto ir pulti ją įgyvendinti.

Pirmosios sąskaitos už šildymą daugelį vėl privertė susimąstyti, kaip jas sumažinti. Nuo lapkričio pradžios veikia naujos Šilumos naudojimo ir tiekimo taisyklės, kurios supaprastina atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos (CŠT) procedūras – daugelis galvoja, kad tokia išeitis žiemą padėtų išleisti mažiau pinigų šildymui. „Ekonomika.

Lietuvos miestuose, išskyrus Vilnių, gyventojų skaičius nepaliaujamai mažėja. Demografinei kreivei krypstant žemyn, tuštėjantys Lietuvos miestai tampa panašūs į amerikietiškus. Tiesa, tik pagal gyventojų tankį, visgi išlaidos infrastruktūrai ir kelionėms juose – išlieka didelės. „Didėja naujų teritorijų, kuriose yra mažai gyventojų.

Yra toks lietuviškas būdas – kas panosėje, to nebrangini. Tokią išvadą galima daryti stebint, kaip Vyriausybė verčiasi per galvą, kai vilioja (ir net primoka) užsienio investuotojus, tačiau nepastebi iš Lietuvos bėgančių verslininkų. Vasarą „Vakarų medienos grupė“ (VMG) pasirašė kontraktą, kuris tapo oficialia jos investicinio projekto Baltarusijoje pradžia. Daugiau nei 200 mln. litų, kurie galėjo būti investuoti Lietuvoje, iškeliavo į šalį kaimynę. Ten pat iškeliauja ir koncerno SBA pinigai.

Kinų bendrovė norėtų Lietuvoje atidaryti elektromobilių surinkimo fabriką. Tokio pasiūlymo sulaukė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys. “Labai gražūs, išvaizdūs elektromobiliai, nedidukai, tačiau per silpnas užkrovimo greitis ir šiuo metu yra žymiai geresnių parametrų", - sakė jis. Anot B. Lubio, tokie automobiliai būtų gana nebrangūs – jų kaina siektų apie 1,5-2 tūkst. dolerių.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys teigia, kad Visagino atominės elektrinės (AE) strateginio investuotojo konkurse liko tik vienas kandidatas, o planus jėgainę pastatyti iki 2020 metų vadina pasakomis. „Dramblys apie kurį sakiau yra atominė elektrinė. Galingas konkursas, bet liko Pietų Korėja. Neliko antro, trečio, penkto, septinto potencialaus strateginio investuotojo – liko viena Pietų Korėja. Prancūzai prieš dešimt dienų pasitraukė.

Pareigūnai pastebi, kad patyrusius nusikalstamo pasaulio atstovus išstumia jaunimas, kuris dažnai būna itin išradingas ir įžūlus. „Jie užsiima įvairiomis smurtinėmis veiklomis, stebimas jų didelis ginkluotumas. Jaunimas naudojasi ir puikiai išmano kontrsekimo priemones. Jie užsidirba vykdydami kontrabandą, prekiaudami narkotikai ir užsiimdami kitomis veikomis, kurios atneša pelną", - spaudos konferencijoje šnekėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis.

Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama tapo išsigelbėjimu ne vienam ūkininkui, tuo tarpu verslūs lietuviai ir šioje srityje rado kaip uždirbti vieną ar kitą papildomą tūkstantį. Štai keli ūkininkai „Ekonomika.lt" skundėsi, kad prekybininkai, sužinoję, jog perkama žemės ūkio technika yra iš dalies finansuojama ES lėšomis, iškart kilstelėdavo kainas. 30 tūkst.

„DnB Nord“ banko analitikai pagrindine kliūtimi Lietuvos ūkio plėtrai mato aukštą nedarbo ir emigracijos lygį, investicijų stoką bei būtinybę toliau mažinti biudžeto išlaidas. Tas pačias problemas jie įžvelgia ir kaimyninėje Latvijoje. Kitąmet Baltijos šalys ir Lenkija turi ruoštis spartesnei infliacijai – tai lemia žaliavų ir žemės ūkio produktų brangimas pasaulyje, įtakos turės ir numatomi darbo kaštų pokyčiai.

Visų valstybinių įmonių subūrimui po vienu stogu, šiuo atveju „Visuomiu“, Lietuva dar yra nepasiruošusi, nes tiek jos gyventojus, tiek politikus kausto natūralios baimės. Ūkio ministras Dainius Kreivys pripažino, kad būtent šio faktoriaus neįvertino. „Visuomio“ idėja nemirė. Vis dėlto po viena bendrove sudėti visas šakas, ko gero Lietuva šiandien yra nepasiruošusi: ar dėl skaudžios patirties, ar dėl „Leo LT“, ar prisimenant visą privatizaciją iškart po Sovietų Sąjungos griuvimo.

„Sodrą“ galime palyginti su kaimo gyvenvietėse dažnai sutinkamu rūpintojėliu – toji tokiu pačiu susirūpinusiu veidu tiesia pagalbos ranką pensininkams ir dar begalei kitų reikalaujančių įvairių pašalpų. Tik esminis skirtumas – rūpintojėlis duonos iš mūsų neprašo, o „Sodros“ pagalba paremta mokesčių mokėtojų pinigais. Jau daugybę metų valdantiesiems nepavyksta suvaldyti „Sodros“ deficito – kitais metais jis turėtų siekti 2,6 mlrd. litų.

Lietuvos ekonomika atsigauna gana sparčiai, tačiau trečiojo ketvirčio rezultatai rodo, kad atsigavimas praranda pagreitį. Tokią nuomonę penktadienį pateikė „Danske" banko analitikai. Vertindami trečioji ketvirčio BVP įvertį, jie pastebėjo, kad geresnius rezultatus rodė tik pramonės ir paslaugų sektoriaus bendrovės, tuo tarpu statybos, žemės ūkio ir mažmeninės prekybos sektoriai geresniais rezultatais pasidžiaugti negalėjo.

Premjeras Andrius Kubilius mato, kad šiandien nemažai žmonių gali pakliūti į skurdo spąstus, kuomet gyventojai mieliau renkasi pašalpas nei darbo vietą. Tai žadama spręsti suteikiant daugiau atsakomybės savivaldybėms, kurios atlieka pašalpų skirstytojo vaidmenį. „Po tokios gilios krizės ir esant tokiai socialinių pašalpų sistemai, kokią turime dabar, nemažai žmonių gali pakliūti į skurdo spąstus – jiems gyvenimas iš pašalpų gali pasidaryti patrauklesnis nei grįžimas į darbo rinką.

Dalies valdančiųjų neįtikina Energetikos ministerijos parengta 30–40 mlrd. litų kainuosianti Nacionalinė energetikos strategija, pagal kurią bus kontroliuojamas šalies energetinis ūkis 2020–2050 metais. Strategija, anot energetikos ministro Arvydo Sekmoko, kelia energetinės nepriklausomybės, tvarumo ir konkurencingumo tikslus. Ministras naująją Visagino atominę elektrinę (AE) mato kaip vienintelę išeitį, kuri padėtų tapti nepriklausomais nuo elektros energijos tiekimo iš Rytų.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, Lietuvos pramonininkų konfideracijoje (LPK) pristatinėdama ateinančių metų biudžetą, sulaukė klausimų, kodėl tik šiemet buvo nuspręsta iš šešėlinės ekonomikos ištraukti 1 mlrd. litų. „Jei tą milijardą būtų galima taip lengvai pasemti, jis jau būtų pasemtas. Tačiau su šešėline ekonomika nėra taip paprasta, kad nuėjai už miško, nukirtai slibinui galvą ir visi džiaugiasi paimtais pinigais", – sakė ji.

Banko „Danske Bank“ vyriausiasis analitikas Larsas Christensenas teigė, kad pasaulyje šiuo metu ne skolų krizė, o pinigų politikos žlugimas. Be to, jis juokavo, jog nepavydi finansų ministrei Ingridai Šimonytei, mat Lietuvos likimas – Europos rankose. „Nemanau, kad Europoje šiuo metu yra skolų krizė ar finansų krizė pasaulyje. Aš manau, kad turime rimtą pinigų politikos nesėkmę.

Kompiuteris ir internetas tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, tačiau ne vienam šis derinys tampa ir keliu į nesėkmę. Mus periodiškai pasiekia žinios, kad Pietų Korėjoje kelias paras neatsitraukęs nuo kompiuterio mirė dar vienas jaunuolis. Lietuvoje kol kas tokių tragiškų įvykių neužfiksuota, tačiau pažįstamų būryje rastume bent vieną, kuriam kompiuteris sutrukdė atsikelti į darbą, pamaitinti katiną ar net sugriovė karjerą.

Milijardų vertas Ekonomikos skatinimo planas (ESP) turėjo tapti ramsčiu Lietuvai tvarkantis su krizės padariniais, tačiau šiandien jau pasigirsta siūlymų jį naikinti. Dar birželį Valstybės kontrolė konstatavo, kad ESP priemonės, skirtos smulkiajam ir vidutiniam verslui, yra svarbios, tačiau ne itin veiksmingos dėl pernelyg ilgai trunkančio įgyvendinimo ir mažų sumų, pasiekusių verslą. Jau šiandien pasigirsta siūlymų plano visai atsisakyti. „Jis naujo verslo neskatina.

Šiuo metu vis dar svarstoma, kur steigti Kauno viešąjį logistikos centrą. Specialistų studijos kreipia link Palemono, Karmėlavos ar Markučių. Tuo tarpu „Rail Baltica" projekto koordinatorius Pavelas Telička ragina mąstyti strategiškai ir kartu apjungti Palemono, Kauno laisvosios ekonominės zonos ir Tarptautinio Kauno oro uosto teritorijas.

Kodėl antrus metus iš eilės neužkertamas kelias oro bendrovės bankrotui, nors apie tai buvo žinoma dar gerokai prieš sunkumus? Apie tai portalo Ekonomika.lt vaizdo diskusijoje, kurios įrašą rasite žemiau. Problemas žinojo Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, buvęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius teigia, jog apie blogėjančią “Star1 Airlines" finansinę situaciją kalbos sklandė dar balandžio mėnesį.

Lietuva pagaliau atsigręžė į kosmosą. Netrukus vyksiančioje, pirmojoje šalyje tarptautinėje kosmoso konferencijoje, bus padėtas Lietuvos parašas ant Bendradarbiavimo su Europos kosmoso agentūra (EKA) susitarimo. Tiesa, šiame sąraše būsime vieni paskutiniųjų Europoje. „Ką padarysi: paskutiniai priėmėme krikštą, paskutiniai įstosime ir į EKA“, – taip buvo juokaujama Seime vykusioje diskusijoje apie inovacijų kosmoso srityje plėtrą.

Garsūs investuotojai vis dažniau peržengia Lietuvos slenkstį. Žiniasklaida jau spėjo pakrikštyti premjerą Baltijos šalių investavimo caru. Vyriausybė džiūgauja, darbo ištroškę lietuviai – taip pat. Tačiau mažai diskutuojama apie tai, kokius aukso kalnus jiems už tai pakloja Lietuva. Neseniai Lietuva vėl džiūgavo – vyriausybė greta „Barclays“, „Western Union“ prisiviliojo ir IBM. Aišku, ne už dyką – per penkerius metus iš Europos Sąjungos paramos ir bankų paskolų įmonei bus skirta 210 mln.

„Star1 Airlines“ ir „Star Holidays“ vadovas Martynas Laivys teigia, jog vis dar yra galimybė atstatyti bendrovių veiklą bei išskiria keturias priežastis, kodėl bendrovės atsidūrė dabartinėje situacijoje. „Nuostolinga turizmo bendrovės startinė veikla – ji tapo pelninga tik po 15 mėnesių. Taip pat pirminių investicijų pasitraukimas, nenugalimos jėgos padaryti nuostoliai (Islandijos ugnikalnio išsiveržimas – red. past.) bei naujų akcininkų įnašai buvo per maži“, – vardino priežastis M. Laivys.

Jurgis Razma, daugiausiai valdančiųjų koalicijoje atstovų turinčios konservatorių-krikdemų frakcijos seniūnas, trečiadienį per Ekonomikos komiteto posėdį pareiškė, kad „Visuomio“ nebus. Premjeras Andrius Kubilius jo žodžių nesiėmė vertinti. „Negaliu vertinti, nežinau ką jis pasakė. Tikrai bus įgyvendinta valstybinio turto pertvarka, remiantis geriausia kitų šalių patirtimi.

Dėl spartesnio nei prognozuota eksporto augimo pirmąjį šių metų pusmetį bankas „Swedbank“ gerina Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikos prognozes ir žada, kad šalyje krizė baigsis ateinančių metų viduryje. Tačiau sparčiau iš krizės dugno 2011-2012 metais leis pakilti vidaus vartojimo atsigavimas. „Tų žalių daigų ekonomikoje vis daugiau, antras ketvirtis parodė, kad atsigavimas yra tvarus, tačiau krizė žmonėms baigsis ne tada, kai bus graži statistika, o kai pilnės žmonių kišenė.

Jau trečią kartą Vyriausybėje buvo svarstoma idėja legalizuoti naminės degtinės gamybą ir jos pardavimą kaimo turizmo sodybose. Tiesa, vėl nebuvo prieita vieningos nuomonės ir greičiausiai trečiadienį Vyriausybė šiuo klausimu pateiks neigiamą išvadą. „Sveikatos apsaugos ministerija nekeičia savo pozicijos. Manome, kad Vyriausybė neturėtų pritarti tokiam įstatymo projektui, koks jis dabar yra“, – po Vyriausybės pasitarimo teigė sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys.

Pirmadienį „Lietuvos dujų“ akcininkai „Gazprom“ ir „E.On Ruhrgas“ išplatino viešą laišką, kuriame Vyriausybės planai pertvarkyti dujų sektorių vadinami dujų tinklų nacionalizavimu. Taip pat laiške užsimenama ir apie galimus dujų tiekimų sutrikimus.

Į Lietuvą koją kelią naujos oro linijos. Baltic Aviations Systems (BAS), save vadinanti naujos kartos aviakompanija, veiklą planuoja pradėti ateinančių metų balandžio mėnesį. Kaip pranešė bendrovės vadovas Kristianas Kirchheineris, baziniu oro uostu bus pasirinktas Tarptautinis Vilniaus oro uostas, o bendrovės startinis kapitalas sieks 1 mln. EUR (3,45 mln. litų), kuris vėliau didės iki 10 mln. EUR (34,5 mln.