Premjeras Andrius Kubilius mato, kad šiandien nemažai žmonių gali pakliūti į skurdo spąstus, kuomet gyventojai mieliau renkasi pašalpas nei darbo vietą. Tai žadama spręsti suteikiant daugiau atsakomybės savivaldybėms, kurios atlieka pašalpų skirstytojo vaidmenį.
„Po tokios gilios krizės ir esant tokiai socialinių pašalpų sistemai, kokią turime dabar, nemažai žmonių gali pakliūti į skurdo spąstus – jiems gyvenimas iš pašalpų gali pasidaryti patrauklesnis nei grįžimas į darbo rinką. Visų pirmą socialinių pašalpų sistemą reikia priartinti prie pačių žmonių ir perkelti atsakomybę ir visus reikalingus darbus savivaldybėms“, – po Vyriausybės išvažiuojamojo posėdžio Lietuvos darbo biržoje šnekėjo A. Kubilius.
Šiuo metu pašalpas skirsto savivaldybės arba joms tiesiogiai atsakingos tarnybos, o pinigai pašalpoms yra skirstomi valstybės biudžeto. „Tokia sistema neefektyvi, nes savivaldybės atlieka tik pašalpų gavėjų registraciją ir pašalpų išmokėjimą, tuo tarpu neturi kokių nors galimybių ieškoti, kaip tiems žmonėms padėti“, – sakė premjeras.
Jis pastebėjo, kad su tokia nuomone sutinka ir savivaldybių merai. Pastarieji mano, kad taip optimizavimus socialinių pašalpų sistemą, būtų efektyviau naudojamos lėšos.
Kiti pasiūlymai
Tuo tarpu socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pateikė dar vieną pasiūlymą, kaip būtų galima panaudoti 2 proc. pajamų mokesčio, kurį šiuo metu žmogus gali skirti bet kam.
„Jei jis tų 2 proc. neatiduoda, jie keliauja į bendrą valstybės biudžetą. Mūsų idėja yra tokia, kad seniūnijų ar savivaldybių bendruomenės spręstų ar šias lėšas skirti gelbstint žmones, kuriems reikalinga socialinė parama, ar gyvenamosios aplinkos gerinimui“, – sakė jis.
Skirstys racionaliau
Siekiant socialinių pašalpų skirstymo sistemos efektyvumo, šiuo metu svarstoma mažinti pašalpas tiems asmenims, kurie nesiekia įsitvirtinti darbo rinkoje.
„Jei darbingas, sveikas asmuo, gyvenantis šiandien vien iš pašalpų arba yra patekęs į skurdo spąstus, pats sau nebekelia didesnių tikslų ir siekio dirbti, tai mes siūlome, kad tokiam asmeniui, praėjus trims metams, pašalpa būtų mažinama tam tikram laikotarpiui“, – sakė D. Jankauskas.
Jei toks asmuo nerastų motyvacijos dirbti ir po penkerių metų – jam pašalpa iš vis nebūtų skiriama.
