Martynas Pasiliauskas

„GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas tikina, kad lietuviai sparčiai tobulėja ir turi nišų, kur gali aplenkti JAV. I. Laursas interviu „Ekonomika.lt“ sakė, kad progresą daro ir jaunieji verslininkai, ir valdžia. Jis atkreipė dėmesį, kad dauguma jaunimo emigruoja nesuprasdami, ką palieka. Ar matote Lietuvos progresą? Taip. Ypač pagal jaunų žmonių klausimus, nes dažnai lankausi universitetuose.

Tarptautinis atsiskaitymų bankas (angl. Bank for International Settlements, BIS), kartais vadinamas centrinių bankų centriniu banku, paragino bankus pradėti didinti rekordiškai žemas bazines palūkanų normas ir tai daryti greičiau nei praeityje. Banko apžvalgoje teigiama, kad norint suvaldyti infliaciją ir sumažinti finansinio nestabilumo riziką, reikia griežtesnės pasaulinės pinigų politikos: „Centriniai bankai turi būti pasirengę padidinti palūkanų normas greičiau nei praeityje.

Karjera prasideda dar mokyklos suole, tačiau jame retas dar žino ką norėtų veikti gyvenime. Tokios išvados buvo prieita Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo diskusijoje ,,Kur yra sėkmingos karjeros startas?” ,,Jauni žmonės, vaikai visiškai savęs nepažįsta ir edukacinis procesas mokykloje taip sukonstruotas, kad jie neturi kada savęs pažinti. Jie tik mokosi mokosi, tačiau nežino dėl ko”, - teigė Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos valdybos pirmininkė Daiva Daugvilienė.

Analitikai prognozuoja, kad jei niekas nesikeis, jau po penkiolikos metų Lietuvoje gyvens vien pensininkai ir dirbti nebus kam. Demografinė padėtis Lietuvai žada niūrią ateitį: vieni spėja, kad po penkiolikos metų šalyje nebeliks kam dirbti, o antri prognozuoja, kad darbuotojų pritrūksime greičiau nei manome. Statistikos departamentas po visuotinio gyventojų surašymo paskelbė, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 3 mln. žmonių. Tiesa, kasmet iš šalies emigruoja per 50 tūkst.

Lietuvoje darbuotojų netrūksta, tačiau verslininkai reikalingos darbo jėgos neranda, nes moka per mažus atlyginimus, mano Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys. „Girdima, kad kai kuriose vietose trūksta darbuotojų. Aš negaliu sutikti ir, manau, kad mes neteisingai traktuojame šį klausimą. Šiandien darbo jėgos trūkumo Lietuvoje nėra, net jei nedarbas yra prie visų blogų skaičių. Situacija tokia, kad mes nenorime mokėti tiek.

Lietuvą graužia liga – pavydas, mano „Traidenio” vadovas ir savininkas Sigitas Leonavičius. Nuotekų valymo įrenginių, talpyklų gamybos bendrovės „Traidenis” vadovas ir savininkas S. Leonavičius – tikras džiaugsmas žurnalistui. Pokalbio metu net nepaklaustas atsakė į pusę planuojamų klausimų – tiesiog atsisėdo ir ėmė šnekėti nepalikdamas pauzelės įsiterpti. „Verslininkas, padirbęs Lietuvoje, bet kuriame pasaulio krašte gali būti verslininkas”, – pokalbio pradžioje pareiškė jis.

Investuotojai ruošiasi didžiausiam išpardavimui – euro zonos skolininkės gelbėsis parduodamos valstybinį turtą. Beviltiškai prasiskolinusios euro zonos narės, kaip Graikija, Airija, Ispanija, ruošiasi didžiausiam išpardavimui per pastarąjį dešimtmetį. Privatizavusios valstybines įstaigas jos tikisi pritraukti 71,5 mlrd. eurų (246,68 mlrd. litų). Tiesa, analitikai abejoja, ar priverstinis valstybinių įstaigų pardavimas šioms šalims atneš didžiausią galimą naudą.

Po ilgos tylos viena po kitos didelės bendrovės, Vyriausybės institucijos pradėjo pranešti apie programišių įsibrovimus. Vienas iš pastarųjų didesnių jų laimikių – Tarptautinis valiutos fondas. Pastaruoju metu sekant žiniasklaidą gali susidaryti įspūdis, kad pasaulio programišiai paskelbė karą finansų ir valdžios institucijoms, kompiuterių žaidimų pramonei ar tiesiog neįtikusiai įmonei.

Praėjusią savaitę San Franciske žmonių su įrenginiais, paženklintais nukąstu obuoliu, buvo daugiau nei įprasta. „Apple” organizavo kasmetinę WWDC (Worldwide Developers Conference) konferenciją. Šiame viename iš bendrovės renginių susirenka ne eiliniai naudotojai, bet fanatikai. Fanatikai tikrąja žodžio prasme. Visi 5 tūkstančiai bilietų į konferenciją buvo išpirkti per 10 valandų. Ar dažnas renginys gali pasigirti tokiu populiarumu? Maža to, bilieto kaina siekė 1,6 tūkst.

Mobilusis telefonas tapo trečiąja verslininko ranka, su kuria nesiskiriama net miegant ar lankantis viešajame tualete. Kostiumuotas vyras užeina į viešąjį tualetą. Užsidaro kabinoje, išsitraukia mobilųjį telefoną ir atlikdamas gamtinius reikalus baigia vakar pradėtą sandorį. Juokinga? Pasibaisėtina? Tai realybė. Kaip rodo neseniai atlikta apklausa, taip elgiasi daugiau nei trečdalis verslininkų.

Lietuvos finansų rinkos pradės atsigauti nebent kitąmet, tačiau kada reikia investuoti, didžioji dalis lietuvių vis dar nesupranta Investuotojai, išsigandę krizės ir per ją išpardavę turimus vertybinius popierius, į rinkas grįžti neskuba. Didesnio jų aktyvumo tikimasi kitąmet. Per tris pastaruosius 2008-ųjų metų ketvirčius grynosios įplaukos į Lietuvos bankų valdomus ar platinamus investicinius fondus „Pirmas šių metų ketvirtis atrodo liūdnai.

Lietuvos bankas, siekdamas išvengti paskolų estafetės sukeltų krizių, šalies bankus gniaužia į kumštį ir liepia skolinti atsakingai. Lietuvos bankas (LB) nusprendė šalies bankus pamokyti atsakingo skolinimosi. Tokių taisyklių idėja buvo pristatyta vasarai prasidėjus, bet tik praėjusią savaitę paaiškėjo, kad jos bus ne rekomendacinio pobūdžio.

Praėjusią savaitę jaunimui pasakojau apie žurnalisto gyvenimą. Jaunimas buvo ne bet koks, o atrinktas iš mokyklų remiamų Almos Adamkienės fondo – smalsūs, puikiai besimokantys, turintys idėjų paaugliai. Be abejo, dar šiek tiek naivūs ir viską suprantantys tiesiogiai. Man pareiškus, kad žurnalisto darbo diena niekada nesibaigia, jiems iškilo natūralus klausimas: „Tai kada domiesi tuo, kas tau patinka?“ Aštuoniolika jaunuolių iš visos Lietuvos buvo susirinkę į Europos jaunimo verslo mokyklą.

Pirmasis šių metų ketvirtis investuotojus privertė prisiminti pagrindines investuotojų pamokas: išskaidyti savo portfelį, įvertinti riziką ir nepasiduoti masinei panikai. ,,Pirmas ketvirtis buvo toks spalvotas, kad norisi susidėlioti šiokias tokias pamokas. Visi įvykiai buvo klasikiniai. Japonijos tragedija parodė, kad koncentruoti vertybinių popierių portfelio vienoje šalyje negalima.

Karinės struktūros vis dažniau pripažįsta, kad šiais laikais grėsmė saugumui gali kilti ne tik žemėje, danguje ar vandenyje, bet ir kibernetinėje erdvėje. Niekas labai nenustebo, kai JAV neseniai patvirtino naująją Tarptautinės erdvės kibernetinę strategiją, kurioje nurodoma, kad šalis į programišių sukeltą grėsmę saugumui reaguos kaip į bet kurią kitą. Kitaip sakant, prieš būrį priešiškai nusiteikusių kompiuterių ekspertų pasiųs tankų ir malūnsparnių.

Užsienio investuotojams nepatinka ilgos lietuvių atostogos, nelankstūs darbo santykiai ir nenoras įsileisti specialistų iš kitų šalių. Su kompanijos „Strategic Staffing Solutions“, ieškojusios specialistų Lietuvoje įsikūrusioms bendrovėms „Barclays“ ir „Western Union“, prezidente ir vykdomąja direktore Cynthia J. Pasky kalbėjomės apie problemas šalies darbo rinkoje, emigraciją bei darbo kultūrą. Kokių problemų matote Lietuvos darbo rinkoje? Labai sunku atleisti žmogų, kai jis blogai dirba.

Intelektinės nuosavybės nusikaltimai ateityje suksis tik apie internetą, mano JAV advokatas Thomas S. Doughtery. T. S. Doughtery, dirbantis advokatu JAV teisingumo departamento Kompiuterinių nusikaltimų ir intelektinės nuosavybės skyriaus teisme, interviu „Ekonomika.lt“ teigė, kad interneto piratai šiandien linkę pelnytis ne iš nelegaliai įgyjamo turinio, bet iš reklamos. – Kokia šiandien padėtis kovojant su intelektinės nuosavybės nusikaltimais? – Tai nuolatinė kova.

„Tele2” vadovas tiki, kad didesnės ambicijos, valdininkų pažabojimas – sėkmingos Lietuvos plėtros raktas Eidamas pasikalbėti su vieno didžiausių mobiliojo ryšio operatorių vadovu nesitikėjau, kad jis įsikūręs kuklioje kelių aukštų kontoroje ir pasitiko sėdėdamas prie dešimties metų senumo stalo vienoje salėje su kitais darbuotojais.

Šiandien norint atsiskaityti internete tenka tai daryti per tarpininkus, kurie kartais savų pinigų išleisti ten, kur norite, neleidžia. Esame linkę manyti, kad valdome savo darbu uždirbtus ar kitaip sukauptus pinigus ir galime juos išleisti kur ir kada norime. Daugeliu atvejų taip ir būna. Bet pasitaiko situacijų, kai tarpininkai – bankai, kredito kortelių valdytojai – parodo špygą.

Praėjusi savaitė Lietuvos branduolinės energetikos sektoriuje buvo įdomi. Neveikiančioje Ignalinos atominėje jėgainėje tęsėsi galvų medžioklė ir pareigybių karuselė. „Ekonomika.lt“ jau bene mėnesį publikuoja medžiagas, atskleidžiančias, kaip Ignalinos AE buvo plaunami pinigai. Sutapimas ar ne, bet prieš dvi savaites ten prasidėjo aukščiausias pareigas einančių asmenų karuselė.

Lietuva šiuo metu galutinėse derybų stadijose yra su daugiau nei dešimt užsienio investuotojų. „Šiandien galutiniai žingsniai daromi su daugiau nei dešimt užsienio investuotojų. Reikia atsiminti, kad kai kurios kompanijos vis dar gali persigalvoti“, - teigė „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mindaugas Nocius.

Užsuki į kavinę, parduotuvę ar kitą įstaigą, išsitrauki išmanųjį telefoną, visiems praneši, kur atėjai, ir už tai gauni nuolaidą arba kokią staigmeną. Įžanginis sakinys – turbūt paprasčiausias apibūdinimas, kaip veikia tokios geolokacinės programos kaip „Foursquare“, „Facebook Places“. Vakaruose tai jau seniai ne naujiena, mat kasdien milijonai vartotojų viešai bendrauja per tą pačią „Foursquare“. Lietuvoje ši paslauga dar tik mina pirmuosius žingsnius.

Redakcijoje bandėme du neseniai pasirodžiusius „Sony Ericsson„ išmaniuosius telefonus: gracingąjį „Xperia Arc“ bei žaidimų kompiuterio „Sony Playstation„ ir mobiliojo telefono mišinį „Xperia Play“ (jo trumpa apžvalga – teksto pabaigoje). Išmanioji arka Kovo mėnesį pasirodęs „Xperia Arc" stebina ekrano ryškumu, korpuso forma, plonumu, fotoaparatu, tačiau turi keletą nemalonių smulkmenių, kurios ilgainiui gali įgristi. Pagrindiniai duomenys: * 4,2 colių 16 mln.

Žinios, kad mobilusis kompiuteris „iPad“, telefonas „iPhone“ ir kiti aparatai, kuriuose įdiegta operacinė sistema „Google Android“, slapta fiksuoja informaciją apie naudotojo buvimo vietą, privertė susirūpinti asmens duomenų saugumu internete. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) direktorius Algirdas Kunčinas savaitraščio „Ekonomika.lt“ vaizdo konferencijoje teigė, kad „Apple“ ir „Google“ galėjo pažeisti Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) įstatymus.

Sujudimas Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Rytuose, žemės drebėjimai ir branduolinė krizė Japonijoje, nesibaigiančios kalbos apie euro zonos skolas neturėtų mesti iššūkio pasaulio ekonomikos augimui. Baigėsi pasaulinė krizė – prasidėjo vietinės. Prasidėjus politiniams neramumams Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Rytuose sparčiai pradėjo augti naftos kaina.

Saulius ir Aidas Dailidės – puikus skaitmeninės kartos verslininkų pavyzdys. Pamėgę kompiuterius vaikystėje šiandien iš to uždirba milijonus. Retas sostinės Šiaurės miestelio gyventojas žino, kad jų mikrorajono širdyje įsikūrusi maža kontora pernai gavo kelis milijonus litų pajamų, o jos vadovai – visai nepanašūs į tipinius vadovus. Turime omenyje „Pixelmator Team“ ir jos įkūrėjus brolius Saulių ir Aidą Dailides.

Lietuva vis dar svarsto nacionalinio oro vežėjo idėją. Tuo pačiu metu kalbamasi ir dėl PanBaltic bendrovės steigimo. „Nė vienos idėjos neatsisakyta – prie jų dirbama, vyksta pokalbiai. Buvo iškeltos kelios kryptys – atvira rinka, PanBaltic vežėjo atsiradimas ir nacionalinis vežėjas. Pastarasis atsiremia į pinigus ir kartu tai rinkos sugriovimas, kurią mes šiandien kuriame. Šiandien vyksta pokalbiai, analizės ministerijos viduje, susitikimai su aviacijos profsąjungomis, aviakompanijomis.

Nuo šio savaitgalio Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) pradeda veikti pigių skrydžių bendrovės „Wizz Air„ bazė ir įvyks pirmieji jos skrydžiai. Anot bendrovės vadovo Josefo Varadi, dėl pigių skrydžių bendrovių konkurencijos ateityje TVOU neišsilaikys „airBaltic“ ir „Estonian Air". „Wizz Air" keleivius skraidins aštuoniomis kryptimis – Londoną (5 kartai per savaitę), Korką (2 kartai), Eindhoveną (2 k.), Stokholmą (3 k.), Milaną (2 k.), Romą (3 k.), Barseloną (2 k.) ir Donkasterį (2 k.). ...

Tarnybos „Swedbank Markets“ Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas dalijasi dešimčia investavimo principų. „Investavimas – procesas, pagrįstas pakankamai paprastais dalykais. Lietuvoje matome liūdną tendenciją. Ar žmonės fantazijos neturi, kad pinigus į indėlius neša, kai jų palūkanų norma – 2,5 proc., o planuojama infliacija 3,5 proc.“, – „Verslo žinių“ konferencijoje „Investavimo orientyrai 2011-iesiems“ teigė T. Andrejauskas.

„Geek Ninja Factory“ įkūrėjas Aralas Balkanas išskirtiniame interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“ aiškino, kaip žmonės pamėgsta savo kompiuterius ir nenori jų liūdinti. Vaikinas, kuris vieną dieną būna programuotoju, kitą – dizaineriu, o trečią – mokytoju, tikino, kad ateityje nugalės tie, kurie produktų naudotojams pasiūlys geresnes emocijas, o ne daugiau jo ypatybių.

Programavimo technologijų „Mozilla“ evangelistas Christianas Heilmannas įžvelgia antro „dot-com“ burbulo grėsmę. Duodamas išskirtinį interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“ Ch. Heilmannas teigė, kad ateityje internetas bus visur, į jį labiau bus integruota televizija, tačiau šiuo metu grėsmę kelia valstybių noras vis labiau kontroliuoti informaciją virtualioje erdvėje. – Jūsų pareigų pavadinimas gana neįprastas.

Kelerius metus Lietuvoje pasigirsta idėjų apie Vakarų–Rytų transporto koridoriaus kūrimą, pernai tam reikalui buvo įsteigta asociacija, tačiau Prancūzijos logistikos milžinas „Gefco" į Centrinę Aziją koją kels iš Latvijos. Antradienį Rygoje „Gefco„ paskelbė, kad kartu su Latvijos geležinkelių kompanija SRR lygiomis teisėmis įkūrė „EMMA“ (Eurazijos multimodalinis aljansas) bendrovę, kuris teiks multimodalinių pervežimų paslaugas tarp Latvijos ir Centrinės Azijos.

Fizinių asmenų bankroto įstatymas pajudėjo iš mirties taško. Bankai gąsdina aukštesnėms palūkanoms, kiti ragina į grasinimus nekreipti dėmesio. Praėjusią savaitę Fizinio asmens bankroto įstatymas prasiskynė kelią Vyriausybėje ir buvo išsiųstas svarstyti Seimui. Įstatymo šalininkai baiminasi, kad dėl bankų įtakos parlamentarams įstatyme gali atsirasti naujų, gyventojams ne itin palankių saugiklių. Nepatraukli procedūra „Noriu priminti, kad tai sunki ir nepatraukli žmogui procedūra.

Premjeras Andrius Kubilius skeptiškai vertina minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) didinimo galimybę ir teigia, kad tie, kurie tai sau gali leisti, tegul taip ir daro. „Socialiniai partneriai ir įvairios verslo organizacijos nėra vieningi šiuo klausimu: vieni sako kad reikia, o kiti, pavyzdžiui, Smulkaus verslo asociacija, sako kad ne. Tai būtų didelė problema smulkiam verslui ir galbūt tai naikintų darbo vietas“, - po Vyriausybės pasitarimo teigė Andrius Kubilius.

Premjeras Andrius Kubilius skeptiškai vertina minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) didinimo galimybę ir teigia, kad tie, kurie tai sau gali leisti, tegul taip ir daro. „Socialiniai partneriai ir įvairios verslo organizacijos nėra vieningi šiuo klausimu: vieni sako kad reikia, o kiti, pavyzdžiui, Smulkaus verslo asociacija, sako kad ne. Tai būtų didelė problema smulkiam verslui ir galbūt tai naikintų darbo vietas“, - po Vyriausybės pasitarimo teigė Andrius Kubilius.

Premjeras Andrius Kubilius tikina, kad toliau bus siekiama, kad dėmesys dėl saugumo būtų skiriamas ne tik Europos Sąjungoje veikiančioms ar statomoms branduolinėms jėgainėms, bet ir esančioms už jos ribų. „Sveikintina, kad Europos Sąjungoje sutariama dėl specialių „stress"  testų atlikimo visose veikiančiose branduolinėse jėgainėse ES viduje.

Katastrofa Japonijoje greičiausiai nesukels rimto nuosmukio pasaulio akcijų rinkose. Istorija rodo, kad tam vieno smūgio nepakanka. Įvykiai Japonijoje sudrebino pasaulio finansų rinkas – per dvi dienas pagrindinis Tokijo akcijų biržos indeksas „Nikkei“ nukrito daugiau nei 16 proc. Tai buvo didžiausias indekso dviejų dienų sumažėjimas per 23 metus. Kitų Azijos šalių akcijų indeksai sumažėjo apie 3 proc., o Europos – 1–3 proc.

Internetas į Lietuvą skverbiasi, tačiau ne taip greitai, kaip norėtųsi. Koją kiša ir dirbtinai kuriamos sienos, ir nepalankus požiūris, ir baimė rizikuoti. Ne naujiena, kad Lietuva turi sparčiausią internetą pasaulyje, stiprius programuotojus, begalę mobiliųjų telefonų naudotojų, tačiau persikelti į internetą nei vyresnis lietuvis, nei verslas, nei valdžios institucijos neskuba.

Jaunimas turi paaiškinti senajai kartai, kas yra internetas ir kaip šiandien pasikeitė pasaulis, nes būtent ši karta šiandien valdo pasaulį, tačiau nieko apie jį nesupranta. Tokios nuomonės laikosi specialusis „Wired“ žurnalo redaktorius Benas Hammersley. Moksliukai laimėjo „Turiu jums žinutę iš ateities – mes laimėjome. Apsidairykite į greta sėdinčius ir pagalvokite apie tuos laikus, kai buvote mokykloje. Gal ne jūs, bet kiti tikrai buvo moksliukai.

Internetas mumyse skatina priklausomybę, daro neigiamą įtaką realiam gyvenimui ir naikina tarpusavio ryšius tarp žmonių. Bent jau tokios nuomonės laikosi „The Telegraph" technologijų autorius Milo Yiannopoulos. „Mes tampame vergais to, kas mums šiandien atrodo linksma ir nebaisia priklausomybe, tačiau nežinome, kad vėliau ji atsilieps realiame gyvenime", - sakė jis.

Sunkmetis išsekino ne tik bendrovių vadovus ar akcininkus, bet ir visą personalą – dalis neteko darbo, kitiems jo padaugėjo, tačiau sumažėjo darbo užmokestis. Nuolatinis stresas, ilgos darbo valandos, nežinia dėl ateities daugelį išvargino, todėl bendrovės atsigręžė į tikėjimą. Jų duris dažniau pradėjo varstyti verslo kapelionai (angl.

Bankai už indėlius siūlo visai mažas palūkanas, o už paskolas prašo tris kartus didesnių sumų. Teisinasi turintys per daug pinigų. Bankai turi per daug pinigų Į redakciją kreipėsi bankais nusivylęs skaitytojas su paprastu klausimu: kodėl bankai už indėlius moka apie 1 proc. metinių palūkanų, o vėliau tuos pačius pinigus perskolina verslininkams ar tiems patiems gyventojams jau už 5–6 proc.

Jei vis dar manote, kad jūsų vaikas per daug laiko praleidžia internete, turime naujieną: jis – kartos Z atstovas, pakeisiantis požiūrį į darbą ir gyvenimą. Pasaulio ateitis – karta Z. Ne, tai ne vunderkindai, turintys specialių gebėjimų, o tiesiog vaikai ir jaunuoliai, didžiąją dalį gyvenimo praleidžiantys internete ir į supantį pasaulį žvelgiantys kitaip nei prieš juos buvusios kartos Y atstovai. Jų Lietuvoje yra beveik pusė milijono.

Dviejų vaikinų, Pauliaus Liekio ir Armino Didžioko, dėka pasaulio žiniasklaidoje kelias dienas buvo linksniuojamas Lietuvos vardas. Lietuviai P. Liekis ir A. Didžiokas užėmė pirmąją vietą mobiliųjų technologijų gamintojos „Qualcomm“ organizuotame išplėstosios realybės (angl. „augmented reality“) programuotojų konkurse ir gavo 125 tūkst. JAV dolerių (apie 317 tūkst. litų) piniginę premiją.

Neveikianti Ignalinos atominė elektrinė (IAE) kainuoja beveik tiek pat, kiek veikianti – 2,5 mln. litų per mėnesį, o bendri nuostoliai dėl stringančių uždarymo darbų siekia 60 mln. litų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikto šalies ekonomikos tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomika Lietuvoje pasiekusi rekordiškai aukštą lygį, nemažės ir 2011 m. „Lietuvos verslas mato optimizmo šaukštą visoje ekonomikos problemų statinėje. Joje problemų daug: ir nedarbas ir šešėlinės ekonomikos dalis.

Axelis Weberis – pagrindinis kandidatas į Europos centrinio banko prezidento postą – nusprendė trauktis iš kovos. Euro zona sunerimo. Vokietijos centrinio banko valdybos pirmininkui A. Weberiui nusprendus trauktis iš pareigų ir kartu nekandidatuoti į Europos centrinio banko (ECB) prezidento postą, euro zona sunerimo ir prakalbo apie gilėjančią euro krizę. Dabartinio ECB vadovo Jeano Claude'o Tricheto kadencija baigiasi spalį ir daugelis prognozavo, kad į jo vietą stos vokietis.

Darbdaviams atsargiai kalbant apie naujų darbo vietų kūrimą, kalbamės su ISM vadybos ir ekonomikos universiteto projektų vadove ir konsultante Birute Ruplyte apie įsidarbinimą. - Bedarbių turime itin daug. Ką reikia daryti, kad darbdavys pastebėtų būtent tave? - Kandidatui, norinčiam sulaukti kvietimo prisidėti prie komandos, privalu prieš einant į susitikimą pasidomėti organizacija.

„Nokia“ paskelbus apie partnerystę su „Microsoft“ kovoje prieš „Google“ ir „Apple“, per pasaulį nuvilnijo nepasitenkimo banga. Didžioji dalis vartotojų keiksnojo sprendimą į mobiliuosius telefonus diegti „Windows“ operacinę sistemą, programuotojai skundėsi „Microsoft“ uždarumo politika. O rinkos žaidėjams tai buvo ženklas, kad „Nokia“ nepajėgia kovoti su konkurentais. Dalis net paragino parduoti bendrovės akcijas.