Regioninių naujienų portalas „Anykšta“ kalbėjosi su apskrities laidotuvių namų, seniūnijų darbuotojais, su kunigu – kaip šie, artimųjų neturintys ar palikti žmonės yra laidojami, kas rūpinasi jų amžinojo poilsio vieta, ar uždega kas žvakelę, pastato jiems paminklą.
Anykščiuose vienišųjų laidotuvės – komunalininkų rūpestis
UAB Anykščių komunalinis ūkis laidojimo namų vedėja Jolita Šimonė pasakojo, kad vienišų žmonių laidojimu Anykščių rajone rūpinasi šių namų darbuotojai. Tokių, beveik visuomet – benamių, palaidojama nedaug, vos keletas per metus, o kartais – ir nė vieno.
„Per metus daugiau dešimt nėra. Būna trys, du, penki, kažkuriais metais nė vieno nelaidojome. Jei miręs žmogus iš kaimo, skambiname į seniūniją, prašome seniūno įgaliojimo persivežti į Anykščius. Prieš tai stengiamės apie žmogų kuo daugiau sužinoti – gal jis kaime turėjo artimųjų, kad galėtume palaidoti prie jų.
Dažniausiai yra taip, kad nieko neturi, tai vežame jį čia, į naujas Anykščių kapines. Būna taip, kad artimieji yra, bet žmogaus laidoti nenori – jie gyvenę tokį gyvenimo būdą, kad net ir vaikai, broliai, sesės atsisako. Paskutinį tokį laidojome Troškūnuose – prašėme, kad mums bent leistų palaidoti jį prie tėvų, nes artimieji patys jo laidoti nesutiko“, – kalbėjo J. Šimonė su „Anykštos“ žurnaliste Sigita Pivorienė.
Laidojami šie žmonės irgi ne prie visų kitų – jiems yra atskira vieta naujosiose Anykščių kapinėse. Palaidoję vienišą asmenį, komunalinio ūkio darbuotojai pastato kryžių, uždega žvakę.
„Visada per tokias laidotuves uždegame žvakutę, kartais užsakome gėlytę – dirbtinę, kad ilgiau stovėtų. Padarome iš žvakių kryžiuką, kaip visiems. Kartais mūsų vyrai priskina vietoje gėlių ar eglišakių padėlioja. O paskui pievutę pjauname ir viskas. Kunigo tokiose laidotuvėse niekada nebūna.
Mes jo nekviečiame, bet ir nemanau, kad eitų. O antra vertus, mes nežinome, koks tas žmogus buvo – gal netikintis. Mes į to žmogaus gyvenimą neįlįsime, kas ten žino, kodėl jis taip gyveno, gal tam yra priežasčių. Nereikia smerkti“, – apie vienišo žmogaus laidotuves pasakojo UAB Anykščių komunalinis ūkis laidojimo namų vedėja bei apgailestavo, kad niekas nesirūpina nei tokių žmonių laidotuvėmis, nei jų kapų priežiūra.
„Mūsų žmonės aukojasi – juk mirusįjį reikia sutvarkyti, aprengti, vežame jį už dyką… Didelė bėda, kad mūsų vietinė valdžia neprisideda. Tik vieną žmogų belaidojant, Anykščių seniūnas paklausė, kiek mums trūksta ir primokėjo. Visa tai darome iš valstybinės 440 eurų pašalpos.
Kitus, kad ir mažą pensiją gaunančius, pridėjus ją prie tų 440-ies eurų, dar galima normaliai palaidoti, bet tik iš pašalpos – neįmanoma. Vien duobės iškasimas kainuoja 260 eurų, žmogaus atvežimas, karstas, drabužiai… Tuomet einame į baisų „minusą“. Pats pigiausias laidotuvių variantas – apie 800 eurų. Galėtų prisidėti savivaldybė, seniūnijos.
Kai kuriose savivaldybėse, kiek žinau, tokiems žmonėms laidoti skiriami pinigai. Mums reikėtų apie 500 eurų papildomai ir manau, kad tai padaryti įmanoma. Niekas ir kapais nesirūpina, nors prašome. Ar sunku su paminklininkais susitarti, kad iš kokių atliekų bent mažučius paminkliukus pastatytų… Kryžiai pūva, o mes vis rašome ant popieriaus mirusiųjų vardus…
Neseniai padarėme lentutes, bet ir jos pūva, reikia vis atnaujinti, perrašinėti. Niekam absoliučiai tai neįdomu, tie žmonės neįdomūs“, – apgailestavo J. Šimonė.
Laidotuvių namų vedėja papasakojo ir vieną į atmintį įsirėžusį atvejį, kuomet benamis buvo palaidotas itin prabangiai: ąžuoliniame karste, su pačiu brangiausiu kostiumu.
Taip atsitiko, nes žmogus gavo didelę pensiją, o jam mirus, buvo gautos dvi: „Mes tuos pinigus turime išnaudoti iki cento.“
Žemiau galite pamatyti vienintelį paminklą vienišų asmenų laidojimo vietoje. Jį tėvui, nors jo nepažinojo, pastatė sūnus.
Laidoja už valstybės ir savivaldybės lėšas
Utenos miesto seniūnė Edita Urbonienė AF sakė, kad 2023–2024 metais Utenos miesto naujosiose kapinėse palaidota 15 vienišų asmenų: pernai šeši, šiemet – devyni.
Kapavietės Utenos miesto naujosiose kapinėse, pasak seniūnės, skiriamos neatlygintinai, o vienišas asmuo Utenos rajone, skirtingai nei Anykščių, laidojamas iš minėtosios 440 eurų valstybės skiriamos laidojimo pašalpos ir iš 605 eurų Utenos rajono savivaldybės biudžete numatytų lėšų teikti laidojimo paslaugas.
Iš viso čia vienišam žmogui laidoti skiriama 1 045 eurų suma, kurios, pasak E. Urbonienės, užtenka. Utenos rajono savivaldybės administracija sudaro sutartį su laidojimo namais, kurie vienišą žmogų ir palaidoja.
Tokias laidotuves Lietuvoje išvysite retai: išlydėjo tuos, kurių vietoje nenorėtų atsidurti niekas
Visą straipsnį rasite: ČIA.
Straipsnio autorė: Sigita Pivorienė
Tokias laidotuves Lietuvoje išvysite retai: išlydėjo tuos, kurių vietoje nenorėtų atsidurti niekas
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad tokie kapai yra ir kituose miestuose
Vilniuje, Karveliškių kapinėse, specialiai tam skirtame kalnelyje 22c kvartale, kas ketvirtį vyksta jautrios laidotuvės – laidojami vieniši asmenys, neturintys artimųjų arba tie, kuriuos atsisakė laidoti giminės.
Apie kovo 31-ąją vykusias vienišų asmenų laidotuves socialiniuose tinkluose pranešė Laidojimo paslaugų centras. Kaskart į laidotuves susirenka paslaugų centro darbuotojai, joanitų bendruomenė ir kunigas Ričardas Doveika.
Palaidota 17 vienišų asmenų
Amžinojo poilsio specialiai įrengtoje bendroje kapavietėje atgulė 17 vienišų asmenų – du naujagimiai, penkios moterys ir 10 vyrų.
„Mes nežinome jų likimų –
Neteisiame ir nesmerkiame.
Oriai ir pagarbiai laidojame
Vienišą ar ką tik gimusį.... Kartais ir neatpažintą...
Dangaus karalystėje visiems užteks vietos.
Šiandien palaidojome 17 vienišų asmenų. Tų, kurie neturi artimųjų arba giminės atsisakė laidoti: 2 naujagimius, 5 moteris ir 10 vyrų. Pirmas šių metų ketvirtis.
Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį (2024 m. pirmas ketvirtis) palaidojome 20 vienišų asmenų.
Iš viso 2024 m. palaidojome 72 vienišus asmenis arba tuos, kuriuos giminės atsisakė laidoti. Iš jų – 6 naujagimius.
Praėjusiais metais nebuvo nė vieno neatpažinto asmens Vilniaus mieste.
Statistika rodo, kad mirusių vienišų ir neatpažintų asmenų Vilniuje mažėja: 2023 m. palaidojome 80. Iš jų – 13 naujagimių. Buvo palaidoti ir 4 neatpažinti asmenys.
Ačiū visiems geros valios žmonėms, palydėjusiems tuos, kurių nėra kam palydėti jų paskutinėje šioje žemėje kelionėje“, – dalijosi Laidojimo paslaugų centras.
Laidojami neturintys giminių ir tie, kuriuos artimieji atsisako laidoti
Anksčiau apie kas ketvirtį vykstančias vienišų žmonių laidotuves naujienų portalui tv3.lt pasakojo Laidojimo paslaugų centro komunikacijos specialistė Vilma Budėnienė.
Kasmet miršta dešimtys vienišų žmonių, kurių nėra kam palaidoti. Dešimtis mirusiųjų atsisako laidoti patys artimieji. Tokių asmenų likimas Vilniaus mieste patenka į „Laidojimo paslaugų centro“ rankas, kurio darbuotojai pasirūpina, kad asmenys pagarbiai atgultų amžinojo poilsio. Tokių asmenų artimiesiems visada yra galimybė perlaidoti mirusiuosius, tačiau tendencija nedžiugina – tai renkasi daryti retas.
„Laidojimo paslaugų centras“ vienišų žmonių, neturinčių giminių ar artimųjų, galinčių juos palaidoti, ir mirusiųjų, kuriuos atsisako laidoti giminės ar artimieji, palaikų kremavimu ir laidojimu bei nenustatytos tapatybės asmenų laidojimu rūpinasi nuo 2021 m. kovo mėnesio.
Tąkart atstovė teigė, kad 2021 m. kovo-gruodžio mėnesiais buvo palaidoti 85 Vilniaus mieste mirę vieniši žmonės ir tie, kuriuos atsisakė laidoti giminės ar artimieji, taip pat du neatpažinti asmenys.
Per 2022 m. buvo palaidoti 75 vieniši asmenys ir du neatpažinti. 2023-aisiais per pirmą ir antrą ketvirčius buvo palaidoti 37 vieniši asmenys ir vienas neatpažintas.
Per ketvirtį taip pat palaidojami vidutiniškai vienas arba du naujagimiai – per metus jų palaidojama nuo keturių iki aštuonių.
V. Budėnienė, kalbėdama apie atvejus, kai mirusiuosius atsisako laidoti artimieji, sakė girdėjusi įvairių paaiškinimų, kodėl priimamas toks sprendimas:
„Priežastys, kurias numanome arba išgirdome, labai įvairios: neaugino, nesirūpino, paliko, santykiai atšalo ir kt. Pasitaiko tiesiog vienišų žmonių, kurių nėra kam palaidoti.
Jeigu kalbėtume apie naujagimius, galimai artimieji ar vieniša mama nori užversti šį gyvenimo lapą, neformuoti kapavietės, kurią lankant kiekvieną kartą išgyvens netekties skausmą.“
Amžinojo poilsio atgula į bendrą kapavietę
Mirusių vienišų asmenų ir tų, kuriuos atsisako laidoti artimieji, kūnai yra kremuojami. Kremacija pasirenkama dėl kelių priežasčių – pirmiausia, dėl vietos kapinėse, kurios Vilniaus mieste vis mažėja, be to, laidojant karstuose būtų formuojama atskira kapavietė, kurios nebūtų kam prižiūrėti. Dar viena priežastis – atsiradus artimiesiems urną lengviau perlaidoti.
„Urnos (kapsulės) yra laidojamos bendrame kape, specialiai suformuotame kolumbariume po žeme. Ant kapo dedama akmens plokštė, ant kurios surašomi vardai, pavardės, laidojimo metai
Prireikus, plokštę galima nuimti, jeigu atsirastų artimieji ir sugalvotų perlaidoti. Vidutiniškai vienu kartu palaidojama apie 20 asmenų, daugiausiai vienu metu buvo palaidota 35“, – dėstė pašnekovė.
Kiek kitaip yra laidojami neatpažinti asmenys – jie laidojami karstuose, kad prireikus asmenį būtų galima identifikuoti atliekant DNR tyrimus.
„Ant kryžiaus yra prikalama lentelė, ant kurios užrašoma lytis – nežinoma moteris, nežinomas vyras, preliminari mirimo data, palaidojimo data, spėjamas amžius, mirties liudijimo numeris“, – priduria „Laidojimo paslaugų centro“ komunikacijos specialistė.
Tokie asmenys laidojami kas ketvirtį, Karveliškių kapinėse, specialiai tam skirtame kalnelyje, 22c kvartale.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
