Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Kuomet vasario mėnesį Miunchene Amerikos viceprezidentas kalbėdamas apie Donaldą Trumpą visam pasauliui paskelbė, kad į miestą atvyko naujas šerifas, daugelis kikeno ir stebėjosi amerikiečių pasipūtimu. Tačiau panašu, kad žodžiai buvo teisingi. Tai pasitvirtino Hagoje vykstančiame NATO šalių lyderių susitikime.
„Šiame susitikime mes priimsime istorinius sprendimus, kad mūsų žmonės jaustųsi saugesni per stipresnę ir teisingesnę NATO“, – sakė NATO generealinis sekretorius Markas Rutte.
Jau pačioje susitikimo pradžioje pradėjo lietis pagyros D. Trumpui.
„Prezidente Trumpai, brangus Donaldai, jūs padarėte šį pokytį įmanomu. Jūsų lyderystė jau nulėmė trilijono dolerių papildomas išlaidas iš europiečių nuo 2016-ųjų. O šiandienos sprendimai pridės dar trilijonus mūsų bendrai gynybai, paversdami mus stipresniais ir teisingesniais, išlygindami išlaidas tarp Amerikos ir Amerikos sąjungininkų“, – kalbėjo M. Rutte.
Įsipareigojo gynybai skirti po 5 procentus
Sutarimas pasiektas – NATO šalys įsipareigojo gynybai skirti po 5 procentus BVP. Tiesa, vien karinei jėgai 3,5 procento, dar pusantro pridedant tam, kas šalia gynybos – pavyzdžiui, infrastruktūra, visuomenės įgūdžių stiprinimas, ar kibernetiniai pajėgumai.
Prie pagyrų D. Trumpui prisidėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Norėčiau išsakyti savo dėkingumą prezidentui Donaldui Trumpui. Be jo įsitraukimo, įsivaizduoju, kad diskutuotume apie 2,5 procentų finansavimą. Tikriausiai tos diskusijos prie niekur neprivestų. Kartais mūsų didžiausio sąjungininko spaudimas yra labai naudingas, norint suprasti „akimirkos karštumą“, – sakė prezidentas.
Galiausiai G. Nausėda net prabilo kaip D. Trumpas. Perfrazavo jo šūkį „padarykime Ameriką vėl didžią“ ir pritaikė jį aljansui.
„Manau, kad turėtume pasirinkti moto: Padarykime NATO vėl didžią. O šios ambicijos centre – 5 procentų finansavimo lygis“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasiekti įsipareigojimą turi 10 metų
Nors mūsų regiono valstybės norėjo įtvirtinti, kad 5 procentai turi būti pasiekti iki 2030-ųjų, bet kadangi to prašo ne Trumpas, todėl europiečiai ir nesutiko su šiuo terminu. Laiko numatyta dvigubai ilgiau – 10 metų.
„Taip, norėtųsi greičiau, bet manau, kad labai svarbu, jog į šiuos 5 procentus taip pat įskaitoma ir parama Ukrainai. Mes galime tikėtis, kad galbūt tas pirmas augimas bus nukreiptas, kad mes galėtume sustabdyti Rusijos agresiją Ukrainoje ir apginti Ukrainą, ir apsiginti save“, – kalbėjo buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Tad nors sprendimas ir istorinis, lieka klausimas – ar tikrai viskas taip puiku, kaip skamba?
„Tai akivaizdu, kad yra daugiau politiniai Amerikos spaudimo niuansai – pozityvaus, šiuo atveju, spaudimo niuansai – nei tikėjimas tuo, kad reikia patiems imtis namų darbų“, – įsitikinęs buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Todėl ir ispanų kalbos apie išimtis jiems atspindi dalies Europos šalių strategiją – sutikti su viskuo, ko reikalauja D. Trumpas, bet to nesiekti, ir taip išlaukti laiką, kol jis paliks Baltuosius rūmus.
Todėl panašu, kad kaip buvo iki šiol, taip bus ir ateityje – kuo šalis arčiau Rusijos, tuo labiau rūpinsis savo saugumu. Nors Lietuvai itin svarbu, kad keliama Vokietijos karinė galia. Bent taip atrodo iš kanclerio kalbų.
„Rusija grasina ne tik Ukrainai, Rusija grasina visai taikai, visai politinei tvarkai mūsų žemyne“, – kalbėjo Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Mūsų politikai ir sprendimų priėmėjai sako, kad kol kas jokių kalbų apie galimą Amerikos atsitraukimą nėra, kaip ir dvejonių dėl 5-ojo straipsnio. Tiesa, kol kas nesigirdi ir kaip amerikiečiai perstumdys savo karių buvimą mūsų žemyne.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
