REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sumaištis dėl universitetų jungimo: įvardijo svarbiausią trūkumą

Žada, kad regionai neliks be aukštojo mokslo

Lietuvoje yra per daug universitetų – iš 14 veikiančių reikia palikti tik trečdalį. Tokios nuomonės laikosi premjeras Saulius Skvernelis. Lietuvos edukologijos ir Vytauto Didžiojo universitetai gali būti sujungti dar šiemet. Idėjos šalininkai sako, kad seniai laikas – visa Europa eina tuo keliu ir stebi kylančius mokslo rodiklius. Tuo metu mažesnių universitetų atstovai baiminasi, kad po šios pertvarkos regionuose neliks universitetų, o kartu ir jaunimo.

Lietuvoje yra per daug universitetų – iš 14 veikiančių reikia palikti tik trečdalį. Tokios nuomonės laikosi premjeras Saulius Skvernelis. Lietuvos edukologijos ir Vytauto Didžiojo universitetai gali būti sujungti dar šiemet. Idėjos šalininkai sako, kad seniai laikas – visa Europa eina tuo keliu ir stebi kylančius mokslo rodiklius. Tuo metu mažesnių universitetų atstovai baiminasi, kad po šios pertvarkos regionuose neliks universitetų, o kartu ir jaunimo.

REKLAMA

„Pertvarka privers jaunimą emigruoti iš regionų“

Šiaulių universiteto tarybos pirmininkas Rimvydas Vaštakas sutinka, kad būtina pertvarka, tačiau nemano, kad universitetų jungimas yra išeitis. „Mano asmenine nuomone, švietimas ir aukštasis mokslas nėra savitikslis. Aukštasis universitetinis mokslas yra tam, kad visuomenė geriau gyventų. Ir jei valstybė sugalvos, kad regionuose nereikia to aukštojo mokslo, tai regionai dar labiau nyks. Iš regionų jaunuoliai keliaus į didžiuosius miestus.

Liks Vilniaus ir Kauno miestai, o visi kiti nuskurs. O ir jaunuoliai ne visi galės išvykti mokytis į Vilnių, nes pragyvenimas ten daug brangesnis“, – sako pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA

Jis pabrėžia, kad dauguma Šiaulių universiteto absolventų, lieka gyventi regione. „Universiteto absolventų įsidarbinamumas yra virš 90 proc. iš karto. O 70 proc. visų regiono specialistų, kurie dirba savivaldybėje ar versle, yra baigę vietinį universitetą. Panaikinus universitetą, visi šitie žmonės nutekėtų į didžiuosius miestus. Nebeliktų akademinio elito, kuris galėtų padeda formuoti regiono politiką. Tai didelis praradimas. O jei regionai pradeda nykti, tai yra visos valstybės problema“, – teigia R. Vaštakas.

REKLAMA

Skandinavijos šalyse kuriasi maži universitetai

Šiaulių universiteto tarybos pirmininkas nesutinka su argumentu, kad Europa eina universitetų jungimo keliu. „Netiesa, kad visa Europa mažina universitetų skaičių. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalys. Švedija net mažuose miesteliuose ima kurti aukštąsias universitetines mokyklas. Tai daroma tam, kad jos toje vietoje palaikytų aukštą pragyvenimo lygį ir kultūrą. Teigti, kad tik jungiama, yra labai šališka ir neteisinga“, – tikina R. Vaštakas.

Jo teigimu, protinga būtų sujungti universitetus Vilniuje ir Kaune. Bet universitetai Šiauliuose ir Klaipėdoje – gyvybiškai būtini pačiai valstybei. R. Vaštakas siūlo juos stiprinti, kad būtų palaikomi regionai ir jauni žmonės norėtų juose gyventi. 

REKLAMA
REKLAMA

„Jungti universitetus vėluojame 15 metų“

Kauno technologijos universiteto rektorius prof. habil. dr. Petras Baršauskas teigia, kad jungti universitetus ne tik verta, bet ir būtina. „Mes vėluojame tai padaryti 15 metų. Pirmaujantys Europos universitetai seniai tai daro. Lietuva skiria gerą sumą aukštajam mokslui, daugiau, nei europinį vidurkį. Bet kai pasižiūrime, kokie nekonkurencingi dėstytojų atlyginimai, darosi aišku, kad lėšos švaistomos. Naudojame jas neefektingai, nes turime per daug aukštojo mokslo institucijų. Šiuo metu universitetai skursta ir finansiškai, ir intelektualiai. Dabar yra palaida bala“, – sako profesorius.

Jis pripažįsta, kad kol kas bendros vizijos, kaip turi atrodyti reforma, nėra. Tačiau dabartinė vyriausybė, anot P. Baršausko, rodo drąsius siekius, kuriuos remia ir keturi stiprieji Lietuvos universitetai. Šiuo metu valdžia laukia reakcijos iš akademinės visuomenės, analizuoja siūlymus. Maždaug po mėnesio žadama paviešinti konkretesnes idėjas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apverktini dėstytojų atlyginimai

P. Baršauskas pabrėžia, kad Lietuvos universitetai šiuo metu yra nepatrauklūs jauniems, gabiems dėstytojams. „Kai kur pradeda trūkti dėstytojų. Jų atlyginimai šiandien yra mažesni, nei mokytojų. Jauni žmonės nemotyvuot ateiti dėstyti. Gabiausias, protingiausias žmogus niekada neis dėstyti, jei nepasikeis tvarka“, – teigia pašnekovas.

Problemą profesorius įžvelgia ir tame, kad šiuo metu į universitetus patenka praktiškai bet kas. „Pas mus į mokamas vietas gali patekti kas tik nori. Kodėl geriausiuose pasaulio universitetuose į studijų vietą patenka vienas iš keliasdešimties? Ogi todėl, kad universiteto tikslas yra ugdyti elitinius, gabiausius žmones, ateities lyderius, kurie ves pramonę, inovacijas. Kokiu būdu padaryti tai su žemesniais, nei vidutiniokai? Studentų atranka yra viena iš detalių, siekiant kokybiško mokslo. Reikia kelti reikalavimus. Tuomet automatiškai išsispręs, kiek ir kokių universitetų reikia. Nes dabar yra palaida bala“, – piktinasi profesoriu.

REKLAMA

Sąlygas diktuos 4 universitetai

Universitetų pažangos konferencijoje Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pasirašė ketinimų protokolą. Jame pateikta stipriausių 4 Lietuvos universitetų pozicija, kaip turėtų būti vykdoma pertvarka.

Vilniaus Universiteto rektorius prof. habil. dr. Artūras Žukauskas sako, jog orientuojamasi į kokybę. „Mes nesiekiame kiekybinio rezultato. Remiamės tuo, kad pertvarka turi būti grindžiama tomis stiprybėmis, kurias turime. Norime, kad tvarių, stabilių universitetų balsas būtų išgirstas, o pertvarka būtų vykdoma remiantis tomis organizacijomis, kurioms nereikia rūpintis dėl savo reputacijos. Manome, kad universitetų turi būti tiek, kad užtikrintų studijų kokybę. Stojimo balas turėtų būti ne mažiau 4, įsidarbinamumas pagal kvalifikaciją ne mažiau 80 proc. Taip pat turi būti atsižvelgta į kitus rodiklius, kurių mes pajėgūs siekti bent jau šiuose keturiuose universitetuose, nežiūrėdami savo siaurų institucinių interesų, o žiūrėdami visos šalies interesų“, – sako Vilniaus universiteto rektorius.

REKLAMA

Ramina, kad regionai neliks be aukštojo mokslo įstaigos

Tiek Vilniaus universiteto, tiek KTU rektoriai ramina, kad regionų neketinama palikti be aukštojo mokslo įstaigų. A. Žukausko teigimu, universitetų jungimas savaime nelemia jų pasitraukimo iš regionų. Esą ten galėtų likti didesnių universitetų padaliniai ar fakultetai, kuriuose būtų užtikrinti aukšti mokslo rodikliai.

Savo ruožtu P. Baršauskas sako, jog regionuose galėtų veikti mažesni, specifinių sričių fakultetai. Pavyzdžiui, Klaipėdoje reikėtų palikti į jūrinius mokslo tyrimus ir jūrines specialybes orientuotą universitetą ar jo filialą.

Tačiau profesorius pabrėžia, kad svarbiausia – aukšta studijų kokybė, o ne įstaigos statusas. „Kas geriau, aukšto lygio koleginė arba profesinė mokykla, ar prastas universitetas? Turime Panevėžio pavyzdį. Bandome ieškoti variantų, kad išlaikytume jame kokybės kartelę. Sunkiai sekasi, vis tiek patys stipriausi studentai važiuoja į Vilnių ir Kauną“, – teigia KTU rektorius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Studentai pritaria universitetų jungimui

Ką mano studentai apie universitetų jungimą, rodo gruodį Lietuvos studentų sąjungos atliktas tyrimas. Jo duomenimis, 60 proc. studentų pritaria universitetų jungimui ar skaičiaus mažinimui. 30 proc. mano, kad dabartinė tvarka yra gera.

Lietuvos studentų sąjungos lyderis Paulius Baltokas sako, kad universitetų skaičiaus mažinimas atvestų prie geresnės studijų kokybės ir didesnio mokslinio potencialo. „Studentai patys jaučia, kad yra daug potencialo, kur galėtų kilti jų studijų kokybė. Mes Europos studentų sąjungoje juokaujame, kad Lietuvoje turime geriausią į studentą orientuotą mokymąsi. Nes dabar kai kuriose programose dėstytojų studentams tenka daugiau, nei studentų dėstytojams. Ir tai nėra gerai. Manau, kad universitetų jungimas yra labai didelė prielaida kokybei gerėti“, – sako P. Baltokas.

REKLAMA

Anot studentų atstovo, svarbu, kad sujungus universitetus būtų daugiau pasirenkamų dalykų, didesnės duomenų bazės, kuriomis galėtų naudotis studentai.

„Getų“ tipo mokyklos ir universitetai

P. Baltokas pabrėžia, kad jungiant universitetus neturi sumažėti aukštojo mokslo prieinamumas. „Studijų prieinamumas Lietuvoje šiuo metu yra visiškai socialiai nejautrus. Niekada niekas neatsižvelgia, iš kokios vietos tu ateini, iš kokio regiono. Remiamasi tik pasiekimų kriterijais. Jau seniai įrodyta, kad tai nėra vienintelis ir teisingiausias kriterijus priimant studentą. Šiuo metu Lietuvoje yra vidurinių mokyklų, kur egzaminų vidurkis nesiekia to balo, kuris reikalingas įstoti į aukštąją mokyklą. Kitaip tariant, yra tam tikri getai – jei eini į tą mokyklą, pagal statistiką tu net neturėtum įstoti į universitetą“, – aiškina Studentų sąjungos prezidentas.

Jis pabrėžia, kad panaikinus universitetus Klaipėdoje ir Šiauliuose, studentų galimybės studijuoti sumažėtų. Tačiau P. Baltokas tikisi, kad taip nenutiks.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų