Pasak Gentvilo, naudos išpeš ir gyventojai, neva, be didelio vargo galės įsirengti daugiabutyje kondicionierius, prasiplatinti automobilių stovėjimo aikšteles. Tačiau Seimo opozicija atkerta, kad tai didelė blogybė, esą iš tokių pokyčių naudos sulauks ne gyventojai, o verslas.
Klaipėdos daugiabučių gyventojų kasdienybė – automobilių aikštelėje gali prisiparkuoti vos keli automobiliai, o kitiems gyventojams automobilius tenka palikti ant šaligatvio, mat kito pasirinkimo jie paprasčiausiai neturi.
„Yra siauri pravažiavimai tarp kiemų, kratosi automobiliai, važiuoja žalia veja, savivaldybė pristačiusi ženklų, kad draudžiama stovėti, savivaldybės darbuotojai ateina ir bauduoja tuos pačius gyventojus“, – teigia klaipėdietė Aušra Jankauskienė.
Iki šiol gyventojai norėdami įrengti ar praplėsti automobilių stovėjimo aikštelę valstybinės žemės sklype, kreipdavosi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri išduodavo statybos leidimą.
Daugiabučių gyventojams dar pasisekė, automobilių stovėjimo ir žaidimų aikštelei statybų leidimą gavo gana greitai. Nors kai kurie gyventojai atsakymo iš nacionalinės žemės tarnybos laukia metus. Mat nuo kitų metų sausio situacija turėtų drastiškai pasikeisti.
„Nori statytis daugiabučių aikštelę daugiabučio kieme savivaldybė išduoda statybos leidimą - savivaldybė ir leidžia“, – tvirtina aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Atrodytų, kad iš naujų pokyčių išloš visi, kai statybos leidimus išdavinės savivaldybės. Tačiau daugiabučio Klaipėdoje gyventojai nors ir turėdami statybos leidimą iki šiol nei didesnės automobilių stovėjimo aikštelės, nei vaikų žaidimų erdvės neturi. Esą koją kiša ne kas kitas, o savivaldybė.
„Pagal savivaldybės išaiškinimą, tai yra du trys kiemai renovuojami per metus. Mes esame 21 sąraše. Tai 7-9 metai užtruks. Yra gyvenančių vyresnių žmonių, tai jie sako, kad mes to jau nesulauksime“, – pasakoja klaipėdietė Aušra Jankauskienė.
Pokyčiai – priedanga savivaldybių neskaidrumui?
Seimo opozicija tokius pokyčius, kad statybų leidimų išdavimu užsiims savivaldybė, vertina dviprasmiškai. Neva jei procesas ir pagreitės, nereiškia, kad jis tikrai bus skaidrus.
Pasak opozicijos, viena vertus gyventojai norėdami įsirengti kondicionierių daugiabutyje arba praplėsti automobilių aikštelę galės greičiau gauti dokumentus. Kita vertus – tai plačiai atvers duris vystytojams, kurie turėdami gerus ryšius su savivaldybe galės mieste statyti bet ką.
Būtent dar pernai Specialiųjų tyrimų tarnyba įžvelgė, kad savivaldybės galimai neskaidriai skirstys valstybinę žemę. Buvęs aplinkos ministras Mažeika neabejoja, kad naują tvarką savo naudai išnaudos vystytojai, kuriems nacionalinė žemės tarnyba dažnai būdavo stabdis. Neva net būdama nepriklausoma nacionalinė žemės tarnyba įsiveldavo į interesų konfliktus.
„Tai šiuo atveju tie atsitikimai bus paslėpti po dūmų uždanga, jeigu taip pavadintume ir priimami viename kabinete. Tai tas ratas informacijos dar labiau susiaurės. Ir labai gaila, kad tokių kaip Gulbinų projektų tik padaugės“, – teigia buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Ministras pripažįsta, kad nauja tvarka galios ir gyventojams, ir įmonėms, norinčioms gauti statybos leidimą. Esą tokius pokyčius skatina vakarų patirtis: Europos komisija siūlo Lietuvai supaprastinti statybos leidimų išdavimo procesą.
„Kuo daugiau kriterijų žiūri, tuo didesnė tikimybė, kad statybos bus vienaip ar kitaip nelegalios“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Ministras priduria, kad šie pokyčiai palies tuos gyventojus, kurie neva turėdavo nueiti kryžiaus kelius, kad gautų statybos leidimą. Mažeika atkerta, kad palengvinti tą naštą gyventojams – gauti leidimą įsirengti kondicionierių – ministras galėjo tiesiog atskirtu įstatymu.
„Tačiau buvo pasirinktas šitas būdas tam, kad uždengti būtent tuos tikruosius tikslus: didžiųjų miestų valstybinės žemės nuoma ir pardavimą suinteresuotiems asmenims“, – teigia buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Jei teisė valdyti valstybinę žemę bus perduota savivaldybėms, nacionalinė žemės tarnyba tampa nereikalinga.
Europos Komisija ragina Lietuvą išduodant statybos leidimus daugiau dėmesio skirti rizikingų pastatų priežiūrai. Tai aukšti pastatai, kuriuose renkasi daug žmonių.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
