REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Referendumas dėl atominės elektrinės statybų kartu su rinkimais greičiausiai bus, nes dalis valdančiųjų žada šią idėją palaikyti. Pirmadienį Seime vyksiantis balsavimas gali sudrumsti premjero Andriaus Kubiliaus ramybę – tikimybė, kad Seimas balsuos už referendumą kartu su parlamento rinkimais – vis didesnė. Tačiau bėda – pačių valdančiųjų gretose. Norinčių referendumo yra ir konservatorių, bet daugiausia – liberalcentristų bei liberalų gretose. „Tie, kurie laikosi elementarios logikos, turi suprasti, kad, jau priėmus sprendimus Seime dėl atominės elektrinės, dėl strateginio investuotojo, dar kartą klausti nėra prasminga ir kainuotų nemažai“, – sakė konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Manoma, kad balsavimo sėkmę lems, kaip Seimo frakcijos mobilizuos savo jėgas.

REKLAMA
REKLAMA

Opozicinių partijų atstovai nenusiteikę lengvai pasiduoti. Nors vasara – atostogų metas, atrodo, balsuos nemaža jų dalis. Pavyzdžiui, svarbiausius atominės elektrinės įstatymus palaikę ir taip lemiamą A. Kubiliui bei koalicijai balsavimą išgelbėję Viktoro Uspaskicho Darbo partijos atstovai balsuos už referendumą, o E. Masiulio frakcijos idėjos balsavimą atidėti nepalaikys. „Manome, tauta turi apsispręsti svarbiausiais klausimais. Nematau prieštaravimo, kad balsavome už įstatymus, susijusius su atomine elektrine, o dabar palaikome referendumą“, – sakė Darbo frakcijos seniūnas Seime Vytautas Gapšys. Vieningai už ketina balsuoti ir dvi didžiausios opozicinės jėgos – socialdemokratai bei Tvarkos ir teisingumo frakcija. 2-4 mln. litų galėtų kainuoti surengti referendumą, jeigu jis vyktų kartu su Seimo rinkimais. Tačiau ketinama skelbti patariamąjį (konsultacinį) referendumą – jo rezultatai Seimo neįpareigos. „Seimas gali pritarti referendumui“. KAUNO DIENA

REKLAMA

Kadenciją baigiantis Seimas iki šiol dirbo tokia sparta, kokios nė vienas buvęs mūsų krašto parlamentas nė nesapnavo. Liaudies patarlė byloja, kad skubėjimas tinka tik blusoms gaudyti, bet parlamentarų veiklai jis visiškai netinka. Beveik per 4 metus politikai įregistravo 4 670 teisės aktų, iš kurių 2 271 priėmė. Net 53 proc. visų projektų buvo svarstomi ypatingos skubos tvarka. Tokiu būdu radosi beveik 854 įstatymai ir 215 nutarimų. Kiek lėčiau – skubos tvarka – buvo priimti 66 įstatymai. Kaip rodo parlamento kanceliarijos pateikti duomenys, ankstesni Seimai ypatingą skubą rinkdavosi priiminėdami vos ketvirtadalį projektų, ir registruodavo jų bent tūkstančiu mažiau. Tačiau iš šio skaičiaus būdavo priimama 70 proc. projektų, o ne 50 proc., kaip dabar. Ir valdančiųjų, ir opozicijos atstovai sutaria, kad skubos keliu eita tik svarstant formalius procedūrinius klausimus, o kiek sudėtingesni projektai esą nagrinėjami atidžiau, negailint nei jėgų, nei laiko.

REKLAMA
REKLAMA

Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma begalinį skubėjimą priimant teisės aktus teigė vertinantis kaip „labai racionalų“ Seimo ir jo pirmininkės apsisprendimą, mat, pasak jo, būna daugybė dokumentų, kuriuose taisomi neesminiai formalumai. Tiesa, opozicijos flango atstovo, Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūno V. Mazuronio pripažinimu, valdantieji, kuriems priklauso ir Seimo pirmininkė, gali mėginti skubiai „prastumti“ jiems naudingą projektą. „Keletas tokių bandymų iš tiesų buvo, bet Seimas juos sėkmingai atrėmė. Galima teigti, kad tokiais ketinimais nepiktnaudžiaujama“, – sakė tvarkietis. „Seimūnai plušėjo lyg išdegę akis“. LIETUVOS ŽINIOS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaunietės Ingos Mikutavičiūtės aktorystės biografija nėra ilga, bet vaidmenų kraitis Kauno valstybiniame dramos teatre jau nemažas. Be spektaklių, didelę atsakomybę ir kartu palaimą jaunoji kaunietė jaučia skaitydama poeziją. „Poezija visada išvalo mintis ir protą, sugeba pakylėti virš kasdienybės“, – įsitikinusi aktorė, kuri pastaruoju metu daug laiko ir jausmų skyrė Maironiui, jį skaitė visai neseniai jo vardo muziejuje Kaune, kai vyko jo jubiliejinis minėjimas. „Maironio poezija yra labai sudėtinga. Sudėtinga tokiu giliu ir tikru Lietuvos skaudulių pajautimu, labai stipri Maironio meilė Lietuvai, jos žmonėms, jos praeičiai. Reikia nemažos gyvenimo ir kūrybos patirties, kad tinkamai perteiktum šio kūrėjo poeziją. Atvirai kalbant, šiais laikais sudėtinga su žiūrovais dalytis Maironio mintimis. Ir labai sunku taip karštai ir iki galo persismelkti jo kūrybos dvasia. Reikia išsivalyti mintis ir protą, ruošiantis skaityti Maironį. Maironis mus moko lietuvybės“, – sakė I. Mikutavičiūtė. Pokalbis su ja – „Aktorė, kuri niekada nesvajojo būti princese“. RESPUBLIKA

REKLAMA

„Vilnius yra gyvas. Jis alsuoja. Tuo jis mane labiausiai žavi“, – yra sakęs poetas Aidas Marčėnas. Nors 51 metų A. Marčėno naujausia knyga „Ištrupėjusios erdvės“ (LRS leidykla) sudaryta iš japoniškų tankų, joje, kaip ir ankstesniuose šio poeto eilėraščių rinkiniuose, ryškios Vilniaus nuotaikos. „Aš Vilniaus nepažįstu taip, kaip nepažįstu savęs, ir pažįstu taip, kaip pažįstu save. Juk kad ir kaip stengtumeisi, savęs, savo dvasios ir kūno iki galo nepažinsi. Lygiai taip pat neįmanoma pažinti Vilniaus dvasios ir kūno“, – įsitikinęs poetas. „Eilių knygoje – Vilniaus erdvės“. LIETUVOS RYTAS

REKLAMA

Didžiuliu žmonių entuziazmu naujam gyvenimui prikelta prieš pustrečių metų sudegusi Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia rugsėjo pradžioje vėl sukvies tikinčiuosius į labanorinių atlaidus. Tačiau šventę gali temdyti vieši kaltinimai siekiu pasipinigauti, kurie mesti ir parapijos klebonui, ir bažnyčią rentusiems statybininkams. Labanoro parapijos klebonas Jurgis Kazlauskas neslepia – taip, jis kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad ši ištirtų, ar visi bažnyčios statybai išleisti pinigai buvo panaudoti tinkamai. Mat, pasak jo, žmonėms pagrįstai kyla klausimų, kodėl darbai atlikti didžiausiomis kainomis, – bendrovei „Vidista“ teko sumokėti per 1,8 mln. litų. Dabar Labanoro bažnyčios istorija susidomėjo Seimo Audito komitetas. Komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė informavo, kad šiuo metu renkama informacija iš Labanoro bažnyčios atstatymo darbus finansavusių valstybinių institucijų ir paskui komitetas sistemiškai vertins, kaip tos lėšos buvo panaudotos. „Dievo namai pastatyti su pykčiais“. RESPUBLIKA

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Už du keiksmažodžius bauda turėtų būti du šimtai litų, o ne trys“, – pasibaigus teismo posėdžiui replikavo nubaustas atlikėjas, kuris teisėjai nesugebėjo paaiškinti, kodėl elgėsi chuliganiškai. Administracinės teisės pažeidimo bylą dainininkas Egidijus Dragūnas užsitraukė šių metų pradžioje, kai „Žalgirio“ arenoje per pirmąją lietuviškos muzikos apdovanojimų ceremoniją rusiškai nusikeikė. Į teisėjos klausimą, ar nusikeikė sąmoningai, E. Dragūnas atsakė: „Gal ne. Nežinau“. Į daugelį kitų klausimų jis atsakinėjo ištardamas „Aha“. Skiriant baudą, lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Žinia, kad jam nuspręsta skirti 300 litų baudą, atlikėjo labai nenuliūdino. Prieš sėsdamas į baltą BMW visureigį, jis pareiškė, kad geriau yra nesikeikti, daugiau šypsotis ir džiaugtis saulėtomis vasaros dienomis. „Už keiksmažodžius – 300 litų bauda“. KAUNO DIENA

REKLAMA

Vilnietė Sonata Griežė ilgam prisimins ketvirtadienio vakarą Vilniuje praūžusią liūtį. Sulyta ir apsupta būrio smalsuolių bendrovės „Baltic Stages“ 28 metų vadybininkė tris valandas stovėjo prie savo automobilio, kuris nugrimzdo į neregėto gylio duobę. Lietui išplovus gruntą, keturių metrų gylio ir penkių metrų pločio smegduobė po automobilio „Citroėn“ ratais atsivėrė Šilo ir V. Grybo gatvių sankryžoje. Nors vairuotoja spėjo iššokti iš automobilio ir per avariją nenukentėjo, kitą dieną ji negalėjo eiti į darbą – teko įvykio aplinkybes aiškinti policijos pareigūnams, važiuoti į draudimo bendrovę. Draudikai pateikė išvadą – į smegduobę nugarmėjusio automobilio remontuoti nebeverta. Pasak vairuotojos, kelio danga atsivėrė, kai ji ant jos užvažiavo. Jokių ženklų, kad negalima važiuoti, aplink nebuvo. Bendrovei priklausantis automobilis yra apdraustas. „Po patirto šoko – trys valandos lietuje“. LIETUVOS RYTAS

REKLAMA

 

Kol mūsų šalies policijos vadovybė viešai deklaruoja kovojanti su kyšius imančiais pareigūnais, žemesnio rango policininkai patyliukais atveria savo kišenes kyšių davėjams. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Imuniteto poskyrio ir Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) pareigūnai ketvirtadienį uždarė į areštinę du kolegas, kaip įtariama, ėmusius kyšius. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūra. Penktadienį iki pietų dar buvo neaišku, kokios kardomosios priemonės bus skirtos sulaikytiesiems. Neatsispyrę pagundai prisidurti prie pareigūnų atlyginimo įtariami Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Simno policijos nuovados tyrėjas Arūnas Karčiauskas ir tos pačios nuovados patrulis Saulius Zamblauskas – abu buvo sulaikyti Alytaus rajono Liklingėnų kaime paėmę 200 litų kyšį. Neoficialiomis žiniomis, tai galėjo būti susiję su kontrabanda arba naminės degtinės gamyba. „Policininkai neatsisakė kyšio ir įkliuvo“. LIETUVOS ŽINIOS

Marijampolės apylinkės prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą nepilnametį pražudžiusio buvusio Šakių policijos Patrulių būrio vado Vytauto Demeniaus byloje. V. Demenius gegužės 27 dieną netoli Šakių, kelyje Kaunas-Zapyškis-Šakiai, partrenkė dviračiu važiuojantį 14 metų berniuką ir, nesuteikęs pagalbos, pabėgo. Neatsigavęs iš komos paauglys ligoninėje mirė. Pasak ikiteisminį tyrimą atlikusio Marijampolės prokuroro Sauliaus Striaušos, surinkta pakankamai duomenų, kad nepilnametį užmušęs V. Demenius vairavo neblaivus. Buvęs policininkas kaltinamas, kad sužeistam vaikui ne tik nebandė pats suteikti pagalbos, bet ir neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, nepranešė policijai. Šiuo metu V. Demenius laiką leidžia Marijampolės areštinėje. Tyrimą atlikę Marijampolės prokurorai įsitikinę, kad V. Demeniui teismo ilgai laukti nereikės. Bylą nagrinėti turėtų Šakių r. apylinkės teismas. „Paauglį pražudęs policininkas keliauja teisman“. RESPUBLIKA

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų