O kam man dirbti?
Lietuvoje susiklostė paradoksali situacija: nedarbo lygis aukštas, tačiau darbdaviai skundžiasi, kad sunku rasti tinkamų darbuotojų. kaip tai pakomentuotumėte?
– Tai yra vadinamieji skurdo spąstai, kai pajamos iš socialinės paramos neskatina imtis mažai apmokamo darbo. Dėl tų skurdo spąstų žmonės ir nesutinka dirbti net už 1 100–1 200 litų atlyginimą, nes dažnai tokia alga beveik nesiskiria nuo socialinės paramos. MMA padidinimas pagerins šią situaciją, nors greitai efekto ir nepajusime.
Kodėl tuomet trūksta kvalifikuotos darbo jėgos?
– Pagrindinė problema – maži atlyginimai. Kvalifikuoti specialistai neina dirbti už mažą algą. Pažįstu porą jaunų žmonių, kurie mokėsi užsienyje ir grįžo į savo šalį. Tačiau jeigu negaus darbo bent už 1 500 litų, žada vėl išvykti. Darbdavį taip pat galima suprasti – jis negali žmogui, neturinčiam patirties, mokėti didelį atlyginimą. Todėl ir susiklostė keista padėtis: ir darbuotojų poreikis yra, ir bedarbių yra, tačiau jie neina dirbti.
Emigracijos nesustabdysime, kol stipriai nepadidės atlyginimai? Tačiau pastaruoju metu nemažai anksčiau išvykusiųjų grįžta.
– Kodėl Lietuva susiduria su tokia didele emigracija? Vieniems darbo nėra, kitų netenkina menkai apmokamas darbas. Dažniau išvažiuoja ne bedarbiai, o tie nepatenkintieji darbo užmokesčiu. Gerai, kad emigrantų skaičius pastaruoju metu sumažėjo, kad dalis išvykusiųjų grįžta. Tai lemia ir gerėjanti Lietuvos padėtis, ir tai, kad Europos Sąjungoje (ES) dėl recesijos sumažėjo galimybių įsitvirtinti. Gaila, kad, kaip ir anksčiau, išvyksta daug jaunimo iki 30 metų, daug kvalifikuotų darbuotojų, kuriems ir kitose šalyse lengviau susirasti darbą.
Reikia daugiau motyvacijos
Koks turėtų būti atlyginimas, kad bent dalis žmonių liktų dirbti Lietuvoje?
– Tie, kurie gyvena iš pašalpų, į rankas turėtų gauti apie 1 000 litų. Kitiems reikia mokėti daugiau, bet negalima atlyginimo skirti tik už gražias akis.
Bėda, kad pas mus apie 50 proc. jaunų bedarbių neturi jokio profesinio pasirengimo ir gali petenduoti tik į menkai mokamas darbo vietas. Todėl darbas su vaikais, kuriems prasčiau sekasi mokytis, turėtų prasidėti bendrojo lavinimo mokyklose. Reikia skatinti jų motyvaciją įgyti profesiją. Tada padidėtų jų galimybės įsidarbinti ir gauti geresnį atlyginimą.
Didėjant MMA kyla ir kvalifikuotų darbuotojų lūkesčiai. Jei į šią grandį nebus atsižvelgta, gali būti, kad į užsienius nusitaikys ir ji?
– Naujos Vyriausybės programoje nemažai dėmesio skirta užimtumo ir darbo apmokėjimo klausimams, bet, mano nuomone, nepakankamai. Turime gerinti visą darbo apmokėjimo, motyvacijos sistemą. Neužtenka pridėti šimtą litų. Taip viskas pernelyg supaprastinama. Gal kurio nors darbuotojo vaidmuo sumažėjo? Gal galima tam, kuriam mokėjome 1 700 litų, dabar mokėti 1 600, o kitam pridėti?
Reikia siekti, kad kiekvienoje darbo vietoje būtų mokama už darbą, o ne už pareigas ar etatą. Atlyginimai turi būti nuolat peržiūrimi atsižvelgiant į tai, kokią įtaką kiekvienas darbuotojas daro firmos rezultatams. Negalima didesnę kompetenciją turinčiam žmogui mokėti tiek pat, kiek mažai kvalifikuotam.
Negali valytoja ir seselė gauti vienodą atlyginimą. Žmonės, kurie kuo nors išsiskiria, kurie duoda daugiau naudos, turi būti skatinami. Negalima už jų darbą mokėti pagal kokį nors vidurkį, kuris slopina tų darbuotojų motyvaciją.
Augant vidutiniam darbo užmokesčiui, ypač augant „iš apačios“, sumažėtų jaunimo nuostatos išvykti, o noras pasilikti ir dirbti Lietuvoje didėtų, nes jie žinotų: jeigu gerai dirbs – užsidirbs. Reikia ir Europos pagalbos
Ką siūlote daryti? Ir kaip?
– Lietuvos gyventojai sensta, o kiekviena amžiaus grupė iki 9 metų yra vis mažesnė. Nebus iš kur paimti jaunimo, ypač jeigu tie, kuriems dabar nėra 30-ies, ir toliau važiuos iš Lietuvos. Darbo apmokėjimo sistema taip pat turi didinti šalies patrauklumą, skatinti žmones likti čia.
Jeigu šios problemos bus svarstomos tik keliose ministerijose, niekas nepasikeis. ES sutartyje juodu ant balto parašyta, kad šalių narių raidos sanglauda yra vienas pagrindinių tikslų ir prioritetų.
Mes atsiliekame ir pagal gyvenimo lygio, ir pagal gyventojų senėjimo rodiklius. Todėl tai turėtų būti jau ne vien Lietuvos problema. Reikia su Europos Komisija ieškoti būdų mūsų augimo perspektyvas labiau remti iš ES struktūrinių fondų.
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2013 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 979 tūkst. gyventojų. Palyginti su 2012 metų pradžia, gyventojų skaičius sumažėjo 28,4 tūkst., arba 0,9 proc.
