Vienas už kitą spalvingesniais ir įmantresniais žiedais stebina įspūdingai žydinčios ežiuolės. O Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode jų kolekcija itin gausi – apie 150 veislių. Yra ir seniausios, ir gan naujos veislės.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Pati pirmoji baltažiedės ežiuolės veislė – „Alba“ – ją išvedus po to pasipylė daugiau veislių, turinčių būtent baltus vainiklapius. Jos man labiau primena ramunes baltagalves negu kad ežiuoles“, – komentavo Botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius.
Šios iš Amerikos prerijų kilusios daugiametės gėlės pavadinimą gavo dėl išskirtinės dygliuotos išvaizdos.
„Echinos“ – tai yra ežys lotynų kalboje, tai būtent tas žiedyno vidurys, kur yra moteriški žiedai, primena šiek tiek ežį“, – sakė K. Obelevičius.
Ežiuolės pamažu užkariauja Europą, jas pamilę ir lietuvių selekcininkai.
„Turim labai gražių Genovaitės Pociulienės, Viktorijos Vyšniauskienės, vieną turime blyškiosios ežiuolės Viliaus Kairio veislę“, – teigė Botaninių kolekcijų kuratorius.
Dėl spalvingų žiedų, ilgo, nuo vasaros vidurio kone iki šalnų besitęsiančio žydėjimo ir skirtingo veislių aukščio, ežiuolės vis dažniau tampa išskirtiniu akcentu miestų želdynuose. Net nuskynus dalį žiedų, likęs augalas nepraranda savo žavesio.
„Žydi labai ilgai ir kas įdomiausia, jei mes nusikirpsime tuos pagrindinius žiedynus pasimerkti į vazą, tai ji turi tokią savybę, kad iš lapų pažastų leidžia naujus žiedynus ir taip galime prailginti jos žydėjimą ir gali žydėti iki spalio mėnesio“, – tikino specialistas.
Lankytojų įspūdžiai apie ežiuoles
Ežiuolės tinka ir sausų gėlių kompozicijoms. Štai ir į Botanikos sodą užsukę lankytojai žavisi spalvingomis ežiuolėmis.
„Gražu čia, labai gerai ateiti pažiūrėti, kaip žydi gėlės visokios“, – teigė Algirdas.
O ežiuolės ne tik grožis akims, bet ir sveikatos šaltinis.
„Kaip vaistinis, senoviškas augalas, pas mano mamą augdavo kaime, sode, darže“, – tikino Violeta.
Lankytoja atvirauja, kad ežiuolę pažįsta dar nuo vaikystės – jos visad būdavo tarp mamos paruoštų žolynų.
„Mama mūsų buvo tokia vaistininkė, turėjo įvairių augalų ir iš viso kaimo pas ją ateidavo, kas sirgdavo, ar gyvuliukas ar žmogus, pas ją ateidavo žolyčių“, –
Specialistė atskleidė medicininę ežiuolių reikšmę
Tiesa, medicinos praktikoje naudojamos ne dekoratyviosios ežiuolių veislės, o jų rūšys – siauralapė, blyškioji ir rausvažiedė. Iš jų pasaulyje gaminami keli šimtai įvairių preparatų, skirtų žaizdoms, įvairioms odos ar peršalimo ligoms gydyti.
„Augalai yra vertinami dėl juose susikaupusių gausybės biologiškai veikliųjų junginių, įvairios grupės polisacharidai, polifenoliniai dariniai – iš jų paminėtinos imuninį poveikį fenolkarboninės rūgštys, makroelementai – kalis, kalcis, mikroelementai – molibdenas, selenas, cinkas“, – aiškino vaistinių augalų kolekcijų sektoriaus vedėja Ona Ragažinskienė.
Ežiuolės stiprina imunitetą, tai ypač aktualu artėjant šaltajam metui, jose gausu ir vitamino C, o vaistinė žaliava ruošiama iš viso augalo – stiebų, žiedynų bei šaknų.
„Plati paletė biologiškai veikliųjų junginių duoda ir antimikrobinį, ir priešuždegiminį, priešgrybelinį poveikį, ir prieš virusus, kaip gripo virusą, herpes virusą“, – komentavo O. Ragažinskienė.
Tik svarbu įsidėmėti, kad ežiuolės preparatai tinka ne visiems. Jų vengti derėtų žmonėms, alergiškiems astrinių šeimos augalams, sergantiems tuberkulioze, AIDS ar išsėtine skleroze, taip pat atsargiai jas naudoti turėtų jvartojantys paracetamolį ar geriantys daug kavos. Tad visada pravartu pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
