Senstančios Europos iššūkiai: milijonams prireiks pagalbos

Demografiniai pokyčiai Europoje

Vidutinis gyventojų amžius Europoje siekia 43 metus, palyginti su pasauliniu 31 metų vidurkiu, o tai rodo, kad žemyne gyventojai sparčiai sensta. Skaičiuojama, kad iki 2050 m. 6 proc. ES gyventojų bus vyresni nei 85 metų, o tai yra dvigubai daugiau nei dabar.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Širdį veriantis vilnietės pasiaukojimas: namuose slaugo 5 insultus išgyvenusį uošvį ir Alzheimeriu sergančią mamą

A. Gecevičiūtė: senjorams svarbu pažinti technologijas, o ne jų bijoti

Išgirdusi, ką prie ežero sako senjorai, lietuvė pakraupo: nemandagus ne tik jaunimas

Tiesa, Vakarų Europos šalys, pavyzdžiui, Vokietija, yra geresnėje padėtyje nei dauguma kitų šalių. Pietų ir Rytų Europoje gyventojai yra vyriausi, o jauni žmonės iš ten išvyksta greičiausiai.

Seniausia Europos šalis – Italija, ten vidutinis amžius siekia 49 metus, o vien 2021 m. beveik 3 proc. universitetų absolventų, kurių amžius yra nuo 25 iki 34 metų, emigravo.

Graikijoje, Lietuvoje ir Latvijoje, darbingo amžiaus gyventojų skaičius nuo 2023 iki 2050 m. sumažės 20 proc., teigia Briuselio tyrimų centras „Bruegel“.

Ilgalaikės priežiūros poreikio augimas

Dėl to ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikis smarkiai augs, jau dabar Vokietijoje tokios paslaugos teikiamos 79 proc. vyresnių nei 65 metų žmonių. ES tyrimų centras apskaičiavo, kad vyresnių nei 50 metų žmonių, kuriems reikalingos ilgalaikės priežiūros paslaugos, skaičius padidės nuo 19,7 mln. 2020 m. iki 27,1 mln. 2050 m.

Daugumoje Europos šalių viešosios išlaidos sveikatos priežiūrai yra didelės, tačiau ilgalaikės priežiūros finansavimas labai skiriasi. 2022 m. Švedija, Nyderlandai ir Norvegija ilgalaikės priežiūros paslaugoms skyrė daugiau nei ketvirtadalį savo sveikatos priežiūros biudžeto. Tuo tarpu tik kelios Pietų ir Rytų Europos šalys skiria daugiau nei 10 proc.

Dar vienas iš problemos veiksnių – sparčiai mažėjanti darbo jėgos pasiūla. Ilgalaikės priežiūros darbuotojai sudaro 7 proc. visos darbo jėgos Švedijoje, tačiau Rumunijoje, Kipre ir Graikijoje jų yra mažiau nei 1 proc. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Bulgarijoje, tokios paslaugos praktiškai neegzistuoja.

„Neinvestuodami dabar, jūs iš esmės baudžiate kitą kartą“

Slaugos darbuotojai skundžiasi mažu atlyginimu ir dideliu darbo krūviu. Slovėnijos slaugytojų bendruomenės koordinatorė pasakojo, kad slaugytojos norėtų daugiau dėmesio skirti ligų prevencijai, tačiau nuo pandemijos pradžios kraujo tyrimai, žaizdų priežiūra ir kateterių keitimas buvo perduoti iš gydytojų slaugytojams, todėl prevencinė priežiūra tapo dar sudėtingesnė.

Politikai dažnai mano, kad didesnės išlaidos senjorų priežiūrai dar labiau apsunkins ir taip įtemptą biudžetą. Tačiau atsisakymas investuoti taip pat turi didelę kainą: šeimos nariai turi mažinti darbo valandas arba visiškai mesti darbą, o jų darbas namuose, rūpinantis senjoru, neprisideda prie valstybinių pensijų ar privačių santaupų kaupimo.

Europos sveikatos sistemų ir politikos observatorijos tyrėjas Jonathan Cylus teigia, kad nepakankamos išlaidos dabar sukels daugiau problemų ateityje: „Neinvestuodami dabar, jūs iš esmės baudžiate kitą kartą“.

„Senėjimo vietoje“ principas

Didesnės išlaidos prevencinei priežiūrai taip pat padėtų vyresnio amžiaus piliečiams ilgiau išlikti aktyviems ekonomikos dalyviais. Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse vis dažniau taikomas „senėjimo vietoje“ principas, kurio tikslas – vyresnio amžiaus žmonėms padėti ilgiau išlikti savo namuose. Ilgalaikės priežiūros darbuotojai gali atlikti namų ruošos darbus, gaminti maistą ir skalbti, tuo pačiu skatindami pacientus būti savarankiškais, kai tik tai įmanoma. Kasdienės veiklos, pavyzdžiui, apsipirkimas, vaikų priežiūra ar savanoriška veikla, leidžia jiems išlikti aktyviais visuomenės dalyviais.

Kai kurios šalys jau imasi drastiškų priemonių ilgalaikės priežiūros išlaidoms valdyti. Italija sausio mėnesį pakeitė savo išmokų programą: vyresni nei 80 metų asmenys, sergantys sunkiomis ligomis ir negalintys savarankiškai apsirūpinti, gaus didesnę nei 1 tūkst. eurų mėnesinę pašalpą ilgalaikės priežiūros išlaidoms padengti. Šių pašalpų tikslas – sumažinti globos namų naudojimą ir palengvinti naštą viešosioms sistemoms.

Europai pereiti prie ilgalaikės priežiūros sistemos, galinčios patenkinti didėjantį poreikį, bus tikras iššūkis, tačiau tai būtina, kai populiacija taip sparčiai sensta.