Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė grupės socialdemokratų registruotoms įstatymo pataisoms, kuriomis norima naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją.
Už šį siūlymą balsavo 61, prieš – 37, susilaikė – 6 Seimo nariai.
Įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad sprendimus dėl atitinkamų objektų likimo priimtų pačios savivaldybės. Jei joms reikėtų papildomos informacijos, šios galėtų konsultuotis su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru (LGGRTC), tačiau jis teiktų tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus. Atitinkamus sprendimus savivaldybės turėtų priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, savivaldybių raštus dėl analogiškų objektų svarsto desovietizacijos komisija ir teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas LGGRTC. Galutinį sprendimą priima centro direktorius. Tuomet savivaldybės būna įpareigotos šiuos nutarimus įgyvendinti.
LGGRTC teigimu, nuo 2023 m. priimti 207 su viešųjų erdvių desovietizavimu susiję sprendimai.
Reaguodamas į siūlymą naikinti šią komisiją, prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog jis „neraudotų“, jei būtų panaikinta desovietizacijos komisija. Paramą socialdemokratų siūlymui išreiškė ir kitos tuometės valdančiosios koalicijos partijos – buvęs premjeras Gintautas Paluckas bei tuometis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Seimo salėje netrūko diskusijų
Pristatydamas savo inicijuotą projektą Seimo Laisvės kovų ir valstybės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius tikino, kad desovietizacijos komisija savo darbą jau atliko, todėl tolimesnį procesą galėtų vykdyti savivaldybės.
„Manome, kad komisija savo darbą yra atlikusi ir toliau darbą galėtų tęsti, remiantis įstatymo turiniu, pačios savivaldybės“, – Seimo tribūnoje ketvirtadienį sakė D. Jakavičius.
Toks politiko siūlymas sulaukė opozicijos kritikos. Pasak konservatorės Paulės Kuzmickienės, perduodant komisijos funkciją vykdyti savivaldybėms, desovietizacijos procesas būtų politizuojamas.
„Viena vertus, jūs sakote, kad komisijos darbas tapo per daug politizuotas, idėja buvo graži, bet pastarąjį pusmetį komisija buvo papuolusi į politikų įtakos zonas. Tačiau savo siūlymu šį procesą kaip tik norite politizuoti, nes visą galią perduodate savivaldai, politikams. Tuo pačiu eliminuojate tuos, kurie nėra politikai. Komisijoje nedirba nė vienas politikas“, – Seimo salėje kalbėjo P. Kuzmickienė.
Savo ruožtu liberalas Eugenijus Gentvilas įspėjo, kad sprendimus dėl desovietizacijos proceso perdavus savivaldybėms, kiltų grėsmė, jog bus sugrąžinti kai kurie komisijos sprendimu pašalinti sovietiniai paminklai.
„Buvo daug kur pašalinti įvairūs sovietmečio ženklai, po kitų savivaldybių rinkimų gali ateiti kita dauguma, kitas meras, kuris sakys: o man (Petras – ELTA) Cvirka patinka, prašau grąžinti ir tai bus teisėtai padaryta remiantis jūsų projektu. Atsiras Lietuvoje 30 savivaldybių, kur nebus nė vieno sovietmečio ženklo, pavyzdžiui, to paties P. Cvirkos (…). O kas gali uždrausti 30-tyje kitų savivaldybių pastatyti paminklus P. Cvirkai. Jūsų projektas tai leidžia“, – dėstė liberalas.
Savo ruožtu D. Jakavičius nesutiko su liberalo išsakytais nuogąstavimais. Pasak jo, naujų sovietinių paminklų savivaldybėse neatsiras.
„Jūs eilinį kartą gąsdinate ir nepasitikite Lietuvos visuomene. Aš tikrai galvoju, kad taip tikrai nebus“, – prieštaraudamas E. Gentvilui sakė D. Jakavičius.
LGGRTC pateikė kandidatus į naują komisijos sudėtį
Tiesa, registravus siūlymą naikinti desovietizacijos komisiją, pastarosios nariai pranešė apie ketinimus atsistatydinti.
Reaguojant į tai, dar rugsėjį LGGRTC, vadovaudamasis dabar galiojančiomis nuostatomis, pateikė kandidatus į naujos sudėties desovietizacijos komisiją.
Dokumente, su kuriuo susipažino ir ELTA, į komisiją siūloma deleguoti Norbertą Černiauską, Darių Daunorą, Valdemarą Klumbį, Ritą Kuncevičienę, Ronaldą Račinską, Juozą Skirių, Ingą Smaliukienę, Vladą Sungailą, Marių Praną Šaliamorą.
Komisiją sudaroma iš 9 narių – vieną atstovą į ją deleguoja LGGRTC, Kultūros paveldo departamentas, Vilniaus Universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos istorijos institutas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija.
Visgi, šis siūlymas plenarinių posėdžių salės iki šiol nepasiekė – klausimas nenumatytas ir ketvirtadienio Seimo posėdžio darbotvarkėje.
ELTA primena, kad desovietizacijos įstatymas galioja nuo 2023 metų gegužės 1 d. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklams, kitiems memorialiniams objektams, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimams).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
