REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuva mini trisdešimtąsias išsaugotos Laisvės metines. Lygiai tiek metų prabėgo nuo krūvinųjų įvykių nakties, kai kremliaus tankai traiškė beginklius, nepriklausomybę saugančius lietuvius. Dėl karantino šią datą minime gerokai kukliau nei ankstesniais metais – be laužų ir masinių susibūrimų, bet su liepesnelėmis languose ir apšviestais pastatais ar įvairiausiais pavienių žmonių patriotiškumo proveržiais.

Lietuva mini trisdešimtąsias išsaugotos Laisvės metines. Lygiai tiek metų prabėgo nuo krūvinųjų įvykių nakties, kai kremliaus tankai traiškė beginklius, nepriklausomybę saugančius lietuvius. Dėl karantino šią datą minime gerokai kukliau nei ankstesniais metais – be laužų ir masinių susibūrimų, bet su liepesnelėmis languose ir apšviestais pastatais ar įvairiausiais pavienių žmonių patriotiškumo proveržiais.

REKLAMA

Prieš pat aštuntą, simboliškai – atminimo liepsnelę savo namų lange dega Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis.

„Kad šildo. Pasidžiaugiau, kad šildo rankas. Ir tegu šildo mus ta atminimo liepsnelė visada. Tai didelė prasmė, dėl kurios žuvo laisvės kovotojai. Net ir pandemijos metu gražiai paminime šią sukaktį. Labai svarbiu dokumentu kurį vakar Seimas priėmė, vieningai priėmė, ir paminime, šį rytą simboliškai uždegdami atminimo žvakeles“, – sako Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Profesorius neslepia – žvakės liepsna ne tik virpina širdį, bet ir šildo prisiminus krūvinuosius sausio įvykius: kai lygiai prieš trisdešimt metų sovietų kariai šaudė į beginklius žmones prie spaudos rūmų.

REKLAMA
REKLAMA

Stojusius ginti laisvę sovietų tankai traiškė žmones artėdami ir prie televizijos bokšto, radijo ir tuomečio televizijos komiteto pastato. Tragišką sausio tryliktosios naktį gindami laisvę žuvo keturiolika žmonių, beveik aštuoni šimtai buvo sužeisti.

REKLAMA

Atminimo žvakelės viena po kitos šryt įsižiebė daugelio lietuvių namuose. Vilkaviškietė Renolda kartu su devintoku Pauliumi taip pat rytą leidžia prie lango.

„Porą nuotraukų kurios yra. Ten rytas po lemtingos nakties. Prie laužo sėdim sušalę. Pavargę nežmoniškai. Tiesiog daug daug tylos buvo po to“, – pasakoja vilkaviškietė Renolda Kubilienė.

Tradicija prisiminti Lietuvos gynėjus uždegant žvakelę gyva ir kaunietės Aldonos namuose.

„Beveik, kaip ir kiekvienais metais, su drebančia širdim, su su ašarom akyse, su prisiminimais. Su džiaugsmu, kad mes šitiek metų ištvėrėm. Po paskelbimo vienuoliktosios. Man sesuo skambino iš Kaišiadorių ir sako: ką kalba Kaunas? Nes mums kalba, kad bus tik tris dienos. Aš sakau neklausyk jų, bus trisdešimt metų“, – teigia kaunietė Aldona Lankienė.

REKLAMA
REKLAMA

Ir net patys mažiausieji – darželinukai šiandien ne tik degė liepsneles, bet ir pavyzdžiui sostinės privataus darželio Žvėryne auklėtiniai klausėsi pasakos apie sausio tryliktąją.

„Pasaka prasideda apie mišką, kuriame gyvena nuostabūs Lietuvos žmonės, ir kurį kažkas nori pagrobti. Ir kaip žmonės susivienyja dainomis, susikibdami už rankų, ir nori išsaugoti savo mišką“, – kalbėjo darželio koordinatorė ir mokytoja Rūta Galinienė.

Šventiškai pasipuošė ir svarbiausi miestų pastatai. Trispalve suspindo Seimo rūmai, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Pasitinkant Laisvės trisdešimtmetį pasipuošė ir Kauno pastatai. Panevėžys laisvės kovotojų atminimą nusprendė įamžinti ir dar originaliau – Mindaugas Tendzegolskis sukūrė ledo skulptūrą – Gedimino stulpai, ir lede įšaldytos rožės. Vietiniai neatsižavi:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Labai įspūdinga. Mano nuomone, aš nemačiau daugiau niekur.“

„Pati mintis puiki, įgyvendinimas. Rožės tos įšaldytos. Ypač ta balta, kuri pabrėžia, kad ten dalyvavo ne tik vyrai, ir moterys.“

Gargžduose, ant Klaipėdos rajono savivaldybės pastato išskleista milžiniška Trispalvė: puspenkto metro pločio, ir net 31 metro ilgio. 17 kilogramų sveriančią vėliavą Telšių rajono siuvykla pasiuvo dar pernai. Nuspręsta ja puošti pastatą per kiekvieną šaliai svarbią sukaktį.

Išsaugotos laisvės trisdešimtmetį mini ne tik čia gyvenantys tautiečiai. Po visą pasaulį išsibarstę žmonės šiandien segasi neužmirštuoles, kuria filmus, organizuoja įvairiausias šiai sukakčiai paminėti skirtas akcijas. Apie tai, kad Europos sąjunga skolinga Lietuvos laisvės gynėjams minint šią sukaktį prabilo ir neužmirštuole pasipuošusi Europos komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

REKLAMA

„Lietuvos laisvės gynėjai nusipelno mūsų visų pagarbos. Todėl, kad be jų parodytos narsos šiandien Europa būtų kitokia. 1991 m. sausio įvykiai buvo lemiami įveikiant mūsų žemyno susiskaldymą. Tuo metu priešintis Sovietų Sąjungai atrodė kone beviltiška. Tačiau tai, kas tą naktį įvyko Vilniuje, aidu nusirito per visą pasaulį. Įvykiai sujudino Sovietų imperijos pagrindus ir ją sugriovė“, – sako Europos Komisijos pirmininkė  Ursula von der Leyen.

Be gausybės renginių ir dar viena, simbolinė operos solistų dovana Lietuvos gynėjams –  operos atlikėjų Liudo Mikalausko, Justo Čeponio, bei atlikėjos iš Baltarusijos – Margaritos Levčiuk, bendras kūrinys – „Vytis“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų