REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vida Tavorienė

Artėjant rugsėjui mokytojų profesinės sąjungos grasina streikais. Pedagogai reikalauja mokinio krepšelį ir bazinę mėnesio algą padidinti iki lygio, kuris buvo prieš krizę. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pareiškė, kad pedagogų nusiteikimas streikuoti gali būti trečiųjų šalių provokacija. Mokytojai žeria priekaištus ministrui, kad jis esą skaldo pedagogų profesines sąjungas.

 

Valdžia pamiršo švietimą

Mokytojų profesinės sąjungos reikalauja atkurti mokino krepšelio dydį, buvusį iki 2009 m. – padidinti nuo dabar esamų 3 348 iki 3 774 Lt ir iki 128 Lt atkurti bazinę mėnesio algą (dabar – 122 Lt). Taip pat reikalaujama ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų uždarbius prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, sumažinti mokinių skaičių klasėse, pasirašyti šakos kolektyvinę sutartį ir iki 2015 m. rugsėjo 1 d. sudaryti palankias sąlygas pedagogams išeiti į senatvės pensiją nuo 55 metų.

„Valdžia sako, kad ekonominė krizė jau įveikta. Seimo nariai jau atkūrė savo atlyginimų dydžius, o kitus pamiršo. Kodėl mokytojai, mokiniai turi palaukti? Mūsų reikalavimai teisėti: neprašome nieko didinti, tik atkurti tai, kas buvo iki krizės“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas, Zarasų rajono mokytojas Andrius Navickas.

REKLAMA
REKLAMA

Dar šiemet birželio viduryje į Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinę atstovybę susibūrusios LŠDPS, Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ ir Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ šiuos reikalavimus įteikė Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM). „Tačiau ministerija tik formaliai „atsirašinėjo“ ir nerodė noro su mumis bendrauti“, – pabrėžė Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Kindurienė.

REKLAMA

Profesinės sąjungos tokią situaciją įvertino kaip atsisakymą derėtis ir pradėjo kolektyvinio ginčo procedūrą. Vadovaujantis Darbo kodeksu ir Profesinių sąjungų įstatymu, ŠMM buvo išsiųstas prašymas sudaryti taikinimo komisiją, tačiau ji nebuvo sudaryta. Todėl Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinė atstovybė pradėjo ruoštis streikui.

Ministro įtarimai

Praėjusį trečiadienį Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinė atstovybė buvo surengusi spaudos konferenciją, kurioje pranešė apie savo reikalavimus ir ketinimus streikuoti. Po jos švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis paskubėjo pareikšti, kad už mokytojų noro streikuoti jis įžvelgia galimus trečiųjų šalių interesus. Anot jo, vykstant karui Ukrainoje, Rusijos ideologams puolant Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją, kaip labiausiai Rusijai kenkiančias šalis, esant embargui, dėl kurio kyla grėsmė mūsų ūkiui, mokesčių surinkimui, pedagogų profesinių sąjungų reikalavimai gali būti kažkam naudingi. Taigi ministras užsiminė, kad už pedagogų nugarų esą stovi Rusijos interesai. Premjeras Algirdas Butkevičius taip pat išsakė nerimą dėl pedagogų ketinimų tvyrant geopolitinei įtampai.

REKLAMA
REKLAMA

A.Navicką nustebino ir net prajuokino ministro D.Pavalkio įtarimai. „Aišku, kad tai – absurdas. Matyt, norima įbauginti mokytojus. Nieko naujo – mus visada gąsdina. Bet mes tiek nesureikšminame mūsų keliamų reikalavimų, apie kuriuos kalbame ne vienus metus, ir nemanome, kad tai gali turėti įtakos tarptautiniams politiniams įvykiams“, – nuostabos dėl mestų kaltinimų neslėpė LŠDPS pirmininkas.

Pedagogai tramdomi teismuose

Šiuo metu mokytojai apklausiami dėl streiko. 2 valandų streiką planuojama surengti spalio 1 d. Anot profesinių sąjungų lyderių, pirmi duomenys rodo, kad nemažai mokytojų būtų pasiruošę streikuoti.

„Mūsų miesto pirmininkų taryboje tam buvo pritarta vienbalsiai. Nežinome, kaip reaguos mokyklų vadovai. Tikimės, kad palaikys, nes mes kovojame dėl geresnių sąlygų visai švietimo sistemai“, – sakė LŠDPS Panevėžio miesto susivienijimo pirmininkė Erika Leiputė-Stundžienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mokytoja pabrėžė, kad visuomenė klaidinama, kai skelbiama, jog pedagogai reikalauja padidinti atlyginimus. „Mes prašome atkurti buvusį mokinio krepšelio dydį, o tai susiję ir su vaikų ugdymu, ir užimtumu, ir mokytojų gerove“, – aiškino E.Leiputė-Stundžienė.

Patirtis rodo, kad mokyklų vadovai kreivai žiūri į streikuojančius pedagogus. Maža to, už tai net duoda į teismus. Prieš dvejus metus Zarasų rajono mokytojų profesinė sąjunga, surengusi 11 dienų streiką, kovojo su vietos valdžia. Streikas buvo nutrauktas, kai Zarasų rajono savivaldybė ir mokytojų profesinė sąjunga pasirašė susitarimą. Tačiau mokyklų vadovai tėškė akibrokštą: savo kolektyvus padavė į teismą dėl streiko teisėtumo. Zarasų apylinkės teismas nusprendė, jog streikas buvo neteisėtas. O Panevėžio apygardos teismas šį sprendimą panaikino. Šiemet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė neskundžiamą nutartį, jog Zarasų mokytojų streikas buvo teisėtas.

REKLAMA

„Džiaugiuosi ir didžiuojuosi mokytojais, kurie išdrįso pasipriešinti savivaldybės vykdomai ydingai švietimo politikai. Ko mes galėtume išmokyti vaikus, jeigu matydami neteisybę bijotume prieš ją sukilti“, – po teismo sprendimo sakė ežerų krašto mokytojus į streikus vedęs A.Navickas.

Skaldo profesines sąjungas?

Pedagogai streikuos, jei nevyks socialinis dialogas su ŠMM. Premjero A.Butkevičiaus potvarkiu sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl mokinių ugdymo kokybės, veiksmingumo, pedagogų socialinių sąlygų gerinimo ir bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkymo parengti. Darbo grupei vadovaus švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis.

ŠMM informuoja, kad pirmas darbo grupės posėdis turėtų vykti rugsėjo 3 d. Konkrečius pasiūlymus, kaip pagerinti mokinių ugdymo kokybę ir sudaryti geresnes mokytojų darbo sąlygas, grupės nariai turės pateikti vasario 1 d.

REKLAMA

Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė A.Kindurienė pabrėžė, kad į darbo grupę pakviesti tik 3 profesinių sąjungų atstovai, o kitos ignoruojamos. „Ministerija negražiai elgiasi, nes bando skaldyti mokytojų profesines sąjungas. Su vienų organizacijų atstovais dialogas vyksta, o su kitų – ne. Dėl to kreipiamės į ministrą ir lauksime, kaip bus sureaguota“, – ministrui priekaištavo Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovė.

Ugdymo rezultatai prastėja

Mokytojų profesinių sąjungų lyderiai pastebėjo, kad švietimo sistemoje daug problemų, kurių buvusios valdančiosios politinės jėgos iš esmės ne sprendė, o tik gilino, jų nesprendžia ir dabartinė valdžia. „Seniai kalbame, kad mokinio krepšelio sistema yra atgyvenusi. Į valdžią atėję politikai prieš rinkimus žadėjo šią sistemą keisti, tačiau nieko nepadarė“, – teigė A.Navickas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, reikia rimtai diskutuoti, kas bus ateityje, nes, kaip rodo tyrimai, ugdymo rezultatai prastėja. „Iš dabar mokyklose dirbančių pedagogų 75 proc. turi didesnį nei 15 metų daro stažą, per 50 proc. yra vyresni kaip 50 metų, o iki 15 proc. mokytojų yra pensinio amžiaus. Taigi pedagogai sensta, jauni specialistai į mokyklas nesiveržia, nes ši profesija darosi nepatraukli: sąlygos dirbti nėra lengvos, o atlygis – nedidelis. Kas laukia švietimo sistemos, kai pasitrauks karta mokytojų, kurie dirbo iš pašaukimo? Kas ir kaip mokys mūsų vaikus?“ – švietimo sistemos problemas vardijo Zarasų mokytojas.

Mokinio krepšelis padidės 15 Lt

Nuo rugsėjo 1-osios mokytojams, dirbantiems gausesnėse klasėse, numatyta daugiau mokėti už mokinių darbų tikrinimą. Anot mokytojų, tai menkas padidėjimas. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos mokytojui, turinčiam 18 kontaktinių valandų per savaitę, „popierinis“ atlyginimas padidės apie 30 Lt.

REKLAMA

Nuo sausio 1 d. 15 Lt didėja mokinio krepšelis. Jame bus 3 363 Lt. „Mokinio krepšelis didėja todėl, kad bus padidinti mokyklų bibliotekos darbuotojų atlyginimai ir dėl tų menkų priedų už mokinių darbų taisymą“, – sakė mokytoja E.Leiputė-Stundžienė.

ŠMM skelbia, kad šiais metais dėl mokinių mažėjimo atsilaisvinusios mokinio krepšelio lėšos (apie 20 mln. Lt) bus panaudojamos švietimo reikmėms. Nuo rudens bus pradėtas rengti mokyklų finansavimo modelio keitimo projektas, kad, mažėjant mokinių klasėse, nenukentėtų mokyklų finansavimas.

Šių metų rugsėjį mokyklos slenkstį peržengs 28 tūkst. pirmokų (pernai buvo apie 29 tūkst.). Bendrojo ugdymo mokyklose šiemet mokysis 30,5 tūkst. abiturientų. Iš viso naujus mokslo metus pradės maždaug 343 tūkst. mokinių (praėjusiais mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 357,5 tūkst., 2012–2013 m. m. – 373,9 tūkst. mokinių).

REKLAMA

Šiais mokslo metais Lietuvoje veikia apie 1,2 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų. Jose turėtų dirbti apie 33,3 tūkst. pedagoginių darbuotojų.

Audronė Pitrėnienė , Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė

Prieštaringas jausmas apima girdint mokytojų grasinimus streikuoti. Esu viena iš jų, 30 metų atidaviau mokyklai: ir vadovavau, ir dirbau mokytoja. Tad suprantu jų lūkesčius. Bet šiandien mokytojų reikalavimas tokių didelių pinigų, man atrodo, yra neapgalvotas. Juk visai neseniai, po pedagogų mitingo birželio mėnesį, buvo aptarti jų reikalavimai, visi juos suprantame ir stengiamės pagal galimybes vykdyti. Visi sutinka, kad reikia ieškoti daugiau lėšų švietimui, kuris Lietuvai yra viena svarbiausių sričių, bet ne viską galima padaryti iš karto. Juk šiemetinis biudžetas jau suformuotas, tad iki sausio 1 d. rasti tiek daug lėšų būtų nerealu. Jau pernai dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus atsiradusios lėšos iš švietimo sektoriaus nebuvo paimtos į biudžetą lėšos, ir šiemet taip pat bus padaryta. Jei dabar būčiau mokytoja, galvočiau apie tai, kaip sutikti auklėtinius, kaip paruošti kabinetą, ir apie kitus širdžiai mielus dalykus, bet ne apie streikus. Atkurtų Seimo narių atlyginimų jau nebereikėtų eskaluoti, tai jau nebeskanu. Man kyla dar vienas nebylus klausimas: kodėl tiek daug yra mokytojų profsąjungų, kodėl jos nesusitaria tarpusavyje? Kodėl tiek daug partijų Lietuvoje? Taip, tai irgi geras klausimas.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų