REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvių tautinio kostiumo detalė - riešinės - šiandien išgyvena tikrą atgimimą. Iš šiltų siūlų išmegztus rankogalius, papuoštus keliais tūkstančiais karoliukų, su malonumu mūvi tiek moterys, tiek vyrai, o ypač mėgsta jaunimas.

REKLAMA
REKLAMA

Riešinės atrodo nedidelis ir paprastas mezginys, tačiau šio rankdarbių žanro meistrių Lietuvoje yra vos keletas.

REKLAMA

Viena jų - gargždiškė Rita Lygutienė kartu su savo mokine klaipėdiete Vilija Ridikiene šiuo metu pristato riešinių parodą tautodailės salone "Marginiai". Auksarankių surengtoje ekspozicijoje - daugiau kaip 30 porų riešinių bei prie jų derinami aksesuarai - rankinės, megzti pakabukai.

Paliko audimą

Tautodailininkė, liaudies meno meistrė R. Lygutienė daugelį metų buvo žinoma kaip viena geriausių Žemaitijos krašto audėjų. Prie audimo staklių Klaipėdoje veikusiame Dailės kombinate ji išdirbo 12 metų. Negana to, po darbo Rita iš rankų nepaleisdavo virbalų. Mezgimas visą gyvenimą buvo viena iš jos aistrų. Vienu subtiliausių mezginių - riešinėmis - meistrė susidomėjo prieš ketverius metus.

REKLAMA
REKLAMA

"Audėjų seminare Palangoje išvydau vieną meistrę, kuri ant rankų mūvėjo riešines. Nemačiau, ką ji audė, negalėjau atitraukti akių nuo riešinių. Vakare meistrė pamokė riešines megzti ir grįžusi namo su didžiuliu entuziazmu ėmiausi darbo. Iki šiol riešines mezgu su didžiausiu malonumu. Kol vienerias numezgu, jau būnu sugalvojusi raštus kitoms", - pasakojo R. Lygutienė.

Riešines ji mezga tik iš natūralių vilnos, pusvilnės arba lino siūlų. Tradicinės riešinės yra 14-16 cm pločio, tačiau jaunimas mėgsta ir siauresnes, apie 5 cm pločio riešines, kurias nešioja iš karto po trejas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pats mezgimas, anot pokalbininkės, - paprastas. Riešinės mezgamos plonais virbalais, kietu ripso raštu. Sudėtingumą šiam mezginiui suteikia karoliukai. Karoliukai įmezgami į riešinę įvairiausiais raštais. R. Lygutienė riešinėms naudoja tiek mezgimo, tiek audimo raštus, išmezga ir įvairiausius simbolius, inicialus. Meistrė pasigiria esanti kol kas vienintelė Lietuvoje, išmezgusi riešinėse visą abėcėlę.



Tautodailininkė R. Lygutienė (kairėje) riešinių parodą surengė kartu su savo mokine V. Ridikiene



Ant rankų - tūkstančiai karoliukų

REKLAMA

"Mezgėja turi iš anksto suskaičiuoti kiek reikės karoliukų riešinių raštui ir juos suverti ant siūlo. Vidutiniškai reikia apie 1300 karoliukų ant vienos riešinės. Taip, beveik aukštoji matematika!" - nusijuokia pokalbininkė, pridurdama, jog būtent karoliukų skaičiavimas ir vėrimas dažniausiai atvėsina pradedančiųjų riešinių mezgėjų entuziazmą.

"Šiam rankdarbiui reikia išskirtinės kantrybės. Vienerias riešines aš mezgu savaitę laiko. Daugelis mezgėjų prašė manęs pamokyti, kaip megzti riešines, tačiau dauguma mesdavo rankdarbį vos pradėjusios. O štai vasarą, "Europiados" festivalio metu, amatų mugėje priėjo prie manęs viena gal 8-erių metukų mergaitė iš Švedijos ir suvėrė net 300 karoliukų. Ko gero, ji būtų dar vėrusi, bet atėjo kažkas iš jos kolektyvo ir išsivedė į pasirodymą", - pasakojo R. Lygutienė.

REKLAMA

Vis dėlto iš būrio bandžiusiųjų megzti riešines atsirado viena atkakli R. Lygutienės mokinė. Klaipėdietė Vilija Ridikienė, 22-ejus metus išdirbusi valstybinėje įmonėje, prieš metus liko be darbo. Medžio drožėjo žmona taip pat ėmėsi rankų darbo. "Ėmiau piešti ant skalbinių segtukų, vėliau daryti gėles iš organzos, o pamačiusi riešines užsimaniau išmokti jas megzti", - prisiminė V. Ridikienė.

Jau metus laiko ji taip pat nepaleidžia iš rankų virbalų ir atkakliai bando vis sudėtingesnius riešinių raštus. Tai, kad jai sekasi įrodo faktas, jog net dvejos poros V. Ridikienės riešinių šiemet pateko į respublikinę tautodailės parodą "Aukso vainikas".

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pati R. Lygutienė šioje parodoje pristatė net penkerias poras gražiausių autentiškų riešinių, atspindinčių skirtingų Lietuvos etnografinių regionų specifiką.

Mūvėdavo ir vyrai, ir bajoraitės

Pasak R. Lygutienės, Aukštaitijoje riešinės būdavusios ryškesnių spalvų, Žemaitijoje - tamsesnės su baltais karoliukais. XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje riešinės buvo populiarios visoje Lietuvoje. Iš pradžių jas nešiojo tik vyrai. Iš šiltų siūlų, dažnai iš įvairių galiukų numegztos riešinės buvo mūvimos dėl šilumos ir dėl patogumo - jos suverždavusios plačias marškinių rankoves. Vėliau jau puošnesnes riešines su karoliukais itin pamėgo ir tų laikų bajoraitės.

Jurga PETRONYTĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų