REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
12
Remigijus Gataveckas (nuotr. tv3.lt)

Praeitų metų rugpjūčio pabaigoje menininkas Remigijus Gataveckas su žmona Evelina susilaukė pirmagimio – porai gimė sūnus Kamilis. Naujienų portalui tv3.lt Remigijus papasakojo apie „prisijaukintą“ tėvo vaidmenį, pasikeitusią jo asmenybę bei santykį su kitais.

12

Praeitų metų rugpjūčio pabaigoje menininkas Remigijus Gataveckas su žmona Evelina susilaukė pirmagimio – porai gimė sūnus Kamilis. Naujienų portalui tv3.lt Remigijus papasakojo apie „prisijaukintą“ tėvo vaidmenį, pasikeitusią jo asmenybę bei santykį su kitais.

REKLAMA

„Buvo visokių iššūkių, bet ir kartu buvo labai linksmi metai, pilni emocijų ir netikėtumų. Tų emocijų kuo toliau, tuo vis daugiau. Atsirado daugiau džiaugsmo – gimtadieniai, šventės pasidarė prasmingesnės, jose daugiau pilnatvės. Netgi šeimoje daugiau pilnatvės ir visai kitokios emocijos“, – šypsosi pašnekovas.

Vaikų namuose su dvyniu broliu augęs vyras anksčiau yra pripažinęs, kad įsikūnyti į „tėvo vaidmenį“ – nelengvas darbas, tačiau šiandien Remigijus džiaugiasi galintis pripažinti, kad šią rolę jis per metus „prisijaukino“.

 „Jau galiu save vadinti tėčiu, vaidmenį „prisijaukinau“. O iššūkiai, matyt, tokie kaip ir visų. Dantys vaikui dygsta, jis nuolat verkia – naktimis nemiegi, pergyveni dėl to mažylio.

REKLAMA
REKLAMA

Dabar galvoju ne vien tik apie save, bet daugiau apie savo vaiką, jo gerovę. Jei jis susitrenkia į stalą ar eidamas parkrenta, susimuša galvytę, iškart nerimauju, ar nestipriai jis susižalojo, metu visus darbus ir lekiu juo rūpintis. Bet dabar tai normalu, nes toks laikotarpis – jis vaikšto, augina savo patirtį ir mokosi. Pergyvenu tik nuolat dėl įvairių traumų ir sumušimų. Į viską žiūriu tarsi pro padidinamą stiklą“, – neslepia jis.

REKLAMA

Anksčiau toks nebuvo

Daugelis žmonių dažnai tvirtina, kad tapimas tėvais į gyvenimą dažnai atneša tam tikrą nejaustą brandą. Suvokimą, kad dabar rūpiniesi ne tik savimi, o kažkuo, už ką esi atsakingas.

„Aš pasidariau jautresnis. Gatvėje pamačius verkiantį vaiką man įsijungia toks motiniškas, tėviškas instinktas. Anksčiau toks nebūdavau. Net jei filmuose, žiniose pamatau kažką apie vaikus, kad kažkam kažkas nutiko, man tai stipriai kerta ir stipriai paveikia, – atskleidžia jis. – Anksčiau  aš į tai irgi atkreipdavau dėmesį, bet dabar mane tai veikia žymiai stipriau.“

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto, įsiterpęs Remigijaus brolis Algirdas tikina, kad net ir tapimas tėvu kai kurių dalykų nekeičia:

„Būdavo, kad komentaruose dažnai tėvai rašydavo: „kai turėsit savo vaikų – suprasit“, ypač po klausimais apie įstatymus apie vaikų nemušimą. Bet brolis dabar turi vaiką ir nekeičia nuomonės, kad vaiko mušti negalima. Šioje vietoje jis išliko principingas.“

„Nesuprantu iki šiol, kaip tėvai gali prieš savo vaiką naudoti diržą, teigdami, kad „vaikui reikia parodyti ribas“. Aš tam visai nepritariu. Nors ir ilgai diskutuojame, kai kurių žmonių nuomonės pakeisti neišeina. Lygiai tas pats su žmogaus teisių klausimais – dažnai girdėdavau, kad tapęs tėvu kitaip pradėsiu žiūrėti į LGBT+ bendruomenę. Net ir dabar mes su žmona sudalyvaujame eitynėse – aš kažkuo kitu tikrai nepatapau. Žiūrint į šiuos dalykus, mano ir žmonos vertybės tikrai nepasikeitė“, – pridūrė R. Gataveckas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O kaip gi santykiai su aplinkiniais ir šeima?

„Su broliu santykiai nepasikeitė – tik dabar mažiau laiko kartu praleidžiame kurdami, kadangi daug jo tenka sūnui. Dabar daugiau pavargstu, grįžęs namo turiu padėti ir žmonai, yra ir buities darbai, kuriuos reikia nudirbti. Bet dabar jie išvažiavo pas senelius į Kupiškį, todėl dabar jau savaitę dažniau su broliu susitinkame“, – atskleidžia žinomas menininkas.

Tiesa, dabar jis tikina, kad santykis kiek pasikeitė su kitais jam artimais žmonėmis:

„Kai kuriais klausimais santykiai pasikeitė su visais – pavyzdžiui, nueini kažkur su draugais, kurie turi vaikų ir gali daugiau bendrų temų. Apie tai, kas keičiasi jų gyvenimuose, kaip auga tie patys vaikai, kas jau pradeda vaikščioti. Vyksta abipusis dalijimasis patirtimi. Mano broliui tokiuose vakarėliuose turbūt nuobodu“, –  juokiasi jis.

REKLAMA

„Dabar Kamilis sugalvojo tokį žaidimą – sykį jis nusičiaudėjo ir pamatė, kad mes juokiamės. Supratęs, kad mums linksma, jis iki šiol kartais suvaidina, kad čiaudi. Dabar vis mato, kad jei kažkas čiaudi, jis būtinai rodo, kad tuoj kažkas bus. Jam toks linksmas žaidimas – jis žiūri, kaip reaguoja kiti“, – pridūrė vyras.

Remigijus tikina pastebėjęs ir dar vieną dalyką – vaikai yra žymiai jautresni kitų išgyvenimams ir itin jaučia kitų skausmą.

„Buvo įdomus momentas – mano žmona ėjo per barjerą, paslydo ir nugriuvo. Susimušė koją, ir pradėjo sakyti, kad jai skauda. Kamilis, sureagavęs, pradėjo verkti. Tai jai greitai baigėsi skausmai ir teko raminti kūdikį“, – teigė pašnekovas.

ŠAUNŪS ABU BROLIAI
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų