REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Raketa su burėmis

Praėjusiais metais prieš pat Kalėdas burinis katamaranas „Vestas Sailrocket 2“ pasiekė ypatingą rezultatą: 500 m atkarpoje jis pasiekė 65,45 mazgų (121,06 km/h) greitį ir pagerino pasaulio rekordą. 120 km/h buriniam laivui – tikrai nepaprastas pasiekimas. Tokius greičius pasiekia tik specialiai tam paruošti laivai. Kaip lenktyniniai automobiliai skiriasi nuo paprastų automobilių, taip ir burlaiviai rekordininkai skiriasi nuo įprastų burinių jachtų.

REKLAMA
REKLAMA

Dvi atkarpos ir rekordininkai

Burlaivių pasaulyje rekordų yra labai daug. Bet prestižiniais greičio rekordais laikoma, kai greitis fiksuojamas 500 m atkarpoje ir 1 jūrmylės atkarpoje. Vienos mylios atkarpos rekordai pradėti fiksuoti ne taip seniai – 2004 metais. Šių rekordų gali siekti beveik kiekviena plaukiojanti priemonė, svarbu, kad ji plauktų ir būtų varoma vėjo.

REKLAMA

Nuo 1972 metų 500 m atkarpos greičio rekordai buvo gerinami 24 kartus. Ilgą laiką, net septynis kartus, tuos rekordus gerino tas pats žmogus – anglas Timas Colemanas su savo katamaranais „Crosbow“ ir „Crosbow II“. 1993–2004 metais rekordas priklausė Australijos jachtai „Yellow Pages Endeavour“.

Vėliau atsirado futuristinis prancūzų trimaranas su povandeniniais sparnai „l'Hydroptere“. Jis tapo greičiausiu pasaulyje burlaiviu ir pagerino penkis pasaulio rekordus: keturis vienos mylios atkarpoje ir vieną 500 m atkarpoje. Pirmą rekordą „l'Hydroptere“ pagerino 2007 metais, vienos mylios atkarpoje pasiekęs 41,69 mazgų (77,21 km/h) greitį. 2009 metais „l'Hydroptere“ pasiekė 50,17 mazgų (91,92 km/h) greitį.

REKLAMA
REKLAMA

Prancūzų „l'Hydroptere“ nuo kitų rekordininkų skyrėsi ne tik unikalia konstrukcija, bet ir tuo, kad tai yra gana didelė jachta. O pasaulio greičio rekordai 500 m ir 1 mylios atkarpoje buvo siekiami ne tik jachtomis, bet ir burlentėmis, kurios rekordų sąraše karaliavo 2004–2007 metais, t. y. kol pasirodė prancūzų „l'Hydroptere“ ir jėgos aitvarai – 2010 metais pirmą kartą buvo viršytas 100 km/h greitis. Tą padarė prancūzas Sebastienas Cattelanas, su jėgos aitvaru pasiekęs 55,49 mazgų (102, 76 km/h) greitį. Tačiau jo rekordas išsilaikė tik 14 minučių, nes jį su jėgos aitvaru pagerino amerikietis Robertas Douglas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau ir „l'Hydroptere“, ir jėgos aitvarų entuziastų rekordai buvo dar pagerinti – tą padarė „Vestas Sailrocket 2“.

Tikslas – absoliutus rekordas

Jachtą „Vestas Sailrocket 2“ australas Paulas Larsenas kūrė tam, kad abiejose atkarpose (500 m ir vienos mylios distancija) pasiektų pasaulio greičio rekordą ir taptų absoliučiu greičio rekordininku. Nors jachta skirta greičio rekordams, joje net yra viena vieta keleiviui. Reikia pasakyti, kad jei keleivis sveria apie 80 kg, tai laivo greitis sumažėja tik 5 km/h.

Pagrindinės medžiagos, kurios buvo naudojamos gaminant „Vestas Sailrocket 2“, yra anglies pluoštas ir titanas. Kaip galima suprasti iš pavadinimo, pagrindinis šio projekto rėmėjas yra Danijos kompanija „Vestas“ – vėjo generatorių gamybos lyderis.

REKLAMA

2008 metais „Vestas Sailrocket“ buvo baigtas ir Paulas Larsenas su savo laivu nedelsdamas išvyko į Namibiją. Šios Afrikos pietuose esančios šalies pakrantės yra palankios burlaiviams siekti greičio rekordų, tad čia dažniausiai rekordų medžiotojai ir renkasi. Tačiau pirmasis Paulo bandymas buvo nesėkmingas – didelė keliamoji jėga burlaivį atplėšė nuo vandens, pakėlė aukštai į orą, apvertė ir bloškė atgal į vandenį. Pauliui Larsenui pasisekė – jis net nebuvo sužeistas. Bet laivą teko modernizuoti, kad jis būtų stabilesnis, nepakiltų taip aukštai į orą, kaip tais 2008 m. Tai truko net ketverius metus.

REKLAMA

Trys banginiai

Burlaivių – greičio rekordininkų – statybos principai remiasi dviem trim esminiais dalykais: virš vandens turi būti aptakus, geromis aerodinaminėmis savybėmis pasižymintis korpusas, po vandeniu turi būti sparnai, viskas turi sverti kuo mažiau. Paului Larsenui pavyko sukurti itin unikalią povandeninių sparnų formą. Pasak specialistų, tokios iki šiol niekas nenaudojo. „Vestas Sailrocket 2“ išėjo lengvas – vos 250 kg, bet gana ilgas – 12,2 m. Jau pirmieji bandymai praėjusių metų rudenį buvo sėkmingi – „Vestas Sailrocket 2“ pasiekė 55,32 mazgų (102,44 km/h) greitį. Na, o vėlesni plaukimai padėjo pasiekti ir pasaulio rekordą – 65,45 mazgų (121,06 km/h) greitį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paulo Larseno pasiekimas vertinamas labai aukštai. Specialistų teigimu, rekordas gali išsilaikyti net 10 metų, galima sakyti, jėgos aitvarų sporto entuziastams ir burlentininkams jis atėmė galimybę pasiekti naujų rekordų. Dar prieš pora metų greičio rekordų lentelėse dominavo jėgos aitvarų sporto mėgėjai, tačiau dabar lyderis – „Vestas Sailrocket 2“, kuris nebus lengvai įveikiamas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų