Anot jo, ši vasara Ukrainoje baigėsi su didesniu liūdesiu nei ankstesnės nuo karo pradžios. Rusija veržiasi vis giliau, ukrainiečiai pavargę, dalis jų išvyko geresnio gyvenimo į užsienį, sako M. Hastingsas.
„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pasigirti dideliu pasiekimu. Jo puolimai palaužė ukrainiečių valią ir didingą pasipriešinimą. Beveik visi dabar pripažįsta, ko prieš metus nepripažino, kad norėdami išsaugoti viltį dėl taikos, jie bus priversti atiduoti savo šalies rytinę dalį.
Tai yra siaubingai neteisinga, nes Putinas neturi teisės reikalauti nė vieno Ukrainos centimetro. Bet tokia yra padėtis. Dabar viskas priklauso nuo to, ar pavyks rasti pakankamai galingų svertų, kurie priverstų rusus priimti sąlygas, kurių jie laikytųsi ilgiau nei reikia, kad būtų panaikintos Vakarų ekonominės sankcijos. Tai nėra lengva“, – rašo analitikas.
Trumpo siekis – Nobelio premija?
Rugpjūtį po Donaldo Trumpo ir V. Putino susitikimo, D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas pasveikino susitikimą kaip proveržį. Jis sakė, kad Rusija įsipareigojo po susitarimo nebeužimti daugiau Ukrainos teritorijos, nebesiekti kitų Europos šalių. S. Witkoffas tai pavadino epine pažanga, tačiau kiti jo pastangas vadino įrodymu, kad jis netinkamas eiti savo pareigas.
„Nedaugelis ukrainiečių tiki entuziastingais Vakarų pareiškimais apie saugumo zonas ir JAV garantijas. Jie mato, kad Trumpas yra labiau susikoncentravęs į Nobelio taikos premijos laimėjimą, o ne į Putino sustabdymą. Jie žino, kad jis nelabai myli jų šalį ir kad jo žodžiais negalima pasitikėti“, – teigia M. Hastingsas.
Atrodo, kad V. Putino netrikdo niekas – nei kalnas lavonų, nei ekonomikos žlugimas.
Jau praėjo daugiau nei dvi savaitės nuo D. Trumpo susitikimo su V. Putinu ir dvi savaitės po D. Trumpo susitikimo su Volodymyru Zelenskiu ir Europos lyderiais. Analitikas pastebi, kad iki taikos esame toli, nepaisant to, kad bandoma išlaikyti optimizmą.
Kai kurie Europos lyderiai mano, kad pergalė yra vien tai, jog D. Trumpas išlieka žaidime. Buvo baiminamasi, kad jis pasitrauks. Jis nepasidavė V. Putinui, net jei besąlygiškai sutiko su daug daugiau, nei leistų atsakinga diplomatija.
„Europos lyderiai toliau tvirtina, kad visi dainuojame iš to paties dainų sąrašo. Iš tiesų sąjungininkai nuo JAV skiriasi tuo, kad Trumpas vis dar nori tikėti Putino žodžiais. Nedaugelis kitų turi tokį patį tikėjimą. Jie mano, kad būtina Rusijai sukelti daug daugiau skausmo, kaip tik Amerika gali tai padaryti, kad ji sutiktų su priimtinomis sąlygomis.
Trumpas jau pareiškė esąs pasirengęs matyti, kaip visa rytinė Ukraina, įskaitant teritoriją, kurios šiuo metu neužima rusai, atiduodama Maskvai. Jis teigė, kad Putinas yra pasirengęs matyti vakarų pajėgas ant žemės, kad jos užtikrintų ilgalaikį saugumą likusiai šalies daliai. Tačiau rusai nuo to laiko pakartojo, kad atmeta bet kokį tokį pasiūlymą.
Atrodo, kad JAV prezidentas ir jo bendražygiai mažai supranta diplomatijos principus, o dar mažiau – autokratus. Jie yra verslo atstovai, kurie neleidžia patyrusiems ir informuotiems JAV pareigūnams vadovauti jų santykiams su užsienio valstybėmis.
Jie siekia susitarimų per kelias dienas, kad atitiktų JAV naujienų darbotvarkę, nors rimtos derybos dėl karų pabaigos trunka mėnesius ar net metus, per kuriuos diplomatai derasi prieš lyderių susitikimus“, – pastebi M. Hastingsas.
Anot jo, V. Putinas, kaip ir Kinijos, Irano lyderiai, retai sudaro sandorius. Jie dažniau nustato pozicijas ir nuo jų vėliau juos sunku atitraukti.
„V. Putinas galbūt sutiktų su susitarimu dėl Ukrainos, kad užsitikrintų sankcijų sušvelninimą, bet jis toliau reikalauja sąlygų, kurių joks atsakingas JAV prezidentas nepriimtų. Rusijos lyderis yra įsitikinęs, kad laimi, todėl jam nereikia daryti reikšmingų nuolaidų. Trumpas pats atmetė Ukrainos narystę NATO, bet Putinas taip pat laiko jos įstojimą į Europos Sąjungą raudona linija, kaip ir bet kokį ginkluotą Vakarų saugumo pajėgų buvimą Ukrainoje“, – pastebi M. Hastingsas.
Ar Trumpas pasiryš spausti Putiną?
Blogiausia yra tai, kad po Aliaskos susitikimo D. Trumpas, atrodo, yra pasiryžęs spausti V. Zelenskį, bet ne V. Putiną. D. Trumpo komanda ginčija šį teiginį, nurodydama muitus Indijai kaip baudą už Rusijos naftos pirkimą. Tačiau JAV ginklų tiekimas Ukrainai smarkiai sulėtėjo. Amerika perdavė šią atsakomybę europiečiams.
„Matydamas visa tai, Putinas mano, kad Amerikos valia yra silpna, kaip ir Europos karinės priemonės yra menkos. Trumpas nori tik tokio rezultato, kuris laikinai sustabdytų šaudymus ir leistų jam – žmogui, kuris įgalioja Izraelį negailestingai smogti palestiniečiams – įgyvendinti savo Nobelio taikos premijos fantaziją, apie kurią jis, matyt, ne kartą užsiminė pokalbiuose su sąjungininkų lyderiais Vašingtone“, – pastebi analitikas.
Anot jo, šiandieniniame pasaulyje iššūkis yra nestabilus JAV valdymas. Europiečiai bando sumažinti D. Trumpo priešiškumą ir leisti V. Zelenskiui priešintis toliau. M. Hastingo vertinimu, JAV turėtų įtraukti Rusijos naftos gigantus „Rosneft“, „Lukoil“ į juodąjį sąrašą, atnaujinti ilgos distancijos raketų tiekimą Ukrainai. Be to, jis sako, kad Ukrainai turėtų būti perduoti 300 mlrd. JAV dolerių vertės Rusijos centrinio banko turtas, kuris šiuo metu yra įšaldytas Vakarų šalyse.
„Deja, bijau, kad labiausiai tikėtinas šio karo rezultatas bus tas, kad Trumpas praras susidomėjimą ir tiesiog pasitrauks. Ukrainai silpnėjant mūšio lauke, rusai užsitikrins tai, ką Putinas galės pavadinti pergale“, – perspėja jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
