„Prezidentas palaiko šią idėją ir ragina Europos Komisiją priimti sprendimus kuo greičiau. Lietuvoje labai svarbu pasiruošti techninį pasirengimą, kad tas sertifikatas veiktų, nes tai yra vienas iš būdų atrakinti šalies ekonominį ir socialinį gyvenimą saugiai. Tikimasi, kad šis sertifikatas plačia apimtimi startuos vasaros pabaigoje“, – po prezidento susitikimo su Sveikatos ekspertų taryba pranešė prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.
Kaip informavo jis, Europos Komisija užtikrins platformos sukūrimą, tačiau valstybės turi sukurti nacionalinius sprendimus, kaip saugiai laikyti duomenis apie skiepijimą, persirgimą ir neigiamą testą.
„Tai tie darbai vyksta ir Registrų centras yra įsipareigojęs atlikti darbus iki vasaros pradžios“, – pridūrė S. Krėpšta.
Aptarus pandemijos situaciją tiek Lietuvos, tiek pasaulio mastu taip pat konstatuota, kad pusiausvyra šiuo metu yra labai trapi.
„Viena vertus, auga mutacijų paplitimas ir žmonių mobilumas, o tai spartina užsikrėtimų augimą. Kita vertus, mes matome, kad imunizacija ir skiepijimas yra labai efektyvus ir kitų šalių praktika, kur imunizuota žymiai didesnė žmonių dalis, rodo, kad vakcinos yra labai veiksmingos, jos labai smarkiai sumažina hospitalizavimo rizika, sumažina ir besimptomių formų paplitimą, imunitetas formuojasi jau po pirmosios dozės. Tad būtina spartinti vakcinaciją“, – po prezidento susitikimo su Sveikatos ekspertų taryba pranešė prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.
Jis taip pat pabrėžė, kad imunizavus medikus ligoninės tampa saugios.
Atsiliekame pagal vyresnių asmenų vakcinavimą
Taip pat prezidento patarėjas informavo, kad Lietuva atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių pagal vyriausių šalies gyventojų vakcinavimą – kol kas paskiepyta tik 36 proc. šios grupės žmonių ir pagal šį rodiklį šalis yra 18-ta ES.
„Kalbėjome labai daug apie vakcinavimą ir jo spartinimą ir taiklinimą, nes būtent vakcinavimas yra tikrasis raktas, kuris galėtų atrakinti tiek karantino suvaržymus, tiek apskritai mūsų socialinį ir ekonominį gyvenimą. Taip pat šiuo atžvilgiu pastebėjome, kad tarp vyriausiųjų gyventojų, 80-ies metų ir vyresnių, jų paskiepyta Lietuvoje yra tik 36 procentai ir šiuo atžvilgiu mes tikrai smarkiai atsiliekame nuo kitų Europos Sąjungos šalių, esame tik aštuoniolikti Europos Sąjungoje“, – spaudos konferencijoje po Sveikatos ekspertų tarybos antradienį sakė jis.
„Kitaip tariant, skiepijame greičiau gerokai negu taikliau ir šioje vietoje tikrai turime spartinti būtent kontaktą su vyriausiais gyventojais, nes ne visi vyriausi gyventojai yra aiškiai pakviečiami vakcinuotis“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
S. Krėpštos teigimu, tokių šalių kaip Jungtinė Karalystė pavyzdys rodo, jog kritinių atvejų vakcinavus vyriausius gyventojus ženkliai sumažėja.
Posėdis, kuriame dalyvavo prezidentas ir Sveikatos ekspertų taryba skirtas siekiant pasirengti Europos vadovų tarybos susitikimui.
Naujų atvejų šuolis
Per praėjusią parą šalyje nustatyti 855 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Praėjusią parą šalyje atlikta 6910 molekulinių (PGR) ir 1159 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 260,2 atvejų. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,8 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 210 tūkst. 208 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 195 tūkst. 115 asmenų, deklaruota – 151 tūkst. 721 pasveikusysis. Statistiškai šiuo metu serga 7429 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 50 tūkst. 823.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3501 žmogus. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 7082 mirtys.
Pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze praėjusią parą paskiepyti 6099 žmonės, antra doze – 1280 asmenų. Iš viso šalyje pirmąja doze paskiepyta 281 tūkst. 871 žmogus, abiem dozėmis – 126 tūkst. 143 asmenys.
