Prabėgo beveik metai nuo Seimo rinkimų, kuriuose įtikinamai laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija, subūrusi valdančiąją koaliciją ir gavusi teisę formuoti Vyriausybę. Žmonės buvo išvargę nuo nesubalansuotos ankstesnės valdžios politikos, kai vienose srityse buvo karštligiškai priiminėjami nemotyvuoti sprendimai (mokesčiai ir valstybės finansai, taupymas mažiausias pajamas gaunančių sąskaita, saulės energetika), o kitose (pav., daugiabučių namų renovacija) reikšmingi sprendimai vilkinami.
Eidami į valdžią žadėjome ne tik užtikrinti spartesnį ekonomikos augimą, bet ir vykdyti labiau apgalvotą politiką socialiniu požiūriu jautriose sferose. Dar net nepradėję realiai veikti susidūrėme su didžiule kritika, masyviu puolimu žiniasklaidoje, viešojoje erdvėje. Buvome kaltinami ir dėl nebūtų dalykų (esą, derybose su „Gazpromu“ esame pasirengę daryti Lietuvai nenaudingų, netgi žalingų nuolaidų), ir dėl to, ko nepadarė ankstesnė valdžia (pvz., vilkindama suskystintų dujų terminalo statybą). Tačiau sprendžiant iš visuomenės nuomonės apklausų, daugumos žmonių tokia nepagrįsta kritika tikrai neįtikino.
Priešingai: žmones įtikina mūsų Vyriausybės veiksmai siekiant sustabdyti žalingus projektus ar išjudinti naudingus, tačiau įstrigusius. Taigi, koalicinė Vyriausybė, nepaisant visų neigimų ar pesimistinių prognozių, sėkmingai ir konstruktyviai dirba devynis mėnesius. Per pirmąjį šios Vyriausybės darbo pusmetį Lietuvos ekonomikos augimas išliko vienas sparčiausių visoje ES - 4,2. Be to, ekonomikos plėtros tempas buvo netgi didesnis, nei per pirmąjį 2012 metų pusmetį. Metinis BVP pokytis laukiamas – 3,7 proc. Tačiau vien didėjančiu BVP rodikliu girtis negalime. Svarbu, ką jo didėjimas duoda žmonėms – ar lengviau rasti darbą, ar mažėja socialinė atskirtis, ar didėja jų pajamos ir dar svarbiau –perkamoji galia.
Todėl svarbu pabrėžti, kad darbo užmokestis pirmą šių metų pusmetį ne tik didėjo sparčiausiai per pastaruosius penkerius metus – 4,6, bet ir pralenkė kainų augimą. Ši tendencija ypač džiugina, nes tai reiškia, kad pagaliau, nors ir nežymiai, pradėjo augti dirbančiųjų žmonių perkamoji galia, kuri per praėjusius penkerius metus nuolat mažėjo.
Kuomet buvo formuojama koalicinė Vyriausybę, mes nujautėme, kad teks susidurti su krizės padarinių likvidavimu, bet neįsivaizdavome kokia yra reali situacija šalyje, jos finansuose, ekonomikoje, energetikoje, socialinėje sferoje ir t.t.. Todėl pirmas Vyriausybės veiklos pusmetis buvo skirtas būtent tos realios situacijos analizei , „gaisrų gesinimui“ bei veiksmų programų sudarymui, įvertinant savo programines nuostatas bei viešo intereso gynimą.
Turėčiau priminti vieną iš pirmųjų įvykdytų koalicinės Vyriauybės pažadų - nuo 2013 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis padidėjo nuo 850 litų iki 1 tūkst. litų, o MMA gaunantis darbuotojas, atskaičius mokesčius ir įmokas, nuo sausio į rankas gauna 824,5 Lt per mėnesį. Šio sprendimo rezultatai vis akivaizdžiau juntami – per š.m. 8 mėnesius GPM surinkta 20 mln. Lt daugiau nei planuota, didėjo vidinis vartojimas -5 proc. paaugo mažmeninės prekybos apimtys.
Tik atėjus į valdžią ne vieną sprendimą reikėjo priiminėti nedelsiant. Pavyzdžiui, ginant viešą interesą, sustabdėme ankstesnės Vyriausybės palaimintą nevaldomą saulės elektrinių plėtrą, kuri verslininkams būtų nešusi didelius pelnus, o elektros vartotojams – išaugusią kainą. Buvo pateikta 15 tūkst. paraiškų įrengti beveik 500 MW saulės šviesos energijos elektrinių. Tai kasmet būtų pareikalavę per 0,5 mlrd. Lt subsidijų, kurios elektros energiją pabrangintų iki 5 centų už kilovatvalandę.
Be abejo, tam tikra prasme „gaisrų gesinimas“ bei siekimas giliai išsiaiškinti realią situaciją sulėtino Vyriausybės programos vykdymo tempus, o atskirais atvejais ir koregavo mūsų nuostatas. Kaip pavyzdys - Konstitucinio teismo sprendimas dėl teisėjų, kai kurių valstybės tarnautojų prieškrizinių atlyginimų koeficientų atstatymo nuo spalio 1 d. Tai iš ties socialiai labai jautrus klausimas. Ir visų pirma policijos pareigūnams, kultūros darbuotojams, pensininkams.
Puikiai suvokdama, jog Konstitucinio Teismo nutarimai privalo būti vykdomi, Vyriausybė vis tik ilgai svarstė visus įmanomus būdus, kaip būtų galima ištaisyti buvusiųjų valdžioje klaidas, ir manome, jog priimtas sprendimas optimalus, paremtas legitimumo, finansinės atsakomybės ir socialinės lygybės principais. Tačiau, taip pat, turime suprasti, jog šis sprendimas įneša kai kuriuos pokyčius į 2014 m. planuojamo biudžeto projekcijas ir nukelia kai kurių Vyriausybės programinių įsipareigojimų vykdymą tolesniam laikotarpiui.
Ši Vyriausybė, skirtingai nuo ankstesniosios, nedarė ir nedaro mokestinių perversmų, tačiau, remdamasi sisteminiu požiūriu, nuosekliai įgyvendinant Vyriausybės programines nuostatas, naikina mokesčių sistemos išimtis ir lengvatas, kurios nėra racionalios ir yra socialiai neteisingos.
Š.m. birželio mėn. Seime buvo priimti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos nuo kitų metų bus apmokestintos visos fizinių asmenų palūkanos, gautos už suteiktas paskolas juridiniams ir fiziniams asmenims, bus apmokestinamos palūkanos, kurių suma per metus viršija 10 000 litų, gautos už indėlius, laikomus kredito institucijose, praplėstas investicinių pajamų, gautų už vertybinių popierių perleidimą apmokestinimas.
Kitaip tariant, taip ne tik sumažinta mokestinių išlygų, tačiau padidintas kapitalo apmokestinimas. Kita vertus, padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį, sumažintas darbo pajamų apmokestinimas gyventojams, gaunantiems nedideles pajamas. Tai įsigalios nuo kitų metų sausio 1d. Aplamai mokesčių sistemos, kaip labiausiai jautrios viešiesiems finansams ir todėl iššaukiančios didžiausias diskusijas, pertvarka dar laukia savo eilės.
Todėl, atsižvelgiant į bičiulių pasiūlymus, išsakytus Valdybos, Prezidiumo posėdžiuose, ir, vertindamas jų aktualumą bei jautrumą, siūlau pavesti LSDP Biudžeto ir finansų komitetui (vadovas B. Bradauskas), remiantis LSDP programos nuostatomis, šios dienos realijomis paruošti pasiūlymus mokesčių sistemos tobulinimo klausimais ir, gerai išdiskutavus, pateikti juos finansų ministrui.
Šie metai buvo didelis iššūkis naujai koaliciniai vyriausybei - Lietuva jau sėkmingai įpusėjo savo pirmininkavimą ES Tarybai. Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai vyksta sklandžiai. Lietuvos atstovai pirmininkavo ES Tarybos darbo grupių posėdžiams. Lietuvoje jau surengta per 50 pirmininkavimo renginių – konferencijų ir seminarų, ekspertų susitikimų, Seimo, socialinių partnerių organizuotų renginių. Vilniuje įvyko virš 10 neformalių ministrų susitikimų: svarbiausius savo srities klausimus aptarė sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo, aplinkos, žemės ūkio, krašto apsaugos, užsienio reikalų, teisingumo ir vidaus reikalų, mokslo bei už pramonę, įmones, vidaus rinką atsakingi ministrai. Vienas iš svarbesnių pirmininkavimo pasiekimų -Per labai trumpą laiką pasiektas Tarybos sutarimas dėl ES biudžeto 2014 m. Tam neprireikė šaukti atskiro ministrų susitikimo.
Mūsų laukia dar trys mėnesiai intensyvaus darbo pirmininkaujant.
Labai svarbus ir lapkričio 28–29 dienomis Vilniuje įvyksiantis trečiasis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kurio metu tikimasi pasirašyti Laisvosios prekybos ir Asociacijos sutartį su Ukraina ir parafuoti su kitomis Rytų Partnerystės šalimis.
Sėkmingas pirmininkavimas ne tik sustiprina mūsų šalies prestižą tarptautinėje arenoje, bet ir atveria naujų perspektyvų įvairiose srityse. Tiesa, ES pirmininkaujanti šalis, atsidurdama tarptautinio dėmesio centre, gali pakliūti ir į įtampą keliančių įvykių sūkurį. Tikėtina, kad su šiuo mūsų statusu bent iš dalies yra susijusios netikėtai kilusios problemos Lietuvos ir Rusijos pasienyje. Mes stengiamės labai operatyviai patys spręsti visas tas problemas, kilusias mūsų vežėjams bei pienininkams, tačiau čia (kaip ir dujų, apskritai, energetikos sektoriuje) būtina suderinta visos ES pozicija, kuri labai sustiprintų mūsų padėtį ir gerokai palengvintų sprendžiant kylančius nesusipratimus ateityje.
Bendrą politinę visuomeninę situaciją šalyje veikia ne tik socialiniai ekonominiai faktoriai ar tarptautinės politikos veiksniai, bet ir artėjantys Lietuvos Prezidento rinkimai. Seime įregistruoti nutarimų projektai, kuriais siūloma prezidento rinkimus rengti kitų metų gegužės 11 d. Rinkimai į Europos Parlamentą turėtų vykti gegužės 25 d. Tą pačią dieną turėtų būti rengiamas ir antrasis prezidento rinkimų turtas, jei nė vienas kandidatas pirmajame ture nesurinks daugiau kaip 50 proc. visų balsų.
Tad, jau prasidėjęs priešrinkiminis šurmulys tik stiprės, įgaus pagreitį. Jau esu sakęs, kad Lietuvos socialdemokratų partija dar turės nueiti netrumpą vidinių diskusijų kelią, kad apsispręstų, kas iš jos lyderių bus keliamas kandidatu artėjančiuose prezidento rinkimuose. Nors šia tema viešojoje erdvėje netrūksta spekuliacijų, šiuo metu mūsų veiklos prioritetas – sėkmingas Vyriausybės darbas, žmonėms duotų pažadų vykdymas. Sprendimas dėl kandidatų į Prezidento rinkimus bus priimtas kitų metų pradžioje įvyksiančiame Socialdemokratų partijos suvažiavime.
Bičiulius noriu trumpai informuoti , kokį pagreitį įgavo kiti Vyriausybės programos darbai, apie kuriuos buvo kalbėta metų pradžioje bei iš suvažiavimo tribūnos. Visų pirma tai liečia mūsų įsipareigojimus mažinti brangių dujų poreikį bei atpiginti šilumą vartotojams, kas yra labai aktualu didžiajai daugumai šalies gyventojų. Pirma, daugiabučių namų renovacija. Šis procesas įsisiūbavo visose savivaldybėse. Be jau dalyvaujančių 56 šalies savivaldybių įsitraukė dar dvi – Skuodo rajono ir Kalvarijų. BETA agentūrai (Būsto energijos taupymo agentūra) jau sunku spėti laiku įvertinti pateiktas paraiškas ir investicinius projektus. Naujos renovacijos programai jau yra pritarę apie 300 daugiabučių gyventojai. Antrajame renovacijos etape savivaldybės pasiūlė renovuoti dar apie 1700 daugiabučių (Vilniaus apskrityje – 325, Kauno apskrityje – 319, Šiaulių apskrityje – 190, Panevėžio apskrityje – 112, Klaipėdos apskrityje – 128, Tauragės apskrityje – 89, Telšių apskrityje – 167, Marijampolės apskrityje- 126, Utenos apskrityje – 82, Alytaus apskrityje – 142 daugiabučiai). Aktyviausiai daugiabučius renovacijai siūlė Vilniaus miesto savivaldybė (211 paraiška), Kauno miesto (95 paraiškos), Marijampolės (65 paraiškos) ir Alytaus (31 paraiška) miestų savivaldybės. Aplinkos ministerija skaičiuoja - jei visi planuose esantys daugiabučiai būtų renovuoti, tai iš viso renovacija paliestų apie 125 tūkst. butų, kuriuose gyvena apie 300 tūkst. gyventojų. Po beveik metų pertraukos, antrąjį šių metų ketvirtį vėl padidėjo statybos darbų apimtys 7,1 proc. Esu tikras, kad įsisiūbuojanti būsto renovacija prisidės prie tolesnės šio sektoriaus plėtros. Tuo pačiu tai ir naujos darbo vietos, ir daugiau pajamų, skirtų paslaugoms bei prekėms, ir paskatos augti kitoms verslo šakoms. Antra, šilumos ūkio pertvarka. Esame gerokai pasistūmėję pertvarkydami šilumos ūkį. Šilumos gamybos ir tiekimo veikla nebuvo planuojama ir koordinuojama nacionaliniu lygmeniu, todėl skirtingose savivaldybėse atsirado ženklūs efektyvumo ir šilumos kainos skirtumai vartotojams. Vyriausybės užsakymu atliekamas tyrimas, kurio pagrindu bus parengta Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa. Šilumos ir elektros gamyba biokuro ir komunalinių atliekų kogeneracinėse elektrinėse bus plėtojama tik tose savivaldybėse, kuriose ji ekonomiškai naudinga ir pagrįsta. Įgyvendindami pirmą pertvarkos etapą, paskelbėme nepanaudotų ES lėšų konkursą biokuro katilų statybai ir šilumos trasų atnaujinimui. Pakeliui į šį tikslą išsprendėme dar vieną problemą. Yra parengtas naujas biokuro prekybos biržoje modelis, kuris paskatins smulkiuosius vietos gamintojus. Jie kartu su urėdijomis turės vienodas sąlygas kaip ir stambieji rinkos dalyviai. Šiuo metu daugiau kaip pusę biokuro parduoda vienas tiekėjas, o tris ketvirtadalius visos rinkos užima penki tiekėjai. Trečia, 2013 m., sumažinus elektros energijos gaminamą rezervą Elektrėnuose, jau pavyko sušvelninti elektros kainos augimą. Tai leido sumažinti gamtinių dujų importą, per metus maždaug sutaupom nuo 120 iki 140 milijonų litų. 2014 m. sieksime dar mažinti elektros kainą. Tai numatome įgyvendinti dar apribojant brangių dujų deginimą tik iki mažiausio būtino kiekio. Lietuvos elektrinei bus nustatyta minimali elektros energijos gamybos kvota, kuri reikalinga rezervo užtikrinimui ir sistemos stabilumo palaikymui. Šiais metais perdavimo sistemos operatorius Litgrid apskaičiavo, kad optimalus elektros energijos gamybos kiekis sistemos saugumui užtikrinti Lietuvos elektrinėje sudaro apie 0,7 TWh. Palyginimui, 2010 m. Lietuvos elektrinei buvo nustatyta 2,5 TWh elektros energijos gamybos kvota. Tai beveik keturis kartus didesnis nei būtinas gamybos kiekis. Vartotojai už tokius sprendimus papildomai sumokėjo labai brangiai - ne centus, o dešimtis centų už kilovatvalandę. Susidaro įspūdis, kad buvusios valdžios tikslas buvo sudeginti kuo daugiau brangių importuojamų dujų ir didinti energijos kainą vartotojams. Racionalaus paaiškinimo dėl tokių spendimų nerandame. Taip pat numatome peržiūrėti elektros gamybos kvotų nustatymo principus termofikacinėms elektrinėms. Kvotos termofikacinėms elektrinėms buvo nustatomos neskaidriai, nes elektrinės buvo remiamos nepriklausomai nuo jų efektyvumo, nesudarant paskatų jų modernizavimui. Esant dabartinei gamtinių dujų kainai termofikacinės elektrinės negali gaminti konkurencingos elektros energijos, tačiau gamybos kvotų suteikimas negali būti pelno šaltiniu. Remsime tik pačias efektyviausias termofikacines elektrines, nustatydami minimaliai būtiną gamybos kiekį kuris leis padengti tik pastoviąsias sąnaudas susidarančias dėl sumažėjusio elektros gamybos kiekio. Per metus tai leis sutaupyti apie 80-90 mln. Litų. arba iki 1 ct elektros kilovatvalandės kainoje. Galutinės kitų metų elektros kainos paaiškės šių metų pabaigoje, tačiau jau dabar preliminariai skaičiuojame, kad elektros kaina 2014 m. galėtų sumažėti 2-3 centus už kilovatvalandę. Sukūrus nauja „Lietuvos energija“, po kurios skėčiu suburtos valstybei priklausančios elektros energijos gamybos, skirstymo ir aptarnavimo įmonės, baigta elektros energijos ūkio reforma. Atominės elektrinės projektą vykdanti VAE tapo tik viena iš grupės įmonių. Tai – integruotos grupės modelis, apimantis elektros gamybą, skirstymą, aptarnavimą. Tai ir lengviau valdomas enegetikos modelis. Valdymo kaštai mažesni. Grupės akcinis kapitalas priklauso valstybei, tad natūralu, kad jos valdyme dalyvauja valdžios atstovai. Tokios pačios energetikos grupės veikia ir Latvijoje, ir Estijoje. Šalies dujų sektoriaus pertvarka bus grindžiama panašiais principais, kaip ir elektros energijos ūkio. Ketvirta – suskystintų gamtinių dujų importo terminalas (SDT). Tenka pastebėti, jog ankstesnės konservatorių-liberalų Vyriausybės pastovios pagyros, jog SDT projektas labai sėkmingai buvo vykdomas – buvo tiktai šnekos. Realiai mes radome tik sutartį dėl laivo-saugyklos statybos. 2013 m. gegužės 3 d. laivas-saugykla su dujinimo įrenginiu Pietų Korėjos laivų statykloje „Hyundai Heavy Industries“ buvo nuleistas į vandenį. Kiti būtini darbai net nebuvo pradėti - neatliktos terminalo teritorijų planavimo procedūros , reikalingos statybos leidimams gauti, nebuvo patvirtintas statybos detalusis planas ir infrastruktūros bei dujotiekio statybos specialusis planas, nebuvo pagilinta akvatorijos dalis, reikalinga terminalo infrastruktūrai statyti, neišspręsti projekto finansavimo klausimai. Todėl, pirmu vertinimu, galutinis SGT įvedimo terminas atrodė nerealus. Tačiau per gana trumpą laiką Vyriausybei pavyko išspręsti šias problemas ir išvaduoti terminalo statybą iš sąstingio – šiandien projekto įgyvendinimo tempai iš ties dideli. Priėmus atitinkamas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pataisas, atsisakyta vadinamosios 25 procentų taisyklės. Rudens sesijai Seimui bus pateikta dar16 teisės aktų – visiems rinkos dalyviams bus sukurtos aiškios teisinės, techninės ir ekonominės sąlygos, reikalingos efektyviam SGD naudojimui. Planuojama, kad iki šių metų pabaigos iš tiekėjų, kuriuos sudomino Klaipėdos terminalas, bus atrinkti realiausi kandidatai. Su jais prasidės galutinės derybos dėl palankiausių dujų tiekimo sąlygų ir galiausiai – bus pasirašytos sutartys. Pasirašyta sutartis Dėl Rail Baltika. Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos – transporto ministrai pasirašė deklaraciją dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo ir bendradarbiavimo stiprinimo. Bendra įmonė administruos naujos europinės vėžės geležinkelio linijos tiesimą nuo Kauno iki Talino. Ji bus atsakinga už lėšų iš ES fondų ir kitų šaltinių gavimą, konkursų projektavimo ir statybos darbams skelbimą ir statybos darbų koordinavimą. Pirmajame etape „Rail Baltica“ projektą įgyvendins trys Baltijos valstybės, vėliau prisijungs ir Lenkija bei Suomija. Pasirašytas dokumentas išreiškia projekte dalyvaujančių šalių politinę valią ir susitarimą įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ nutiesiant modernią, greitiesiems traukiniams pritaikytą geležinkelio liniją, sujungsiančią penkias valstybes. Tai svarbus žingsnis įgyvendinat Baltijos jūros regiono strategiją ir stiprinant regioninį bendradarbiavimą 2015 metais „Rail Baltica“ geležinkelis nuo Lenkijos sienos pasieks Kauną. Prasidėję darbai kainuos 1,3 mlrd. Litų. Geležinkelį dvejus metus ties 1 tūkst. darbininkų. Įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą tikimasi, kad geležinkelio transportas perims didžiąją dalį prekinių krovinių, gabenamų tarp Suomijos, Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos. Praėjusi Vyriausybė neskyrė reikiamo dėmesio gyvulininkystės sektoriui. Vyriausybės paveldėta žemės ūkio būklė – sunykęs gyvulininkystės sektorius. Metų metus neskiriant šiam sektoriui reikiamo dėmesio ir finansinių resursų , daugiau darbo sąnaudų reikalaujantis tradicinis žemės ūkio sektorius – gyvulininkystė ,,traukiasi“ prie kritinės ribos. Įgyvendinant Vyriausybės programos įgyvendinimo prioritetines priemones parengtas ir šiuo metu svarstomas Nacionalinės gyvulininkystės sektoriaus plėtros 2014–2020 metų programos projektas. Programos strateginis tikslas – suformuoti į vidaus ir užsienio rinką orientuoto konkurencingo gyvulininkystės sektoriaus plėtros prielaidas ilgalaikėje šalies ūkio perspektyvoje. Gyvulininkystės plėtrai dar šiais metais iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonei ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas“ įgyvendinti papildomai skirta 60 mln. Lt paramos lėšų, parengtos taisyklės ir paraiškų kvietimas vykdomas šiuo metu. Sieksime paspartinti žemės grąžinimo klausimus. Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo pataisos projekte nustatyta galimybė už valstybės išperkamą žemę, turėtą mieste, atlyginti lygiaverčiu miško plotu. Vyriausybė parengė ir Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 27 d. priėmė keletą labai svarbių įstatymų. Tai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas bei Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, pagal kuriuos, siekiant supaprastinti ir padaryti efektyvesniu teritorijų planavimo procesą, iš esmės keičiamas šiuo metu galiojantis teritorijų planavimo teisinis reguliavimas. Tai labai svarbu gerinant investicinę aplinką, leidžia realizuoti principą „nuo idėjos iki rakto“ per daug trumpesnį laiką, išvengti buvusių biurokratinių kliūčių. Šiais mokslo metais pristabdėme mažakomplekčių kaimo mokyklų naikinimą – nuo uždarymo išgelbėta apie pusantro šimto mokyklų. Nors šiemet tradiciškai sumažėjo mokinių, lėšų švietimui nemažinsime. Tas priedas – 67 mln. litų, iš kurių apie 27 mln. litų atiteks mažoms kaimo ir miestelių mokykloms. Siūlome dar 10 procentų padidinti mokinio krepšelį Pietryčių Lietuvos lietuviškoms mokykloms, ir sulyginti jį su tautinių mokyklų krepšeliu. Pradėjome reguliuoti studentų priėmimą orientuojantis į valstybės poreikius – iš biudžeto finansuojamos studijų vietos suskirstytos į daugiau krypčių, tikslinių vietų. Tai užtikrino priėmimą į žemės ūkio, sporto trenerių, visuomenės sveikatos, visuomenės saugos ir kai kurias kitas studijų programas. Atlikta detali visos sveikatos priežiūros sistemos analizė, identifikuotos sveikatos sektoriaus problemos ir pradedamos pirmos pertvarkos. Siekiant efektyviau gydyti ligas, sukeliančias ankstyvas mirtis ar ilgalaikį nedarbingumą, nuspręsta visas ligonines - universitetų, respublikines, regionų ir savivaldybių – suvienyti į funkcinius klasterius. Tai sudarys sąlygas kuo skubiau suteikti reikalingą pagalbą. Nuo rugsėjo 1 d. tokie klasteriai jau pradėti steigti penkiose srityse – širdies kraujagyslių, neurologijos, traumų ir ūmių mirčių, onkologijos bei neonatologijos (naujagimių sveikatos priežiūros) . Patvirtinti nauji kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainynai. Vyriausybė pritarė ir teikia Seimui Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį visų asmenų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja iš karto nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti arba jie patys pradėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Seimo rudens sesijai teikiame įstatymų projektai, kurie padės įgyvendinti sveikatos priežiūros sistemos pertvarką, kad būtų sukurtos teisinės ir finansinės prielaidos gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą pacientams. Tai tik trumpas Vyriausybės programinių darbų vykdymo įvardinimas. Po juo slypi kruopštus, atkaklus, nuoseklus didelės komandos darbas. Be abejo, visuomet tikisi ir norisi padaryti daugiau. Bet koalicijoje yra keturi dalyviai, Vyriausybėje daug naujų, jaunų ministrų, o nuėjusios vyriausybės palikimas tikrai nėra lengvas ir pozityvus. Tačiau tikrai tikiu, jog mūsų programinės nuostatos gali ir bus vykdomos. Tai mūsų įsipareigojimas prieš rinkėjus. Gerbiami bičiuliai, Labai svarbus klausimas- sėkmingai paruošta ir pravesta Seime rudens sesija. Manau, jog įvykę kai kurie pasikeitimai Seimo vadovybėje parodė koalicijos tvirtumą ir neišmuš iš vėžių Seimo darbo. Biudžetas, paskatos ekonomikos augimui, naujų darbo vietų kūrimas, viešųjų pirkimų pertvarka – bus ypač aktualūs ir suformuotoje Seimo rudens sesijos darbotvarkėje. Iš viso Seimui svarstyti teiksime maždaug 300 įstatymų paketą. Tai yra tąsa tų darbų, kurių buvo imtasi siekiant skatinti ekonomiką, verslą, efektyviau pertvarkyti energetikos sektorių, mažinti išlaidas šilumai. Seimui teiksime didelį įstatymų paketą, kurio esmė - stiprinti verslo pasitikėjimo valstybės ekonomine politika ir savo jėgomis, aplinka, skatinti investicijas. Toliau bus mažinama verslui administracinė našta ir perteklinės priežiūros procedūrų, turėtų padaugėti kolektyvinių sutarčių tarp darbdavių ir darbuotojų. Tai padės įgyvendinti Seimo sesijai teikiami Darbo ir Civilinio kodeksų pakeitimai. Projektuose Rinkos reguliavimo tarnybos, Centralizuotos valstybės turto valdymo sistemos sukūrimas, konkrečių darbų reikalauja ir Švietimo strategiją iki 2022-ųjų, kurioje numatomas didėjantis finansavimas, profesionalūs mokytojai, aukšto lygio studijos; Užimtumo didinimo 2014–2020 programa, kurioje aprėpiamos visos svarbiausios sritys – nuo verslo sąlygų gerinimo iki profesinio orientavimo ir pažeidžiamų visuomenės grupių integracijos į darbo rinką ypatingą dėmesį skiriant regionams, kurią įgyvendinti padės konkrečių veiksmų ir išlaidų planas; Atnaujintas krašto apsaugos sistemos plėtros 2012-2023 m. programos projektas. Jame įtvirtintos šiai plėtrai reikalingo finansavimo laipsniško didinimo gairės. Siekiame, kad 2015m. būtų priartėta prie ikikrizinio finansavimo lygio, o 2016 m. – iki 1 (vieno) procento nuo bendrojo vidaus produkto. ir t.t Be sėkmingo Seimo frakcijos ir Vyriausybės, koalicijos politinės tarybos ir jos frakcijų tampraus bendradarbiavimo šių programų nerealizuosime bei tikslų nepasieksime. Vyriausybė posėdyje trečiadienį pritarė 2014 metų biudžeto projektui ir teikė jį svarstyti Seimui. Mes, vis tik, turime pripažinti, jog pagal daugelį Lietuvos ekonominių parametrų nepasiekėme prieš krizę buvusio lygio. Todėl 2014 m. biudžeto projektą naujų finansinių įsipareigojimų akivaizdoje vertinu kaip pamatuotą ir racionalų. Juo visų pirma siekiame Vyriausybės programoje numatytų tikslų: - atsakingai laikydamiesi fiskalinės drausmės, sieksime valstybės skolos kainos mažėjimo; - atlyginsime pirmtakių nepamatuotų finansinių sprendimų skolas; - didinsime savivaldybių finansinį svorį ir atsakomybę – daugiau lėšų – daugiau atsakomybės; - ugdysime savivaldybių atsakingą požiūrį į skolinimąsi; - išsaugosime kaimo mokyklų tinklą regionuose; - užtikrinsime paramą nebeįstengiantiems pasirūpinti savimi; - stiprinsime teisėtvarką; - tęsime racionalias investicines programas. Su kitų metų biudžetu Seimui teikiamas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų projektas, pagal kurį bus naikinama pelno mokesčio išimtis ne gyvybės draudimo bendrovių investicinėms pajamoms, kuri nepagrįstai galiojo daugiau kaip dešimt metų. Taip pat bus mažinamos juridinių asmenų galimybės perkelti nuostolius į einamuosius finansinius metus. Dėl to sumažės kai kurių bendrovių, ypatingai komercinių bankų, galimybės nemokėti pelno mokesčio dėl jų pačių neracionalių sprendimų ir sudarytų milijardinių atidėjinių. Noriu paprašyti bičiulių, Seimo frakcijos narių, savivaldybių atstovų aktyviai dalyvauti svarstant Vyriausybės siūlomą 2014 m. biudžeto projektą, palaikyti jį, aiškinti biudžeto ypatybes rinkėjams, oponuoti opozicijai. Turime parodyti savo vienybę, savitarpio supratimą, politinį solidarumą ir patvirtinti Vyriausybės siūloma 2014 m. biudžetą. Gerėjant ekonominei situacijai net ir didžiausi skeptikai pripažįsta, kad 2015 m. įsivesti eurą yra realu. Politiškai Lietuvai būti euro zonos valstybe yra labai svarbu, nes didesnė integracija į ES suteikia papildomas garantijas ir galimybes. Suprantama, kad siekiant šio tikslo bei užtikrinant stabilų ekonomikos augimą ir toliau reikės sutelktai dirbti visoms valdžios institucijoms – Vyriausybei, Prezidentūrai ir Seimui. Manau, kad ne tik Finansų ministerija ar Lietuvos bankas turi aktyviai aiškinti ir agituoti už EURo įvedimą bei rasti atsakymus į visus klausimus ir mitus apie eurą. Tai mūsų programinės nuostatos, todėl mes visi turime nuosekliai aiškinti EURo įvedimo naudą ir aktyviai siekti jo įvedimo.
Gerbiami bičiuliai, Po LSDP XXXI suvažiavimo praėjo jau 5 mėnesiai. Per šį laikotarpį suburtas Centrinis rinkimų štabas, sėkmingai suformuota 17 Komitetų, o LSDP Taryba patvirtino jums jau žinomus komitetų vadovus. Šiandien posėdžiuose Komitetai aptarė savo veiklos gaires, tad lauksime jų aktyvios, konkrečios veiklos. Tikimes iš bičiulių konstruktyvių pasiūlymų Vyriausybei, Seimo komitetams, rinkimų štabui. Siekdamas užtikrinti nuoseklią ir stabilią partijos narių apskaitą, LSDP prezidiumas nutarė, kad partijos narių skaičius nustatomas remiantis elektroniniu partijos narių registru ir įpareigojo LSDP skyrių pirmininkus iki 2013 metų gruodžio 1 dienos patikslinti ir atnaujinti skyriaus narių elektroninio registro duomenis. Naudojimasis registro programine įranga yra tikrai nesudėtingas. Programuotojai atsižvelgė į skyrių atstovų pastabas ir pageidavimus. Nepaisant to, kad duomenų apie narius suvedimui į elektroninį registrą buvo skirti visi metai, kai kurie skyriai registrų naudojosi vos vieną kitą kartą. Gegužės 4 dieną paskelbiau, kad partijos narių skaičius yra 21.575, o šiandien – skaičius beveik 150 sumažėjo, nes kai kurie skyriai per visus metus nesugebėjo net „ įeiti“ į partijos narių registrą, nekalbant jau apie atnaujinimą. O juk naujų narių priėmimas vyksta pastoviai ir aktyviai. Yra skyrių, kurie apskritai per metus registru nesinaudojo ir duomenų neatnaujino. Tačiau yra ir gerų pavyzdžių, tai Marijampolės, Alytaus, Elektrėnų, Jonavos skyriai. Kodėl tai yra taip svarbu? Visų pirma mes patiksliname kiekybinius rodiklius bei kokybinius skyrių bičiulių duomenis. Nuo gruodžio 1 dienos visi ginčai kylantys skyriuose dėl valdymo organų rinkimų, kandidatų/delegatų iškėlimo, kvotų paskirstymo bus sprendžiami vadovaujantis elektroninio partijos narių registro duomenimis. Partijos narių keliamų kandidatais Seimo, Savivaldybių tarybų, EP rinkimus atitikimas keliamiems reikalavimams, pvz. nario mokesčio mokėjimas, aktyvumas partijos veikloje, bus tikrinamas remiantis elektroniniu partijos narių registru. Siekdami išlaikyti ir auginti rinkėjų paramą rajonuose, iniciavome plataus mąsto bendradarbiavimo su regionine spauda programą. Šios programos tikslas sudaryti palankias sąlygas skyriams skleisti informaciją apie skyriaus (skyriaus atstovų vietinėse valdžios struktūrose, Seimo narių) veiklą. Tikimės, kad ši programa padės suformuoti nuolatinius ir ilgalaikius santykius su rajonų spaudos leidiniais, rasti psastovų skaitytoją. Derėtų pažymėti, jog ši programa kainuoja iš tiesų nemenkus pinigus, todėl skyriai gaudami šią galimybę turėtų prisiimti ir atsakomybę už rajonų dienraščiuose talpinamos informacijos kokybę bei aktualumą. Skyriai yra laisvi spręsti dėl to kokia informacija dienraščiams bus teikiama, tačiau, noriu pažymėti, kad centrinis sekretoriatas, svarstant tolimesnius bendradarbiavimo su rajonine spauda etapus, atliks efektyvumo vertinimus. Šiandien svarstysime ir patvirtinsime partijos kandidatų sąrašo atrankos ir sudarymo principus rinkimuose į Europos Parlamentą. Apie tai mes diskutavom Prezidiumo posėdyje su skyrių pirmininkais, apie tai šiandien plačiau kalbės Centrinio rinkimų štabo vadovas bičiulis Juozas Bernatonis. Iki kito Tarybos posėdžio, skyriai susirinkimuose (konferencijose) turės ne tik iškelti, bet ir reitinguoti kandidatų į Europos Parlamentą sąrašą. Noriu paprašyti bičiulių labai rimtai ir atsakingai apsvarstyti kiekvieną siūlomą kandidatą. Mūsų bičiuliai – Europos Parlamento nariai gali paliūdyti, jog EP, norint tinkamai atstovauti Lietuvai, reikia ne tik noro, bet ir žinių bei daug daug darbo. Lietuvą atstovaus partijų, surinkusių daugiausia rinkėjų balsų, 11 atstovų. Sprendžiant pagal šių metų LSDP reitingus, mes turime gerus šansus. Tačiau viskas priklauso nuo mūsų iškeltų kandidatų ir mūsų, kaip partijos, aktyvumo rinkimų agitacijoje bei pačiuose rinkimuose. Kitais metais – iki Suvažiavimo skyriuose vyks ataskaitiniai susirinkimai, kuriuose bus renkami Suvažiavimo delegatai, aptariami Statuto pasiūlymai ir papildymai dėl tiesioginių partijos pirmininko rinkimų. Partijos XXXII Suvažiavimas planuojamas kovo 1 dieną, iki to laiko visų mūsų laukia įtemptas darbas. Linkiu mums visiems susitelkimo, tvirtybės, nuoseklumo ir sėkmės.
