Prabangių parduotuvių savininkai ir vadovai sako, kad jų verslą sunkmetis mažai paveikė. Tai dar kartą įrodo, kad nuo krizės tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje mažiausiai nukentėjo pačių turtingiausių žmonių sluoksnis.
Iš pirmo žvilgsnio - slogu
Žvelgiant iš šalies paprastam stebėtojui gali pasirodyti, kad per sunkmetį prabangos prekėms vietos Lietuvoje lieka vis mažiau. Pastaraisiais metais apsiblausė anksčiau prabanga žaižaravę Vilniaus Gedimino prospektas, Kauno Laisvės alėja ar Klaipėdos Herkaus Manto gatvė.
Ypač akivaizdus pagrindinės sostinės gatvės nuosmukis. 2005-2007 metais pradėjus kilti Lietuvos ekonomikai, sužibo ir Gedimino prospekto vitrinos. Prospektą atrado „Armani Collezioni„, „Tommy Hilfiger“, „Hugo„, „Polo Ralph Lauren“, „Furla„, „Cocinelle“, „Francesco Biasia„ ir kiti garsūs pasaulyje prekių ženklai. Tačiau prasidėjus sunkmečiui tviskančios vitrinos palaipsniui nyko, jas pakeitė užrakintos durys su ant jų kabančiais užrašais „Išnuomojama“.
Bene geriausiai prabangių parduotuvių būklę Gedimino prospekte parodė pastato, pažymėto 20-uoju numeriu, šeimininkų kaita.
2006-aisiais restauruotame pastate duris atvėrė prabangus prekybos centras „Grand Duke Palace„. Tačiau prekyba sekėsi vangiai. Kalbėta, kad „Grand Duke Palace“ įsikūrusios prabangios parduotuvės buvo neįkandamos lietuvių kišenei. Kad ir kada užeidavai, jose aptikdavai nuobodžiaujančias pardavėjas. Išvysti klientą buvo retenybė. Prabėgus vos metams „Grand Duke Palace„ bankrutavo.
Praėjus kuriam laikui pastate įsikūrė dar viena prestižinių prekių parduotuvė „City“. Už jos stovėjo mažmeninės prekybos tinklas „Aprangos grupė„. Vien parduotuvės vidaus atnaujinimas „Aprangai“ atsiėjo apie 12 mln. litų. Joje įsikūrė tokių prekės ženklų kaip „Polo Ralph Lauren„, „Hugo Boss“ parduotuvės.
Tuomet „Aprangos grupės„ vadovas Rimantas Perveneckas sakė, kad investicijos atsipirks per ketverius metus. Tačiau neatsipirko - 2008-aisiais “City“ paliko savo dislokacijos vietą Vilniaus Gedimino prospekte. Dabar vienoje pastato pusėje įsikūręs tarptautinis prekybos centras „Marks@Spencer„, o patalpos kitoje pusėje siūlomos nuomotojams.
Dar vienas didelės pagrindinės Vilniaus gatvės praradimas - prekybos centras plačiai išreklamuotu pavadinimu „Gedimino 9“. Jo įkūrėjai aiškiai orientavosi į pirkėjus, kurių pajamos aukštesnės nei vidutinės. Tačiau neseniai„“Gedimino 9„ valdytojai paskelbė apie bankrotą, pastatas dabar parduodamas.
Persikėlė į „Akropolius“
Lietuvos prestižinių prekių rinką išmanantiems žmonėms jokia paslaptis, kad joje karaliauja du šio verslo rykliai - jau minėta „Aprangos grupė„ ir bendrovė „Du broliai“. Tačiau prieš kelerius metus jiems pirštinę buvo metusi šiandien prie bankroto ribos atsidūrusios „Rangos„ grupės viena iš įmonių „Fashion Gates“. Ji naujai pastatytuose moderniuose dangoraižiuose atidarė „Vilniaus vartų„ alėją, kurioje įsikūrė 8 vadinamojo butiko tipo mados ir interjero salonai.
Kurį laiką „Vilniaus vartai“ pinigingus pirkėjus stebino iki tol lietuviams mažai girdėtais ir, anot žinovų, nepopuliariais prekių ženklais „Bernardaud„, „Baccarat“, „Christofle„ bei kitais.
Tačiau įspūdingas „Vilniaus vartų“ pakilimas labai priminė supernovos žybsnį. Dabar komplekse, kuris turėjo tapti populiariausia turtuolių apsipirkimo vieta, karaliauja uždaryti prabangūs salonai, tamsa ir nusivylimas. Kaip ir nemaža dalis „Rangos„ grupės įmonių, taip ir „Fashion Gates“ greičiausiai paskęs bankroto raiste.
„Vilniaus vartų„ savininkai sukūrė kompleksą visiškai nesuprasdami prabangos verslo subtilybių. Galime net įtarti, kad tas parduotuvių pasiturintiems žmonėms kvartalas buvo įkurtas turint vieną tikslą - kuo greičiau jį pelningai parduoti. Bėda ta, kad į “Vilniaus vartus“ atėjo tie prekių ženklai, kuriuos jų savininkai sutiko duoti, o ne tie, kurių norėjo „Vilniaus vartų„ šeimininkai. Nieko stebėtino, kad “Vilniaus vartuose“ karaliavę prekių ženklai taip pirkėjų širdžių ir neužkariavo„, - sakė kadaise butikų alėjos konkurentės “Du broliai“ bendrasavininkis Andrius Jankauskas.
Dideli praradimai prestižinių parduotuvių rinkoje galėjo sudaryti įspūdį, kad šis verslas stovi ant bedugnės krašto. Bet, kaip „Respubliką„ patikino R.Perveneckas ir A.Jankauskas, taip nėra. Paprasčiausiai didelė dalis verslo iš labai brangių nuomos požiūriu pagrindinių Lietuvos gatvių buvo perkelta į toliau nuo centro esančius prekybos centrus, pavyzdžiui, į „Maximos“ grupei priklausančius prekybos centrus “Akropolis„, todėl prabangių parduotuvių nebėra taip gerai matyti.
Gelbėja pirkėjai iš Rytų
R.Perveneckas tvirtino negalįs sakyti, kad per sunkmetį jo atstovaujamos „Aprangos“ grupės prestižinių prekių parduotuvės būtų neturėjusios apskritai jokių problemų. “Pamenu, 2008-aisiais jų apyvarta buvo smukusi 20 proc. Tačiau vėliau ji kilo ir pastaruoju laiku tas kilimas sudaro 15 proc.„, - sakė “Respublikos“ pašnekovas.
Tuo tarpu A.Jankauskas sakė, kad krizės, kuri būtų padariusi nors kokią įtaką „Dviejų brolių„ prekybai, išvis nepastebėjęs. „Kokia buvo apyvarta prieš 7 ar 8 metus, tas yra ir dabar“, - tvirtino verslininkas.
R.Perveneckas teigė, kad prabangias parduotuves Lietuvoje smarkiai gelbėja atvykėliai iš Rusijos, Baltarusijos. „Manau, kad jie šiandien sudaro apie 25 proc. visų pirkėjų„, - tvirtino verslininkas.
Anot jo, daug kas klausia, o kodėl, tarkim, rusų turtuoliai neapsipirkinėja savo šalies prestižinėse prekybos vietose. „Atsakymas paprastas. Dažnai jų šalyse veikiančiomis parduotuvėmis jie nepasitiki. Atvykę į Lietuvą rusai ar baltarusiai tiksliai žino, kad nusipirks tikrą prekę, o ne falsifikatą. Be to, jiems čia pigiau apsipirkti nei Maskvos ar kito didesnio Rusijos miesto prestižinėmis prekėmis prekiaujančiose parduotuvėse“, - sakė R.Perveneckas.
A.Jankausko teigimu, Lietuvoje dažnai galima išvysti ir pirkėjų iš Vokietijos, Belgijos, Italijos, Norvegijos, kitų Vakarų Europos šalių. „Gal kam ir gali pasirodyti keista, kad pirkėjai atskrenda iš ten, kur gaminamos prabangios prekės. Tačiau tenai jos ir greitai išperkamos. Pas mus tempas nėra toks greitas, štai ir sulaukiame klientų„, - sakė verslininkas.
Kiti turtingi vakariečiai, anot pašnekovo, Lietuvos parduotuves pastebi atvykę pas mus į komandiruotę ir išvydę pažįstamą prekės ženklą. “Neseniai vienoje iš mūsų parduotuvių apsipirko solidi dama, atvykusi į konferenciją. Savo pirkiniams ji išleido 2 tūkst. eurų - tokie pirkėjai mums labai brangūs“, - sakė A.Jankauskas.
Aktyvėja ir lietuviai
Ir R.Jankauskas, ir R.Perveneckas vienodai aiškino, kodėl prabangios parduotuvės Lietuvoje steigiamos tiktai didžiuosiuose miestuose. „Mažesniuose nėra tiek pirkėjų, kad parduotuvės bent jau išsilaikytų. Kita vertus, negalima sakyti, kad pasiturintys gyventojai gyvena tiktai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Mažesniuose miesteliuose irgi yra pinigingų žmonių, tačiau jų vienetai. Prireikus apsipirkti jie nedarydami problemų atvažiuoja į didesnį miestą ir nusiperka tai, ko jiems reikia„, - tvirtino R.Jankauskas.
R.Pervenecko teigimu, Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, prestižinių prekių verslas yra labai jaunas, todėl ir pagrindiniai prabangių parduotuvių pirkėjai yra jauni. „Tuo mes skiriamės nuo Vakarų. Ten į prestižines parduotuves dažniausiai užsuka solidūs keturiasdešimties metų ir vyresni klientai, kurių skonis ir norai jau susiformavę“, - sakė prekybos įmonių grupės vadovas.
Anot R.Jankausko, jis pastebėjęs, kad per sunkmetį šiek tiek pasikeitė klientų iš Lietuvos įpročiai. „Anksčiau į prestižinę parduotuvę užsukęs pirkėjas įsigydavo keletą prabangos prekių iškart. Buvo prestižo dalykų alkis. Dabar pirkėjai užsuka ir perka po vieną prekę. Tačiau pirkėjų daugiau. Matyt, dalis pirkėjų yra iš tų, kurie anksčiau apsipirkdavo ekonominės klasės prekyvietėse, pirkdavo daug daiktų. Dabar jie perka vieną, bet gerą„, - sakė verslininkas.
Vidmantas UŽUSIENIS
