REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kinijos vyriausioji pandemijos valdymo pareigūnė ir keli miestai pranešė, kad gali būti sušvelninta griežta nulinės COVID-19 tolerancijos strategija po visoje šalyje vykusių protestų, kuriuose buvo reikalaujama nutraukti užsidarymus ir suteikti daugiau politinės laisvės.

Kinijos vyriausioji pandemijos valdymo pareigūnė ir keli miestai pranešė, kad gali būti sušvelninta griežta nulinės COVID-19 tolerancijos strategija po visoje šalyje vykusių protestų, kuriuose buvo reikalaujama nutraukti užsidarymus ir suteikti daugiau politinės laisvės.

REKLAMA

Pasipiktinimas dėl Kinijos nulinio COVIDo politikos, pagal kurią masiškai uždaromi, nuolat tikrinami ir karantinuojami net ir neužsikrėtę žmonės, sukėlė protestus didžiuosiuose miestuose, įskaitant Pekiną, Šanchajų ir Guangdžou.

Tačiau nors po demonstracijų valdžia paragino imtis susidorojimo, ji taip pat užsiminė, kad gali būti sušvelninta griežta kovos su virusu strategija.

Trečiadienį Nacionalinėje sveikatos komisijoje kalbėdama vicepremjerė Sun Chunlan sakė, kad omikron atmaina silpnėja, o skiepijimo rodikliai gerėja, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.

REKLAMA
REKLAMA

Sun Chunlan – centrinė Pekino atsako į pandemiją figūra – teigė, kad ši „nauja situacija“ reikalauja „naujų užduočių“.

Naujausiose pastabose ji neužsiminė apie nulinio COVIDo politiką, leisdama suprasti, kad ekonomiką ir kasdienį gyvenimą sutrikdęs metodas netrukus gali būti sušvelnintas.

REKLAMA

Šie komentarai buvo išsakyti Kinijos sostinei pareiškus, kad ji sumažins kasdienio testavimo reikalavimus, kurie yra varginanti gyvenimo pagal nulinio COVIDo principą dalis.

Pagyvenę žmonės, dirbantys namuose, nuotoliniu būdu besimokantys studentai ir jų mokytojai bei kiti asmenys, kurie nedažnai išeina iš namų, dabar atleidžiami nuo kasdienių testų, trečiadienį sakė Pekino savivaldybės vyriausybės atstovas Xu Hejianas.

Tačiau sostinės gyventojai, norėdami patekti į viešąsias vietas, pavyzdžiui, kavines, restoranus ir prekybos centrus, vis dar privalo turėti neigiamą COVID-19 testą, atliktą 48 valandų laikotarpyje.

REKLAMA
REKLAMA

Ketvirtadienį valstybinio dienraščio „Southern Metropolis Daily“ pranešime teigiama, kad Pekino ir Guangdžou vietos pareigūnai planuoja leisti kai kuriems asmenims su teigiamu koronaviruso testu karantinuotis namuose, o ne valstybinėse įstaigose.

Vėliau pranešimas buvo ištrintas, o į naujienų agentūros AFP prašymus patvirtinti informaciją tų miestų vietos valdžios institucijose nebuvo atsakyta.

„Gyvenimas su COVID-19“

Pietiniame pramonės centre Guangdžou, kur antradienio vakarą vyko dramatiški policijos ir protestuotojų susirėmimai, taip pat paskelbta, kad nutraukiamas kasdienis masinis testavimas tiems, kuriems nereikia dažnai išeiti iš namų, įskaitant pagyvenusius žmones ir mažamečius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ketvirtadienį Haidžu rajonas, kuriame neseniai vyko protestai, žengė dar vieną žingsnį ir nurodė, kad kasdien tikrintis reikia tik tam tikrų sektorių darbuotojams, įskaitant medicinos personalą, vaistininkus, sanitarijos ir pristatymo tarnybų darbuotojus.

Praėjusią dieną pareigūnai taip pat iš dalies atšaukė kelias savaites trukusį uždarymą, nors buvo užfiksuotas rekordinis viruso atvejų skaičius, ir skirtingu mastu sušvelnino apribojimus visuose 11 rajonų, įskaitant Haidžu.

Centriniame Čongčingo mieste trečiadienį taip pat buvo paskelbta, kad kontaktavusiems su sergančiaisiais COVID-19, atitinkantiems tam tikras sąlygas, bus leista karantinuotis namuose – tai nuokrypis nuo taisyklių, pagal kurias šie asmenys turėjo būti siunčiami į centrines izoliavimo įstaigas.

REKLAMA

Pasak „ANZ Research“ analitikų, Sun Chunlan pastabos ir vietos valdžios taisyklių sušvelninimas „gali reikšti, kad Kinija pradeda svarstyti griežtos nulinio COVIDo politikos pabaigą“.

„Manome, kad Kinijos valdžia pereina prie „gyvenimo su COVID-19“ pozicijos, kurią atspindi naujos taisyklės, pagal kurias žmonės gali būti izoliuojami namuose, o ne vežami į karantino įstaigas“, – teigė analitikai.

Ketvirtadienį šalis pranešė apie 35 800 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, dauguma jų – besimptomiai.

„Silpnumo ženklas“

Kinijai minint trečiąsias metines nuo tada, kai pandemija pirmą kartą buvo aptikta centriniame Uhano mieste, griežtas požiūris į virusą pakurstė neramumus, kokių nebuvo nuo 1989 metų prodemokratinių protestų.

REKLAMA

Praėjusią savaitę šiaurės vakarinio Sindziango regiono sostinėje Urumči kilo gyvybių pareikalavęs gaisras, kuris sukėlė pasipiktinimą, o žmonės kaltino COVID-19 draudimus įkalinus aukas degančiame pastate.

Tačiau demonstrantai taip pat reikalavo platesnio masto politinių reformų, o kai kurie net ragino prezidentą Xi Jinpingą (Si Dzinpingą) atsistatydinti.

Dėl Kinijos griežtos informacijos kontrolės ir nuolatinių kelionių apribojimų labai sunku šioje didžiulėje šalyje patikrinti protestuotojų skaičių.

Tačiau savaitgalį stebėti plataus masto mitingai Kinijoje yra itin retas reiškinys.

1989 metais prodemokratiniai protestai baigėsi kraujo praliejimu, kai į juos įsitraukė kariuomenė, žinomiausiems susidorojimams vykus Pekino Tiananmenio aikštėje ir aplinkinėse teritorijose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Trečiadienį mirus buvusiam Kinijos vadovui Jiang Zeminui, kuris į valdžią atėjo iškart po Tiananmenio įvykių, valdančioji Komunistų partija pabrėžė jo vaidmenį šiame susidorojime.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, paklaustas apie protestus per interviu televizijai „NBC News“, sakė, kad žmonės kiekvienoje šalyje turėtų turėti galimybę „išreikšti savo nepasitenkinimą“ per taikius protestus.

„Bet kurioje šalyje, kurioje tai vyksta, o vyriausybė imasi masinių represinių veiksmų, kad tai sustabdytų, tai ne stiprybės, o silpnumo ženklas“, – teigė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų