Vilniaus šventosios dvasios cerkvėje stačiatikių Kalėdų mišios. Skamba kalėdinės giesmės, žmonės meldžiasi prie šventųjų paveikslų, geria šventintą vandenį ir degina žvakutes.
Sostinėje kalbinti ukrainiečiai viliasi taikos ir Dievo palaikymo.
„Mums tai tokia pat šventė, kaip bet kuriam krikščioniui, tikėjimas viltimi, kad Viešpats mūsų nepaliko, mes tai matome kiekvieną dieną susidurdami su sunkumais. Ir kur mums dar rasti užtarimo, jei ne pas Viešpatį Dievą.“
„Norisi taikos, gėrio, kad dievulis padėtų, duotų visiems sveikatos, kad visi santykiai pasaulyje susitvarkytų. Tai nepaaiškinama, tai sielos šventė.“
Džiaugsminga Kalėdų šventė vyko ir Šiauliuose. Čia ukrainiečiai vaišina šiauliečius ir savo tautiečius tradiciniais barščiais, pyragėliais.
Ukrainietė Alina siūlo paragauti savo gamybos saldumynų. O žmonės ragauja ir aukoja, kiek gali. Visgi Alina sako, kad norėtų tokias šventes švęsti namuose: „Ačiū lietuviams už palaikymą, jis neįtikėtinas. Bet labai noriu namo, namai yra namai. Pas jus viskas gerai, bet noriu namo, labai jau noriu. Norisi taikos.“
Į šventę dalis ukrainiečių atėjo pasipuošę tradicinių rūbų akcentais. Kalėdų šventės pas mus ir Ukrainoje daug kuo panašios, tačiau nemažai ir skirtumų.
Ukrainiečių integracijos centro „Malva“ savanorė Žana papasakojo, kuo ukrainietiško Kalėdos skiriasi nuo baltiškųjų: „Energetika tokia, vis tiek pietiečių kraštas yra pietiečių. Pažiūrėkit, ir apranga ryškesnė, judresnė. Taip, aišku, skiriasi, bet, kas vienija, bendrina, tai vis tik krikščionybės labai gilios šaknys.“
Pirmąsias Kalėdas Lietuvoje švenčiantys ukrainiečiai džiaugiasi lietuvių svetingumu, tačiau didžiausias jų noras kitas tokias šventes švęsti savo namuose.
„Taikos, taikos ir dar kartą taikos. Ir sveikatos būtinai.“
„Nuotaika, aišku, ne tokia, kaip sutikdavome namuose, tai nesulyginama, todėl, kad įpratome prie taikos, kai ateina į svečius, kai ateina kalėdoti, visos mūsų tradicijos šiek tiek pasikeitė.“
„Gerai, bet geriau, jei būtų Ukrainoje taika ir nebūtų karo. Savo namuose būtų gerokai geriau.“
„Lietuvoje mums labai gerai, maloniai priimat, su užuojauta ir geraširdiškai, labai malonu, geri žmonės, labai ramu.“
„Vis tiek akyse ašaros, aš suprantu, kad šios Kalėdos ypatingos, bet ne tokios kaip visada. Ir tėvai mūsų laukia, jie liko ten. Siunčia nuotraukas su tuščiais stalais. Visa tai sukelia jausmus.“
„Man tai antroji tėvynė, mano tėtis lietuvis ir dabar mano tėvo tėvynė gelbėja mano vaikus.“
Dalis ukrainiečių vis dar švenčia tradicines stačiatikių Kalėdas sausio mėnesį, tačiau jų šalyje atliktoje apklausoje daugiau nei puse pasisako už šventimą gruodžio 25-ąją, kartu su visu pasauliu. Tam įtakos turėjo įvykęs Ukrainos stačiatikių bažnyčios atsiskyrimas nuo režimui tarnaujančio Maskvos patriarchato.
