REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vokietijos diplomatiniai šaltiniai teigia, kad Lenkijos prezidento Lecho Kaczyńskio ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel dvišaliame susitikime (kurio pradžioje dalyvavo ir prezidentas Valdas Adamkus) buvo pasiektas pradinis kompromisas. Lenkai šias žinias neigia.

REKLAMA
REKLAMA

Vokietijos diplomatiniai šaltiniai (kuriuos patvirtina ir D. Britanijos diplomatai) praneša, kad penktadienį po pietų vykusiame dvišaliame L. Kaczyńskio ir A. Merkel susitikime, kuriame derėtasi dėl balsavimo Europos Sąjungos taryboje mechanizmo, pasiektas pradinis kompromisas. Šio susitikimo pradžioje kartu su Lenkijos ir Vokietijos lyderiais dalyvavo ir Lietuvos prezidentas V. Adamkus bei Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.

REKLAMA

Dienraštis „Rzeczpospolita“ penktadienį vakare pranešė, kad Lenkija šių žinių nepatvirtina, o premjeras Jarosławas Kaczyńskis sukvietė savo pavaduotojus į skubų posėdį aptarti derybų Briuselyje eigos.

Vokiečių šaltiniai teigia, kad kompromiso idėja siejama su „saugumo stabdžiu“ arba „Joaninos kompromisu“: iki 2014 metų ES Taryboje galios Lenkijai priimtinas balsavimo mechanizmas, o „Joaninos kompromisas“ turėtų būti įtrauktas į Europos konstituciją. Šalia to, Lenkija ir Ispanija turėtų gauti papildomai 14 Europos parlamento deputatų mandatų.

REKLAMA
REKLAMA

„Joaninos kompromisas“ (pavadinimas kilęs nuo vietovės Graikijoje) yra „saugumo stabdis“, kuris leidžia šalims nepriimti sprendimo „protingą laiko tarpą“, net jei šalys neturi reikiamos mažumos balsų blokuoti daugumos sprendimą. Šį stabdį galima naudoti, kai sprendimu abejoja šalys, kuriose gyvena 26,25 proc. ES gyventojų. „Joaninos kompromisas“ neleidžia torpeduoti sprendimo priėmimo amžinai. Kol kas „Joaninos kompromisas“ neįrašytas į Europos konstitucijos projektą.

Briuselyje Derybų objektas yra Varšuvos netenkinantis bloko sutarčių papildymuose numatytas sprendimų priėmimo mechanizmas - vadinamoji dvigubos daugumos taisyklė, pagal kurią daugumai sprendimų priimti bus būtina 55 proc. valstybių narių, kuriose gyvena mažiausiai 65 proc. visų ES gyventojų, parama.

Lenkai mano, kad toks balsavimas susilpnins Lenkijos pozicijas ES.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų