Gatis Junghans
Baltijos šalims įsijungus į Skandinavijos elektros energijos rinką „Nord Pool Spot“, daugelis regione tikėjosi elektros kainų mažėjimo ir suvienodėjimo. Visgi neišspręstos techninės problemos – jungčių pralaidumo apribojimai – per keletą mėnesių parodė, kad rezultato dar teks palūkėti. Pastaraisiais mėnesiais Estijos-Latvijos prekybos zonoje buvo išnaudota 88 proc. perdavimo pajėgumų, tačiau elektros kaina regione skyrėsi trečdaliu. Iki 2020 m. problemą žadama spręsti pradėjus eksploatuoti naujas jungtis, tad kainų stabilumo tikimasi sulaukti per kelerius metus.
Sumažėję elektros perdavimo pajėgumai augina kainas
Atskirų šalių integraciją į vieną rinką lemia du veiksniai: bendras rinkos modelis ir tarpvalstybinės elektros linijos. Integracijos sėkmė priklauso nuo silpniausio elemento. Tad, jeigu tarpvalstybinių elektros linijų galingumas yra žemas, vienas rinkos modelis netenka reikšmės, o, jeigu tokių linijų galingumas geras, tačiau tarp šalių nėra bendro, tarpusavyje suderinto rinkos modelio, tuomet didelio galingumo jungtys gali būti nekonkurencingos.
Pavyzdžiui, Baltijos šalių ir Rusijos elektros energijos rinkose, kurias jungia didelio galingumo elektros linijos, bet nėra bendro Rusijos rinkos modelio elektros energijos importui ir eksportui su Baltijos regionu, konkurencija yra gerokai ribojama, o elektros kainos vis auga. Tuo tarpu Latvija ir Lietuva yra įsijungusios į bendrą Skandinavijos rinkos modelį, tačiau dėl mažo jungčių galingumo, elektros energijos kainos dažnai skiriasi nuo kitų „Nord Pool Spot“ šalių.
Latvijos ir Lietuvos rinka yra sujungta su Skandinavijos dviem riboto perdavimo galingumo grandimis – 350 MW „Estlink“ elektros kabeliu tarp Suomijos bei Estijos ir 800 MW galingumo elektros linija tarp Estijos bei Latvijos. Taigi dėl įvairių sistemos apribojimų ir remonto darbų maksimalus perdavimo galingumas nėra visuomet pasiekiamas – maždaug šešis iš dvylikos metų mėnesių Estiją ir Latviją jungiančių linijų pajėgumas yra per mažas.
Pavyzdžiui, šių metų birželį, liepą ir rugpjūtį Estijos–Latvijos prekybos sandoriams skirtas perdavimo galingumas buvo vidutiniškai 700 MW, o tai – 12 proc. mažiau už galimą maksimalų. Dėl per mažo galingumo šio perdavimo tinklo atkarpų prastėja techninė linijų būklė Estijoje, o elektros energijos prekyba tarp Skandinavijos ir Latvijos–Lietuvos regionų yra labai ribota, tad atsiranda kainų skirtumai tarp valstybių. Dėl perdavimo tinklo apribojimų šią vasarą biržoje Skandinavijos-Baltijos regione brangiausia elektra buvo Latvijoje ir Lietuvoje. Šių metų liepą vidutinė rinkos kaina Latvijoje ir Lietuvoje buvo 49,2 EUR/MWh, o tai – 22 proc. daugiau nei Estijoje ir 33 proc. daugiau nei Suomijoje. Rugpjūtį situacija buvo panaši – vidutinė rinkos kaina Latvijoje ir Lietuvoje buvo 51,3 EUR/MWh – 17 proc. daugiau nei Estijoje ir Suomijoje.
Sprendimai šiandien lems elektros kainą rytoj
Dėl augančios kainos elektros energijos pirkėjai patiria papildomų išlaidų. Nors dažniausiai kainų didėjimas nėra iškart matomas vartotojų sąskaitose, nes didelė jų dalis perka elektros energiją už fiksuotą kainą fiksuotam laikotarpiui, kainų didėjimas „Nord Pool Spot“ biržoje gali turėti įtakos tiekėjų kainoms ateityje – esamas jų lygmuo biržoje daro įtaką rinkos dalyvių prognozėms dėl būsimų elektros energijos kainų rinkoje.
Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas, ar Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriai išnaudoja visas ekonomiškai pagrįstas galimybes padidinti tarpvalstybinės prekybos sandoriams skirtų linijų galingumą, taip užtikrindami bendros rinkos principą kainos atžvilgiu. Svarbu tai, kad perdavimo sistemos operatoriai gauna papildomų pajamų dėl kainų skirtumų tarp šalių, kuriuos lemia tarpvalstybinio perdavimo galingumo trūkumai.
Pavyzdžiui, todėl, kad Latvijoje elektros energijos kaina biržoje buvo didesnė nei Estijoje, aštuonis 2013 metų mėnesius Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatoriai „Augstsprieguma tīkls“ ir „Elering“ kartu gavo daugiau nei 11 mln. eurų papildomų pajamų. Tokia suma galėtų būti skirta elektros tinklo galingumui didinti, kitaip tariant – kainų skirtumui tarp šių valstybių mažinti.
Planai padidinti jungčių galingumą – artimoje ateityje
Iki 2020 m. bendrą Baltijos jungčių su Vakarų valstybių rinkomis galingumą planuojama padidinti beveik 8 kartus, nes bus nutiestos naujos elektros linijos į Suomiją, Švediją ir Lenkiją. Bendras jų galingumas sieks 2350 MW. Tuo pačiu metu taip pat numatoma stiprinti perdavimo tinklą tarp Baltijos šalių – perdavimo sistemos operatoriai iki 2020 m. planuoja eksploatuoti trečią elektros liniją tarp Estijos ir Latvijos.
Kol laukiama naujų jungčių, svarbu žvelgti ir iš trumpalaikės perspektyvos, kuri jau dabar padėtų pagerinti situaciją. „Elektrum Lietuva“ ekspertų nuomone, pirmiausia svarbu pradėti nuo paprastų techninių dalykų, pavyzdžiui, perdavimo linijų remontą atidėti laikotarpiui, kai Latvija ir Lietuva importuoja mažiau elektros energijos, bei padidinti reguliavimo rezervus Latvijos ar Lietuvos elektrinėse, taip optimizuojant Estijos–Latvijos prekybos sandoriams skirtų perdavimo linijų apkrovą.
Įgyvendinus šiuos veiksmus ir nutiesus naują elektros liniją tarp Baltijos šalių, elektros energijos rinkos kainos regione susilygins, tad mažės vietos veiksnių įtaka ir kainos priklausys nuo globalių veiksnių bei kainų Vakarų Europos šalių rinkose. Tačiau norint pasiekti rezultatą būtina imtis skubių veiksmų, kitu atveju, Lietuvos ir Latvijos vartotojai ir toliau liks didžiausios kainos regione. Komentarą parengė Gatis Junghans, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius
