Naujos žinios iš statistikų – šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį padidėjo, lyginant su antruoju, net 6 procentais. Vyriausybės žmonės netruko viešai pasidžiaugti naujiena, kiek atlyžo ir nepriklausomi (nuo Vyriausybės) ekonomikos ekspertai.
Augimas trečiąjį ketvirtį dar nekompensavo smukimo antrąjį ketvirtį (netoli 8 proc., lyginant su pirmuoju ketvirčiu, nes ir bazė, vertinant augimą trečiąjį ketvirtį, buvo žemesnė), bet jei ketvirtas ketvirtis būtų tiek pat sėkmingas, tai mūsų ekonomika metus baigtų maždaug taip, kaip prognozuoja Europos Komisija (smukusi, palyginus su 2008 metais, 11 proc.), o ne taip, kaip numato Finansų ministerija (virš 18 proc.).
11 geriau nei 18 ir matematiškai, ir tiems ar kitiems realioje ekonomikoje, tačiau abiem atvejais tai yra triuškinantis smukimas. Svarbiau tai, ar Lietuvos ekonomika toliau nebesmunka.
Ekonomikos pagyvėjimas trečiąjį ketvirtį (liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais) faktiškai sudarė net 13 proc. – per antrąjį ketvirtį prekių ir paslaugų buvo pagaminta už 16,5 mlrd. litų, per trečiąjį – už 18,6 mlrd. litų (infliacija poveikis eliminuotas). Tačiau šių metų trečiąjį ketvirtį buvo daugiau darbo dienų, todėl atitinkamai koregavus (ir išlyginus sezoninius svyravimus) 13 procentų virto 6 procentais.
Trečiojo ketvirčio duomenys rodytų, kad „duobė“ jau buvo – šių metų antrąjį ketvirtį, kai mūsų ekonomika, palyginus su ankstesnių metų lygiu, buvo smukusi 19,7 proc. Trečiasis ketvirtis smukimą sušvelnino - esame žemiau nei pernai „tik“ 14,3 procentų.
Tai netvirtas faktas. Viena vertus – pernai ketvirtąjį ketvirtį jau ir mūsų ekonomika nustojo augti (smuko 2,2 proc.), todėl šįmet ketvirtąjį ketvirtį bus net nelengva dar smukti 20 procentų. Kita vertus, tolesnis žiaurus („latviško“ stiliaus) biudžeto išlaidų karpymas tiesiogiai kerta per biudžetinės sferos darbuotojų pajamas, todėl visuminė paklausa mažės, todėl ir gamyba vidaus rinkai – taip pat. Be to, tokioje situacijoje žmonės ima daugiau spaustis išlaidaudami, stengdamiesi palikti lėšų „juodai dienai“. Kalbėti apie indėlių bankuose augimą netenka, bet praktiškai nematyti ir jų atitraukimo iš bankų – metų pradžioje fiziniai asmenys juose laikė 24,1 mlrd. litų, spalio 1 d. – 23,5 mlrd. litų; taigi, santaupų kiekis sumažėjo tik 2,5 proc. (beje, padaugėjo santaupų kredito unijose – nuo 596 mln. litų metų pradžioje iki 689 mln. litų trečiojo ketvirčio pabaigoje).
Todėl mažmeninė prekių apyvarta ir toliau nerodo jokio dinamizmo: ji tai pakyla kurį mėnesį, tai vėl smukteli, kol galiausiai rugsėjy (kai susiskaičiavom vasaros linksmybių išlaidas) apyvarta smuko, palyginus su rugpjūčiu, net 10,6 proc. Todėl čia, mažmeninėje prekyboje, visiška plokštuma: kovo mėnesį apyvarta buvo smukusi, palyginus su padėtim prieš metus, 20,9 proc., rugpjūčio mėnesį – 20,3 proc. Ji rugpjūtį buvo 2005 metų lygyje (sudarė 99,4 proc.; Eurostato duomenimis). Dar daugiau Europos Sąjungoje (ES) ji buvo smukusi tik Latvijoje, Ispanijoje ir Danijoje.
Taigi vidaus paklausa leisgyvė ir kitąmet žada būti dar vangesnė (Europos komisija Lietuvai 2010 metams numato vis dar ūkio smukimą 4,7 proc.). Tuo labiau reikės pasitikėti eksportu ir jo autonomišku poveikiu BVP dinamikai bei Lietuvos gyventojų pajamoms. Valdžia gali kirpti išlaidas (tų išlaidų gavėjų pajamas), verslas gali (turi) mažinti gamybą mažėjant vidaus paklausai, bet eksportas gali niekais versti tokias tendencijas.
Stebuklų čia nesulauksime, bet galimybės realios ir didelės. Jau dabartinė tendencija rodo stabilizavimąsi ir mažytį pagyvėjimą. Mūsų eksportas savo duobę pasiekė balandžio mėnesį (eksportuota prekių už 3 mlrd. litų), po to atsirado nežymus „skruostų rausvėjimas“: gegužę eksportuota 3,1 mlrd. litų vertės prekių, birželį – 3,4, liepą – 3,3, rugpjūtį – 3,3 mlrd. litų.
Eksporto plėtra priklauso nuo dviejų pagrindinių dalykų – ekonomikos dinamizavimosi partnerių šalyse ir mūsų eksporto prekių konkurencingumo. Pirmasis veiksnys ir kitąmet žada būti silpnas – ES ekonomika visumoje dar mikroskopiškai (0,1 proc.) smuktelės, daugiau vilčių vėl imti augti turi Rusijos ekonomika (mūsų itin didelis prekybos partneris). Antrasis veiksnys – visas mūsų rankose, tik labai sudėtingas, nelengvai valdomas.
Suprantama, kad per trumpą laiką mes savo prekių kokybiškai pakeisti negalime. Konkurencingumui didinti turime tik kelis „artimo nuotolio“ ginklus – konkuravimą kainomis bei lankstumą atliepiant užsakovų pageidavimus mūsų produkcijos kokybei, asortimentui, pateikimo terminams ir kita.
Infliacijos nunykimas bei valdžios inspiruojamas („daryk kaip aš darau“) atlyginimų mažinimas privačiame sektoriuje teigiamai veikia mūsų eksporto prekių kainų patrauklumą – kiek tai daug mums patiems bekainuotų. Eurostato duomenimis, darbo kaštai Lietuvos ekonomikoje šių metų antrąjį ketvirtį jau buvo mažesni, lyginant su pernykščiu antruoju ketvirčiu, 6,2 proc. (nors dar pirmąjį ketvirtį jie buvo didesni 2,9 proc.). Palyginimui pasakysim, kad antrąjį ketvirtį (naujesnių duomenų nėra) jie, be Lietuvos, sumažėjo tik Estijoje (0,6 proc.), visur kitur didėjo. Deja, kol kas negalime smagiau tuo pasinaudoti, nes gaminame visai ką kita nei tos šalys, kurių darbo kaštai auga (dėl atlyginimų, mokesčių bei socialinių draudimo įmokų didėjimo).
Tas mažutėlis eksporto priaugimas matosi ir duomenyse apie pramonės produkcijos gamybą. Ji visiškai atliepia tą dar netvirtą, svirduliuojantį mūsų ekonomikos elgesį, kai iš svaiginančio leidimosi žemyn išlėkė į plokštikalnę. Štai kovo mėnesį pramonės gamyba, lyginant su vasariu, sumažėjo 7 proc., balandį – dar žemyn 1,2 proc., gegužę jau padidėjimas 7,3 proc., didėjo ji ir birželį, ir liepą – atitinkamai 1,5 ir 3,5 proc.; rugpjūtį vėl smukimas 4,2 proc. Tačiau bendras šiųmetinis rezultatas jau optimistiškesnis – duobėje pramonė buvo balandžio mėnesį, kai nuo pernykščio lygio buvo smukusi net 24,7 proc. Toliau tas atotrūkis tik mažėjo, kol rugpjūtį atsilikimas nuo pernai metų buvo jau 14,4 proc.
Vienas amerikiečių ekonomistas neseniai taip apibūdino savo šalies ūkio būklę. „Pacientas jau iškeltas iš reanimacijos palatos, bet jam vis dar reikia leisti daug vaistų“. Apie sėkmingą reanimacijos pabaigą ir „ligonio“ pažvalėjimą skelbia ir ES ekonomikos „gydytojai“. Neprastesnis tame lazarete ir mūsiškis „ligonis“.
