Tokioje šalyje kaip Ukraina, kur ištisi miestai sulyginti su žeme, aukų skaičius toks didelis, kad žurnalistai dažnai nepajėgia jų aprašyti.
Vietoj to remiamasi skaičiais, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje duomenimis, kad nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto puolimą, žuvo 10 tūkst. civilių gyventojų.
Portalas „Skynews“ skelbia, jog Ukrainos prezidento kanceliarijos statistikos duomenimis teigiama, kad nuo 2022 m. vasario žuvo 529 vaikai.
Every day the Ukraine war claims more lives, but behind the numbers are stories like Tetiana's - a grandmother who lost her son, daughter-in-law and three grandchildren on one awful night.
Sky's @sparkomat reports: https://t.co/uBYHfCOOBr pic.twitter.com/Cc7YpB5WJaREKLAMAREKLAMA— Sky News (@SkyNews) March 4, 2024
Skaudi šeimos istorija
Vasario 10 d. rusai, panaudoję tris Irane pagamintus bepiločius lėktuvus „Shahed“, nusitaikė į didelį degalų sandėlį mieste.
Jų puolimas buvo sėkmingas, o dūmai ir liepsnos iš pratrūkusių cisternų kilo už kelių kilometrų nuo miesto. Milijonai litrų dyzelino ir benzino išsiliejo į aplinkines gatves ir kaip lava tekėjo į netoliese esantį gyvenamąjį rajoną.
Karštis buvo toks stiprus, kad ugniagesiai sunkiai priartėjo prie liepsnų. Išdegė apie 4 tūkst. kvadratinių metrų ploto ir 15 namų Nemyšliansko rajone.
Tetiana Putiatina stovėjo prie apdegusių Kotelnios gatvės 32 namo liekanų. Čia ji gyveno su savo vieninteliu sūnumi Hryhorijumi ir jo šeima.
Priėjus arčiau buvo galima matyti, kad 61 metų moteris verkė.
„Vaikai tuomet miegojo, jų buvo trys – septynerių metų, ketverių metų ir 10 mėnesių. Jie tiesiog nespėjo išeiti, surinkti vaikų“, – šnabždėjo ji.
Išpuolio naktį Tetiana svečiavosi pas giminaitę likusius šeimos narius palikusi namuose.
„Devintą ryto jau buvau grįžusi, kai jie atkasinėjo kūnus. Jie man jų nerodė. Jie buvo taip smarkiai apdegę“, – teigė Tetiana.
Stengėsi apsaugoti vaikus
Jos sūnus Hryhorijus buvo statybininkas, o žmona Olna dirbo vietos prokuratūroje. Ji pasakojo, kad pastaruosius dvejus metus pora praleido didžiąją dalį laiko, stengdamasi apsaugoti savo tris berniukus.
Jų vyriausias vaikas buvo Oleksijus, jaunesnis – Mychaila. Pavlo, arba Paša, kaip jie jį vadino, buvo kūdikis.
Karo pradžioje, kai rusų kariai bandė įsiveržti į Charkivą, tėvai juos išvežė į Vakarų Ukrainą, bet po kelių mėnesių jie grįžo į miestą.
Tetiana pasakojo, kad šeima skubėdavo į savo požeminę slėptuvę sode, kai priartėdavo bombardavimo garsas.
Lemtinga diena
Tačiau vasario 10 d. naktį jie neturėjo laiko pabėgti, neturėjo galimybės išvengti ugnies upės, kuri veržėsi į jų pusę.
„Čia jie rado mano sūnų, štai kur jis gulėjo, – sakė Tetiana, rodydama į vietą ant grindų, likusią iš koridoriaus. – Atrodo, kad jis ieškojo išėjimo. Čia, vonios kambaryje, štai kur gulėjo Olna, laikydama du vaikus prie krūtinės. Vidurinysis berniukas išbėgo į virtuvę. Tikriausiai jis bandė pasiekti tėtį.“
Jų laidotuvės įvyko po trijų dienų, o renginio įraše matyti, kaip išgyvenę šeimos nariai bando susitaikyti su katastrofa. Kūdikis Paša buvo palaidotas kartu su motina, per laidotuves Tetiana, verkdama apglėbusi rankomis jų karstą, verkė.
Kai šie vaizdai buvo paskelbti internete, kai kurie iš Tetianos tyčiojosi ir kaltino ją apsimetinėjimu, kad ji yra nusiminusi. Ji sakė, kad tai buvo rusai, siekiantys pagilinti jos žaizdas.
Nepagrįsti kaltinimai
„Kai gedėjome kapinėse, laikiau karstą. Buvo komentarų, pavyzdžiui, „kokia aktorė“. Jie sako, kad mus išlaisvina. Ką jie išlaisvina? Aš pati gimiau Belgorodo srityje (Rusijoje). Ar jie mane išlaisvina? Ir mano giminės visi buvo iš Rusijos. Ar jie mane išlaisvina?“ – verkė moteris.
Kai žurnalistai lankėsi įvykio vietoje, degalų sandėlis vis dar rūko, o aplinkiniai keliai buvo padengti juodais lipniais likučiais. Darbininkai bandė užtaisyti šildymo ir vandentiekio vamzdžius, tačiau Charkive yra dalykų, kurių niekada nepavyks atstatyti.
Apsaugos darbuotojas, dirbantis šalia to, kas liko iš degalų sandėlio sakė, kad tai panašu į pragaro vaizdą.
„Žinote, smarvė išliks ilgus metus – tas kvapas išliks ir paveikė čia esančią atmosferą, nes buvo didžiuliai dūmų debesys. Tai buvo baisu“, – pasakojo darbuotojas.
