Gyventojai ne tik piktinasi nekomfortiškai paskirstyta temperatūra, bet ir baiminasi, kad už spalio mėnesį sulauks milžiniškų sąskaitų ir teks pakloti triženkles sumas.
Vienur – pirtis, kitur – vos šilta
Socialiniuose tinkluose vilniečiai dalijasi skirtingais įspūdžiais apie vos pradėtą šildymo sezoną. Kai kur radiatoriai kaista taip, kad prie jų neįmanoma prisiliesti.
„Ar čia pas daug ką trečią dieną prie radiatorių prisiliesti neina, pyškina namie +26, namas nerenovuotas. <...> nebus, kad sąskaita už spalį 300 €?“ – feisbuke dalijosi Justiniškių mikrorajono gyventojas.
Tuo tarpu kitur situacija kardinaliai priešinga – šiluma vos juntama.
„O pas mus Justiniškių g. net negalima pasakyt, kad šilti, vos vos. Namuose iššilo tik iki +17“, – skundėsi kita gyventoja.
Panašūs komentarai plūsta ir iš kitų daugiabučių gyventojų.
„Justiniškių 109, 1 aukštas – neįmanoma būti bute, labai karšta“, – dalijosi vietos gyventojas.
„Taikos 113 labai karšta, langai atidaryti dieną–naktį“, – rašė kitas.
„Rygos 31 vos šilti“, – priešingą patirtį nurodė dar viena vilnietė.
„Justiniškių 48 vos drungni“, – antrino kitas komentatorius.
Gyventojai: „Naktimis neįmanoma miegoti“
Prie diskusijų prisijungė ir daugiau sostinės gyventojų. Šeškinėje gyvenanti Martyna (vardas pakeistas – aut. past.) neslėpė dviprasmiškų jausmų.
„Pas mus irgi pekla namie, naktimis neįmanoma miegoti, jausmas kaip vasarą, nes užtenka tik vienos paklodės. Dieną taip pat labai karšta.
Man patinka šiluma ir iš vienos pusės smagu namie vaikščioti labai lengvai apsirengus, tačiau iš kitos pusės – ar tikrai to reikia? Dabar lauke juk dar nėra tokių šalčių, tai kas bus žiemą, kai bus minusinė temperatūra? Aplamai, kokių sąskaitų sulauksime – triženklių? Keturženklių?“ – ironizavo ji.
Atsako į klausimą – kodėl taip vyksta?
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į bendrovę „Gijos“ siekiant išsiaiškinti gyventojų skundus, kodėl radiatoriai vienuose namuose taip stipriai kaista, o kituose vos šyla.
„Gijų“ komunikacijos komandos vadovė Monika Merkytė aiškina, kad šilumos tiekėjas tiekia vienodos temperatūros šilumą iki namo įvado, tačiau kas vyksta toliau – jau priklauso ne nuo jų.
„Už vidaus sistemos sklandų veikimą atsakingas namo administratorius arba bendrija, kurie reguliuoja šilumos intensyvumą daugiabutyje. Jei bute per karšta (arba per šalta), reikia kreiptis į pastato šildymo sistemų prižiūrėtoją, kad būtų užtikrinta komfortiška temperatūra konkrečiame pastate“, – nurodo „Gijų“ komunikacijos komandos vadovė.
Ji pridūrė, kad pats šilumos tiekimas reguliuojamas automatiškai – pagal oro sąlygas.
„Didžioji dalis šilumos punktų Vilniuje yra automatizuoti – jie reaguoja į lauko oro temperatūrą ir pagal nustatytą šildymo kreivę automatiškai koreguoja tiekiamos šilumos temperatūrą. Kai lauke šyla, temperatūra mažinama, kai atšąla – didinama. Tokiu būdu užtikrinamas komfortiškas šildymas ir optimalus suvartojimas“, – sako ji.
Ar teks mokėti milžiniškas sumas?
Didžiausia vilniečių baimė, kad jau už spalio mėnesį sąskaitos bus milžiniškos ir gali siekti net kelis šimtus eurų. Tačiau „Gijų“ atstovė ramina – šiemet kaina už šilumą yra mažesnė nei pernai.
„Šilumos kaina šių metų spalį yra 7 proc. mažesnė nei praėjusiais metais. Sąskaitos dydis už šildymą priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių – šilumos kainos ir suvartoto šilumos kiekio“, – aiškina M. Merkytė.
Pasak jos, šilumos suvartojimą lemia trys dalykai: lauko oro temperatūra, namo energetinis efektyvumas ir šilumos vartojimo įpročiai.
„Renovuotuose arba modernizuotus šildymo punktus turinčiuose namuose šilumos energijos sunaudojama gerokai mažiau nei senos statybos pastatuose. Tokiuose namuose gyvenantys žmonės už šildymą vidutiniškai moka apie 40 procentų mažiau.
Galiausiai, reikšmės turi ir šilumos vartojimo įpročiai: kiekvienas būstas turi skirtingus poreikius. Jeigu gyventojai gali reguliuoti šildymą pagal savo komforto lygį ir renkasi vėsesnę aplinkos temperatūrą, šilumos suvartojimas natūraliai mažėja“, – pabrėžė „Gijų“ atstovė.
Ką daryti, jei per karšta ar per šalta?
Situacija, kai vienur radiatoriai svilina, o kitur vos drungni – tikrai gali pasitaikyti ne viename daugiabutyje. Tačiau, pasak šilumos tiekėjų, sprendimas sureguliuoti ir pakelti arba sumažinti temperatūrą yra konkretaus namo administratoriaus ar bendrijos rankose.
„Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei +18 laipsnių temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius.
Jeigu bute per šalta arba per karšta, pirmiausia reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo sistemas prižiūrintį namo administratorių arba bendriją. Šilumos tiekėjas į pastatus tiekia vienodos temperatūros termofikacinį vandenį ir temperatūros pastatų viduje nereguliuoja“, – akcentavo M. Merkytė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
