Skaičiai gąsdina – Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, per metus – apie 18 tūkst. Iš viso onkologinėmis ligomis šiuo metu serga per 110 tūkst. žmonių. Vyrai dažniausiai miršta nuo plaučių ir priešinės liaukos vėžio, o moterys – krūties, gaubtinės žarnos ir kiaušidžių vėžio
„Šalyje veikia net keturios vėžio prevencijos programos, šių programų vykdymui valstybė kasmet skiria virš 20 mln. eurų, tačiau tik pusė tikslinės grupės žmonių pasinaudoja galimybe profilaktiškai pasitikrinti dėl vėžio ir tęsti sveiką, aktyvų gyvenimą“, – Kovos su vėžiu dienai skirtoje spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Seimo narė Jurgita Sejonienė.
Šiuo metu Lietuvoje vykdomos keturios vėžio prevencijos programos – gimdos kaklelio, krūties vėžio, storosios žarnos ir priešinės liaukos.
„Neabejotinai pandemija pristabdė vėžio prevencijos programų vykdymą, todėl vis daugiau vėžio atvejų nustatoma pažengusiose stadijos, kurių gydymas labiau sudėtingas ir prognozė kur kas prastesnė. Prevenciškai tikrinasi mažiau žmonių, nes mano, kad dėl COVID-19 pandemijos prevencinės programos neveikia“, – kalbėjo parlamentarė.
Klaidingai mano, kad programos pandemijos metu neveikia
Pasak laikinai Nacionalinio vėžio instituto direktorės pareigas einančios prof. Sonatos Jarmalaitės, programai startavus pasitikrinti ateidavo apie trečdalis tikslinės žmonių grupės, dabar pasiektas 50 proc. rodiklis, tačiau siekiama patikrinti 80 proc.
„Turime puikias sąlygas vėžio patikras atlikti mieste, o kaimo vietovėse, ypač pandemijos metu – didelis iššūkis. Nuvykti iki rajono centro, rasti gydytoją, transporto priemones, tai atsiliepė. Vidutinė gyvenimo trukmė tarp miesto ir kaimo skiriasi trejais metais, galime spėti, kad išgyvenamumo rodikliai besiskiriantys, tačiau regioninės statistikos onkologinio sergamumo nėra“, – sakė S. Jarmalaitė.
Anot direktorės, žmonės mano, kad prevencinės programos pandemijos metu neveikia.
„Du metus nepasidaryti krūties mamografijos daliai moterų jau didina riziką ateiti su pažengusia stadija. Prevencinės programos vyksta, gydymo įstaigos pasirengusios priimti žmones pagal amžiaus kategorijas“, – pabrėžė S. Jarmalaitė.
Anot jos, taip pat nėra tiesa, kad žmonės, nepriklausantys tam tikrai amžiaus grupei, pasitikrinti negali. Savo sveikata, pasak jos, ypač pasirūpinti turėtų tie, kurių šeimoje esama vėžio ligos atvejų.
Įspėjo dėl niūrios prognozės
Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė Elonos Juozaitytės teigimu, nors esama labai gerų pokyčių tiek taikant modernius gydymo metodus, inovatyvius vaistus, mokslinių tyrimų duomenys rodo, jog visame pasaulyje per pandemiją sutriko vėžiu sergančių pacientų gydymas.
„Galvojama, kad pacientų mirštamumas ateityje padidės netgi 15 proc. lyginant su laikotarpiu iki pandemijos. Manau, tokia situacija ir Lietuvoje. Didėjant sergamumui onkologinėmis ligomis, prognozuojama, kad jei Europa nesiims ryžtingų veiksmų, Europos Sąjungos šalyse iki 2035 metų dėl vėžio prarastų gyvybių gali padaugėti 24 procentais“, – sakė E. Juozaitytė.
Pagalbos onkologinėmis ligomis asociacijos direktorė Neringa Čiakienė teigė, jog ketvirtadienį minint Kovos su vėžiu dieną privalu pasidžiaugti, jog pacientais rūpinasi aukšto lygio onkologai, tačiau problemų kyla pas juos patekti.
„Lietuvos pacientai esam palaiminti gerais specialistais, onkologais, specializuota priežiūra Onkologijos centruose, kurių per Lietuvą turime šešis. Kompetencijų centrai didžiuliai Vilniuje ir Kaune, tačiau mums kaip pacientams į juos sunkus pakliūti“, – sakė N. Čiakienė.
Ji ragino kiekvienam pradėti nuo savęs – išsitirti pačiam, pakalbinti tėvus, kirus artimuosius.
„Daug kalbame apie mirtis nuo COVID-19, tačiau neatkreipiame dėmesio, kad nuo vėžio kasdien miršta daugiau kaip 20 žmonių! – sako N. Čiakienė. – Ir tai dėl to, kad žmonės neina tikrintis. Pradėkime nuo savęs, nuo savo mamų ir savo dukrų. Nėra geresnio laiko pasitikrinti, kaip dabar.“
Noras gyventi didesnis už baimę
Šiaulietė Deimantė Bačiulė tapo viena iš beveik 1000 jaunesnių kaip 50 metų moterų, kuriai buvo nustatytas krūties vėžys. Liga jai diagnozuota būnant 36-erių.
Deimantė teigia, jog jai gėda prisipažinti, kad, nors vėžys yra pasiglemžęs daug jos šeimos narių, ji tikrinosi tik dėl gimdos kaklelio vėžio ir į gydytoją kreipėsi tik tada, kai pati krūtyje apčiuopė guziuką. Gydytojai jai nustatė II stadijos ligą, ir moteris džiaugėsi, kad ją pavyko aptikti pakankamai anksti. Vis dėlto moteris ryžosi pašalinti krūtį, nes buvo tikimybė, kad liga atsinaujins.
„Esu optimistė, tikiu, kad man viskas bus gerai, nes nuolat tiriuosi, man reikia gyventi, nes turiu mažą vaiką, kurį reikia užauginti, – sako Deimantė. – Nebūkite tokie, kaip aš, kurie tik atsitikus nelaimei pagalvoja: o kur aš buvau anksčiau?!“
Prie „Minios balsas“ iniciatyvinės grupės veiklos prisijungusi operos solistė Kristina Zmailaitė pasakoja, kad nors ir pati jaudinosi profilaktiškai atlikdama tyrimą, noras gyventi yra didesnis už baimę.
„Tarp mano pažįstamų yra žmonių, kurie serga vėžiu, o ir tarp mano artimųjų yra žmonių, kuriems jauniems buvo nustatytas vėžys. Savo pavyzdžiu noriu paskatinti žmones tirtis dėl vėžio, dalyvauti išankstinės vėžio patikros programose ir užkirsti kelią ligai. Nes jeigu vėžys bus nustatytas anksti, po gydymo galima pasveikti ir vėl sėkmingai gyventi“, – teigia moteris.
Operos solistė augina dvi dukras ir ėjo tikrintis galvodama: o kas, jeigu... „Tikrintis reikia ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo vaikų, savo šeimų“, – teigia dainininkė.
K. Zmailaitei dar nėra 50 metų, tad mamografijos tyrimas nemokamai nedaromas, tačiau ji yra įsitikinusi, kad moterys turėtų būti pradėtos tirti anksčiau nei nuo 50-ties, nes sergamumas jauname amžiuje labai didelis.
Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta 50 žmonių, per metus – apie 18 tūkstančių. Iš viso šiuo metu serga virs 110 tūkstančių Lietuvos gyventojų.
