Rugpjūčio 7 d. lietuvius nustebino iš dangaus iškritę vištos kiaušinio dydžio krušos ledėkai. Galinga audra gyventojams pridarė nuostolių už daugiau nei pusę milijono eurų.
„Šį kartą audra su smarkiu lietumi, perkūnija, škvalu ir kruša slinko per didelę dalį Lietuvos. Padaryta žala galėjo siekti keliasdešimt milijonų eurų“, – praneša šviečiamojo pobūdžio puslapis orų tematika „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
Anot meteorologo, nors šios vasaros orai dažną nustebino, prie tokių nenuspėjamų ir ekstremalių gamtos reiškinių teks prisitaikyti – jie tik dažnės ir gali pasitaikyti visais sezonais.
„Gamtos stichijų visada pasitaiko, o šiais laikais dėl klimato kaitos vieni orų reiškiniai dažnėja, kiti – intensyvėja. Pavyzdžiui, tokia liūtis, kokia šią vasarą buvo Klaipėdoje, kyla kasmet, todėl prie tokių reiškinių, kai apsemiamos gatvės, teks priprasti, o ne jais stebėtis.
Taip pat ir dėl vasaros tropinių naktų – jų dažnėja ir dažnės. Iki 90-ųjų tokie reiškiniai apskritai buvo retenybė, o dabar, tiesą sakant, stebintų, jei Lietuvoje per vasarą nebūtų nė vienos tropinės nakties. Ruduo taip pat dažnai atsineša savus reiškinius – stiprius vėjus, kurie būna vis intensyvesni“, – pasakoja meteorologas.
Nors dažnai dėl stiprėjančių gamtos reiškinių kaltė verčiama tik klimato kaitai, G. Valaika tikina, kad kardinalios orų permainos yra sąlygotos daugelio veiksnių, tad kaltinti vien besikeičiantį klimatą negalima.
„Tai, kad reiškinys yra klimato kaitos padarinys, sakome tuomet, kai šis yra labai retas, labai ekstremalus. Taip, pastaroji kruša jau galėjo būti klimato kaitos padarinys, tačiau kasmet aplankančios stiprios liūtys – nebūtinai. Bet reikia pripažinti, kad net ir įprasti reiškiniai tampa itin intensyvūs ir dažni, todėl teks prie to prisitaikyti“, – teigia meteorologas.
