3000 gyventojų turinčios, didžiausios Europoje sodų bendrijos pajūryje „Dituva“ įsisukę šernai prikrėtė aibių. Žmonės per išrausas net namo parvažiuoti negali, net pėsčiomis sunku įveikti šernų išraustas vietas. Tačiau jei kelią dar galima išlyginti, šių metų derliaus jau nebeišsaugosi, sako sodininkai. Štai kaip šernai pasidarbavo žmonių sklypuose.
„Nei bulvių, nei uogų, nei obuolių“, – teigia „Dituvos“ gyventojas Gerardas.
Žmonės pasakoja, kad šernai pasidarbavo visai neseniai. Vienas iš jų nufilmavo, koks būrys naktį prabėga pro jo sklypą – skuodžia ir suaugę šernai, ir daugybė šerniukų.
Sodų bendrijos pirmininkas pasakoja, kad šernai ten darbavosi ir pernai, bet šiemet sklypus nusiaubė kur kas stipriau. Anot vyro, prie pamario gyventojų prisikniso šernai suvalkiečiai.
„Čia, greičiausia, yra šernai suvalkiečiai, atėję iš Suvalkijos. Kai buvo kiaulių maras, juos stipriai ten apribojo, juos greičiausia naikino turbūt ir šernas kadangi protingas gyvūnas, socializuotas – jie gyvena gaujom, šeimom – jis patraukė į vakarus ir atsirėmė į Kuršių marias“, – pasakoja sodininkų bendrijos „Dituva“ valdybos pirmininkas Tadas Vaitkus.
Blogiausia, pasak pirmininko, kad kanopinius suvalkiečius dažnai prisikviečia ir patys gyventojai: „Jei žmogus yra paslėpęs savo kažkokias daržovių atliekas, kas dažnai būna, užkasa. Ypatingai vyresni žmonės daro klaidą – užkasa obuolius supuvusius, kitus vaisius, sakykim.“
Be to, soduose ir taip gausu įvairiausio augančio maisto, tad „Dituva“ šernams tarsi milžiniškas restoranas, kuriame nereikia susimokėti, juo labiau gyvybėmis. Medžiotojai aiškina, kad šaudyti šernų negali, mat šie siautėja tarp gyvenamųjų namų.
„Ten jų skaičių sureguliuoti yra labai sunku, nes tokios teritorijos kaip „Dituva“, kaip kolektyviniai sodai yra ne medžioklės plotai, o pagal medžioklės taisykles galima medžioti ne arčiau 200 metrų nuo gyvenviečių“, – sako medžiotojas Valdemaras Zakaras.
Todėl sodininkai imasi kitos gudrybės – jie jau nusipirko specialių repelentų, kuriais išteps vilnos kuodus ir taip, tikisi, šernus pavyks nubaidyti.
„Tai yra tam tikras skystis, kuris atbaido užuodimo būdu. Tai žmogaus gali būti kvapas, gali būti plėšrūnų“, – teigia sodininkų bendrijos „Dituva“ valdybos pirmininkas Tadas Vaitkus
Patirtis rodo, kad tokių apsaugos priemonių prireiks iki gruodžio, bent jau pernai atšalus šernai pasitraukė. Tiesa, ar taip pasielgs ir suvalkiečiai, neaišku.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
