Meteorologė Viktorija Čėglienė mini, kad Lietuvoje apsiniaukusių dienų per metus būna 135-140. Mažiausiai šviesos matome lapkričio ir gruodžio mėnesiais.
„Per metus Lietuvoje pasitaiko vidutiniškai 135-140 apsiniaukusių dienų. Apsiniaukę orai vyrauja lapkričio ir gruodžio mėnesiais, kai aktyvūs ciklonai ir didelis santykinis oro drėgnis. Nuo sausio mėnesio debesuotumas mažėja, nes dažniau atslenka sausos arktinės oro masės. Pavasarį ir vasarą sustiprėja anticikloninė cirkuliacija, dėl jos ir dažnesni giedri orai. Praėjusios savaitės orus lėmė žemo slėgio laukas ir aktyvi cikloninė veikla, kai vienas ciklonas keitė kitą. Šiuo metu orus irgi lemia ciklonas“, – kalbėjo V. Čėgelienė.
Per metus tik 20 giedrų dienų
Lietuvoje per metus galime pasidžiaugti tik 20-25 giedromis dienomis. Daugiausia jų pasitaiko balandžio ir gegužės mėnesiais.
„Kalbant apie giedras dienas, didžiojoje Lietuvos dalyje per metus vidutiniškai jų būna tik 20-25. Mažiausias giedrų dienų skaičius per metus būna Pajūrio žemumos pietinėje dalyje (10-15) ir Vidurio Lietuvoje (15-20). Dažniausiai giedros dienos pasitaiko balandžio ir gegužės mėnesiais (apie 3), o rečiausiai lapkritį (0,5-1)“, – kalbėjo meteorologė.
„Iš tiesų klimato ypatybes lemia ne tik atmosferoje vykstantys procesai bet ir vietiniai geografiniai veiksniai - šalies reljefo formų įvairovė, paklotinio paviršiaus nevienalytiškumas sudaro sąlygas nevienodam teritorijos įšilimui ir savo ruožtu debesų formavimuisi. Daugiausia apsiniaukusių dienų per metus (150-170) būna Vidurio ir Pietvakarių Lietuvoje, o mažiausiai (110-130) pasitaiko pajūryje ir Žemaičių aukštumoje“, – kalbėjo V. Čėgelienė.
Saulės šviesa gamina laimės hormonus
Pagal Klinikinę psichologę Tatjaną Nikitiną, saulės šviesos įtaką mūsų organizmui egzistuoja, tačiau ji nėra viską apimanti.
„Gaudami saulės spindulių mes paskatiname hormono serotonino gamybą, jis yra atsakingas už gerą nuotaiką. Todėl, kai saulės šviesos yra mažai, mus veikia saulės šviesos trūkumas. Jį jaučiame žiemą arba rudenį, kai spindulių yra mažiau. Vienas iš būdų kaip serotonino kiekį organizme padidinti yra toks, kad reikia gauti kuo daugiau saulės. Tai natūralu, kad jei saulės šviesos yra mažiau, tai ir to hormono gamyba sulėtėja, linkstame į slogią nuotaiką. Tai yra pagrįsta. Jeigu, pavyzdžiui, saulės šviesos žmogus mato daugiau, tai yra pagrįsta, kad žmogus yra optimistiškiau nusiteikęs, turi daugiau energijos, jėgų, na ir šiaip, saulėtomis dienomis žmonės mažiau pavargsta, geriau jaučiasi, sakyčiau, kad yra ir draugiškiau nusiteikę, nei niūriomis dienomis“, – kalba psichologė.
„Tiesa, manau, kad ši orų įtaką yra ir šiek tiek sureikšminama, nes mus veikia labai daug dalykų. Kai kurie žmonės jaučiasi puikiai ir kai lyja lietus, yra apsiniaukę. Taigi tas ryšys nėra toks paprastas. Mes savo gyvenime esame labai susiję ir su kitais žmonėmis, tiek su aplinkiniu pasauliu, sakyti, kad vien tik orai veikia mūsų nuotaiką negalėčiau, kažkiek taip, bet ta įtaka nėra tokia visagalė“, – kalba psichologė.
Kiekvieną orai veikia skirtingai
Pagal psichologę T. Nikitiną, orai labiau veikia žmones, kurie labiau į juos kreipią dėmesį, taip pat tie, kurie yra dirglesni, turintys daugiau problemų. Žmonių gyvenimas susideda iš daugelio veiksnių ir orų įtaka yra tik paveikslo dalis.
„Žmonės nuo seno yra linkę tapatinti savo vidinį pasaulį su gamtos pasauliu. Mes netgi savo nuotaiką įvardiname panašiai kaip orus. Sakome niūri, slogi nuotaika. Mes tą siejame. Aš manau, orų įtaka žmogui priklauso nuo to, kaip žmogus suvokia tuos orus. Jeigu žmogaus gyvenime viskas gerai. Sėkmingi santykiai šeimoje, sekasi darbai, aš manau, kad jis tą niūresnį orą, tamsesnį dienos laiką suvokia visai kitaip, nei žmogus, kuris išbalansuotas, kuriam kažkas nesiseka, tada jis ir tiems neigiamiems orams suteikia daugiau prasmės, nes jis pats jaučiasi nelabai gerai, tada ir tas lietus liūdina“, – pasakoja T.Nikitina.
Nuo niūrios nuotaikos gelbėja sportas
Tokiuose kraštuose, kaip šiaurės Norvegija, kuriuose puse metų yra tamsu, ir saulės šviesos nėra visiškai žmonės jaučia jos stygių labiau nei Lietuvoje ir naudoja šviesos terapijas, daugiau sportuoja, stengiasi sveikiau maitintis. Tai padeda esant šviesos trūkumui“, – mini T.Nikitina.
„Sportas padeda kompensuoti serotonino trūkumą, taip pat šviesos terapija, kai specialiomis lempomis apšviečiamas visas kambarys ir žmogus būna stipriai apšviestoje patalpoje. Tai vienas iš pagalbos būdų. Jei jaučiate, kad trūksta saulės šviesos reikia daugiau fizinio aktyvumo, kad patalpos būtų labiau apšviestos, kad būtų daugiau dirbtinės šviesos. Subalansuota mityba, daugiau veiklos, kuri teiktų malonumą, bendravimas su maloniais žmonėmis, įdomios knygos skaitymas. Jei serotoninas atsakingas už gerą nuotaiką ir mums jo trūksta, dėl saulės stokos, reiškia turime ieškoti būdų tai nuotaikai pakelti. Yra pripažinta, kad sportas tikrai labai teigiamai veikia organizmą kaip ir mėgstamos veiklos. Jeigu yra galimybė, tai galima ir išvykti, kur nors, kur tos saulės daugiau, žinoma, padeda ne tik saulė, bet ir tai, kad pakeičiama aplinka.Egzistuoja visas kompleksas priežasčių, kodėl tas išvykimas padeda, ne vien tik dėl didelio saulės kiekio“, – kalba psichologė.
