REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuspręsta: Seimas pratęsė nepaprastąją padėtį

Seimas antradienį pratęsė nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija daugiau kaip mėnesiui. Nors planuota šį režimą įvesti ir rajonuose, kurie yra pasienyje su Lenkija, kol kas tokių planų atsisakyta. 

Seimas antradienį pratęsė nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija daugiau kaip mėnesiui. Nors planuota šį režimą įvesti ir rajonuose, kurie yra pasienyje su Lenkija, kol kas tokių planų atsisakyta. 

REKLAMA

Vyriausybė teikė Seimui siūlymą, kuriuo nepaprastoji padėtis dešimties kilometrų nuo sienos ruože ir neteisėtų migrantų apgyvendinimo vietose galiotų iki 2022 metų sausio 15 dienos 24 valandos. 

Vyriausybės teikime buvo siūlyta pasienyje su Baltarusija nepaprastąją padėtį pratęsti, o pasienyje su Lenkija – tokią padėtį įvesti, tačiau galiausiai siūlymas dėl pasienio su Lenkija išbrauktas.

Už nepaprastosios padėties pratęsimą balsavo visi 102 balsavime dalyvavę Seimo nariai.

Nuspręsta praplėsti ir nepaprastųjų priemonių naudojimą – atgrasančius veiksmus, psichinę prievartą, o kritiniu atveju, jei aktyviais veiksmais ar turimais daiktais asmenys kelia pavojų pareigūnų ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei – ir „proporcingą fizinę prievartą“.

REKLAMA
REKLAMA

Papildomai numatyta, kad šiuos veiksmus būtų galima taikyti ne tik kai siena kertama ar ją ketinama kirsti tam neskirtose vietose, bet ir tam skirtose vietose, tai yra,  pasienio kontrolės punktuose.

REKLAMA

Sprendimą rengusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad taip siekiama „užkardyti galimas provokacijas pasienio kontrolės punktuose“.

Pagal anksčiau Seimo priimtą nutarimą, padidėjus įtampai dėl neteisėtos migracijos nepaprastoji padėtis pasienyje su Baltarusija buvo įvesta iki gruodžio 9 dienos.

Klausė, kaip vykdys apgręžimą prie -20

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas džiaugėsi, kad Seimo pirmininkės teikiamame nutarime dėl nepaprastosios padėties buvo atsižvelgta į kai kurių politikų ir žmogaus teisių aktyvistų prašymus, tačiau pažymėjo, kad išlieka problema, kad niekas negalės humanitarine prasme padėti migrantams pasienyje ar apgyvendinimo centruose.

REKLAMA
REKLAMA

„Pareigūnas ir VSAT išlieka vieninteliu liudininku pasienyje ir joks kitas žmogus negali dalyvauti tame procese, kai vykdomas keturių vaikų išstūmimas naktį į mišką“, – kalbėjo T. Tomilinas.

„Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad nutarimas labai aiškiai sudėlioja, kokiu pagrindu kas gali būti teritorijoje, kurioje paskelbta nepaprastoji padėtis. Jūsų interpretacijų komentuoti aš nenoriu, tikrai galiu pasakyti, kad mes stengiamės daryti viską, kad šioje sudėtingoje situacijoje Lietuva vykdytų visas savo pareigas, kurių turi daug ir įvairiose srityse“, – atsakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Darbo frakcijos atstovas Artūras Skardžius teiravosi, kaip bus vykdoma apgręžimo procedūra, kai lauke spaus 20 laipsnių šaltis. Premjerė I. Šimonytė atsakė, kad net ir esant žemesnei oro temperatūrai, apgręžimo taktika taikoma tokia pati, kokia buvo taikoma „vakar ar užvakar“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pastarosiomis dienomis matome mažesnius žmonių srautus ar bandymus nelegaliai kirsti sieną. Reikia manyti, kad oro sąlygos, kurios yra nepalankios, taip pat sniegas, veikia žmonių pasirinkimus bandyti tą sieną kirsti“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Premjerė ir ministrė: prie nepaprastosios padėties pasienyje su Lenkija gali būti grįžtama

Šiuo metu apsispręsta nepaprastosios padėties pasienyje su Lenkija neįvesti, tačiau ateityje gali tekti grįžti prie šio klausimo, sako premjerė Ingrida Šimonytė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Sutarėme taip, kad kol kas Seimas gali priimti nutarimą be šitos nuostatos (nepaprastosios padėties pasienyje su Lenkija), bet jeigu būtų poreikis papildyti, tarkime, jeigu būtų reikalinga antrinės migracijos pastangų užkardymui pasitelkti kariuomenę, tuomet Vyriausybė kreiptųsi į Seimą, kad tie apribojimai būtų praplėsti“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.

REKLAMA

Pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, toks sprendimas priimtas „įsiklausant į frakcijų pasiūlymus, vertinant tai, kad šiame etape tai nėra būtina nuostata, kuri esant reikalui bus koreguojama“.

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė sako, kad šiuo metu situacija „gal ir atrodo, kad yra pakankamai stabili“, tačiau Baltarusijos režimas yra neprognozuojamas ir kiekvieną dieną galima tikėtis „bet kokių veiksmų“.

„Šiuo metu buvo priimtas sprendimas, kad galime ir netaikyti šios priemonės, bet ateityje, manau, kad priklausomai nuo Baltarusijos režimo veiksmų gali tekti grįžti prie šio klausimo“, – žurnalistams Seime sakė A. Bilotaitė.

REKLAMA

Pasak A. Bilotaitės, nepaprastoji padėtis Lenkijos ir Lietuvos pasienyje leistų, „jei atsitiktų blogiausias scenarijus, panaudoti kariuomenę“.

„Šiuo metu tam gal poreikio nėra, bet mes matome rizikas, kad tai gali nutikti ateityje, ir Vidaus reikalų ministerijos pozicija tokia, kad mes turime būti pasiruošę bet kokiems scenarijams“, – pažymėjo ministrė.

VRM siūlymą pratęsti nepaprastąją padėtį argumentuoja nenuslopusia įtampa dėl migrantų krizės. Jos duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje gali būti susikaupę nuo 7 iki 15 tūkst. migrantų.

Nepaprastoji padėtis pasienyje buvo įvesta lapkričio 10 dieną. Į Lietuvą šiemet pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų