Vokietijos automobilių pramonė per kelerius metus neteko didelės dalies darbuotojų. Automobilių tyrimų centro CAR vadovas Ferdinandas Dudenhöfferis skaičiuoja, kad 2018 m. šiame sektoriuje dirbo apie 830 tūkst. žmonių, o dabar jų liko mažiau nei 700 tūkst. Jo prognozė dar niūresnė – maždaug 2030 m. darbuotojų skaičius gali sumažėti iki 500 tūkst.
Spaudimą jaučia beveik visi didžiausi Vokietijos gamintojai ir jų tiekėjai. „Volkswagen“ iki dešimtmečio pabaigos ketina visame pasaulyje sumažinti darbuotojų skaičių maždaug 100 tūkst., arba apie 15 proc. Rugsėjo pradžioje bendrovės vadovybė ir profesinės sąjungos susitarė dėl papildomo 50 tūkst. darbo vietų mažinimo, kuris prisidės prie anksčiau numatyto tokio pat dydžio etatų karpymo.
BMW iki 2027 m. pabaigos ketina atsisakyti maždaug 8 tūkst. darbo vietų Vokietijoje. Didžiąją dalį šio sumažinimo bendrovė planuoja pasiekti natūralia darbuotojų kaita bei savanoriško pasitraukimo programomis. Tūkstančius etatų taip pat mažina tokie dideli komponentų gamintojai kaip „Bosch“ ir ZF.
Darbuotojai išėjo į gatves
Šios savaitės pradžioje visoje Vokietijoje surengtuose protestuose dalyvavo „Volkswagen“, BMW ir „Bosch“ darbuotojai. Profesinės sąjungos priešinasi masiniam etatų mažinimui, gamybos perkėlimui į kitas valstybes ir galimam gamyklų uždarymui.
IG Metall vadovė Christiane Benner ragino atsakomybės pirmiausia reikalauti iš įmonių vadovybių.
„Tikimės, kad įmonių vadovai prisiims atsakomybę už Vokietiją kaip automobilių šalį, darbuotojus ir darbo vietas“, – Volfsburge kalbėjo C. Benner.
Profesinė sąjunga taip pat reikalauja mažesnių elektros energijos kainų pramonei, didesnių investicijų, palankesnių ankstyvo pasitraukimo į pensiją sąlygų ir stipresnių priemonių prieš, jos vertinimu, nesąžiningą konkurenciją iš Kinijos.
35 valandų darbo savaitė gali tapti praeitimi
Vienu pagrindinių ginčų tarp automobilių gamintojų ir darbuotojų tampa darbo laikas. Didelėje Vokietijos metalo ir automobilių pramonės dalyje 35 valandų darbo savaitė galioja dar nuo praėjusio amžiaus devintojo ir dešimtojo dešimtmečių, kai tokias sąlygas kolektyvinėmis sutartimis išsikovojo IG Metall.
Dabar svarstoma grįžti prie 40 valandų savaitės, tačiau atlyginimų nedidinti. F. Dudenhöfferio skaičiavimu, toks pakeitimas valandines darbo sąnaudas galėtų sumažinti maždaug 13 proc. Profesinės sąjungos tam kategoriškai priešinasi ir argumentuoja, kad vien ilgesnis darbo laikas neišspręs perteklinių gamybos pajėgumų bei mažėjančios paklausos problemų.
Darbo sąnaudų skirtumas išties didelis. Konsultacijų bendrovės „Oliver Wyman“ duomenimis, Vokietijos automobilių gamyklose vienam pagamintam automobiliui tenkančios darbo sąnaudos siekia apie 3 307 JAV dolerius, kai Ispanijoje – apie 955, o Kinijoje – 597 dolerius.
„Mercedes“ jau kalba apie gamyklų uždarymą
Ypač aštrų signalą darbuotojams pasiuntė „Mercedes-Benz“. Bendrovės gamybos vadovas Michaelis Schiebe Sindelfingeno gamyklos darbuotojams pareiškė, kad Vokietijoje gaminti automobilius pagal dabartines sąlygas tarptautiniu mastu nebėra pakankamai konkurencinga.
„Mercedes-Benz“ teigia norinti išsaugoti visas gamyklas Vokietijoje, tačiau tam esą būtina sumažinti sąnaudas. Jei dėl reikalingų priemonių susitarti nepavyks, bendrovė neatmeta galimybės uždaryti vieną automobilių surinkimo ir vieną jėgos agregatų gamyklą. Kurios konkrečiai įmonės atsidurtų pavojuje, kol kas neskelbiama.
Darbuotojų taryba į tokį perspėjimą sureagavo griežtai ir pareiškė neketinanti priimti ultimatumo, pagal kurį darbuotojai turėtų rinktis tarp nuolaidų ir gamyklų uždarymo.
Problemų šaltinis – ne vien elektromobiliai
Vokietijos automobilių gamintojų sunkumai sutapo su brangiai kainuojančiu perėjimu prie elektromobilių, tačiau sektoriaus problemos tuo neapsiriboja. Gamintojus vienu metu spaudžia didelės darbo bei energijos sąnaudos Vokietijoje, pertekliniai gamybos pajėgumai Europoje, JAV muitai, silpnėjantis pelningumas Kinijoje ir sparčiai auganti Azijos markių konkurencija.
„Volkswagen“ padėtį papildomai apsunkino problemos „Porsche“ padalinyje ir silpnesnė Kinijos rinka. Rugsėjį koncernas 2026 m. prognozuojamą veiklos pelno maržą sumažino iki daugiausia 1 proc., nors anksčiau tikėjosi 4–5,5 proc. rezultato.
„Volkswagen“ markės vadovas Thomas Schäferis darbuotojams jau pareiškė, kad 2024 m. sutartų taupymo priemonių nepakako, todėl pertvarkos programa bus dar labiau spartinama.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
