Nuo kitų metų – daug pokyčių dėl šaukimo į tarnybą: ekspertas perspėja – jaunuoliai „neš kudašių“

Nuo 2026 metų Lietuvos kariuomenė planuoja kviesti tarnauti apie 4 000 jaunuolių. 18–22 metų studentams studijos nebus atidedamos – bus naudojamos akademinės atostogos arba jaunųjų karininkų mokymai.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Nuo 2026-ųjų – privalomosios tarnybos pokyčiai: štai ką reikia žinoti

Vilniaus rajone – kariuomenės pratybos: gyventojai įspėjami dėl karinio transporto ir dūmų imitacijų

Rusijos armijos tamsioji pusė: „Niekada nežinai, ar kulka atskris iš savų, ar iš ukrainiečių pusės“

Bus įvesti nauji tarnybos būdai, pavyzdžiui, trijų mėnesių tarnyba inžinerijos, medicinos ar aviacijos srityse.

Savanoriškai tarnauti galės asmenys iki 39 metų, o rezervas bus išplėstas iki 15 metų. Maksimali skatinamoji išmoka bus padidinta iki beveik 10 tūkstančių eurų.

Daug reakcijų dėl karo tarnybos ir jos poveikio studijoms

Viešojoje erdvėje pasklidus žiniai, kad nuo kitų metų dėl įvedamos karo prievolės bus stabdomos studijos, žmonių reakcijos buvo įvairios. Vieni sprendimą palaikė, o kiti kritikavo, teigdami, kad tai gali pabloginti šalies demografinę padėtį, nes dalis jaunuolių pasirinks emigruoti.

„Iškart po mokyklos – tiesiai į kariuomenę. Labai teisingas sprendimas. Įgaus vyriškumo, supratimo, ir pasirinkimas, ką veikti toliau, bus aiškesnis.“

„Manau, pirmiausia reikia pašaukti tuos, kurie nei mokosi, nei dirba, tik sėdi tėvams ant sprando.“

„Emigruos iškart po mokyklos jaunuoliai arba net anksčiau ir atsisakys Lietuvos paso. Jau ne vienas taip padarė. Demografinė padėtis tik blogės.“

Sociologas: jaunuoliai „neš kudašių“ iš Lietuvos

Sociologas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Gediminas Merkys, kalbėdamas apie šauktinių skaičiaus didėjimą ir studijų sustabdymą, pareiškė, kad tokiu atveju, dalis jaunų žmonių galbūt išvyktų iš Lietuvos.

„Daug jaunų žmonių gali apsispręsti išvykti iš Lietuvos, liaudiškai tariant – „nešti kudašių“ (išvyks). Politika ir švietimo sistema ilgą laiką nebuvo orientuota į patriotiškumą.

Dalis administracijos ar mokyklų vadovų yra paveikti kosmopolitizmo ir globalizmo nuostatų, kurios menkina tautiškumą: neva Tėvynė nereikalinga, lietuvių kalba nesvarbi, svarbiau – liberalus požiūris“, – sakė jis.

Pašnekovo nuomone, patriotizmo sumažėjimo atsiradimą lemia jaunimo požiūrių pokyčiai bei naivus tikėjimas, kad karų nebebus ar ignoravimas realių konfliktų pavojaus.

„Patriotizmo šiandien mažiau nei buvo anksčiau, nei, pavyzdžiui, 1940–1944 m., kai dalis karininkų rinkosi pasipriešinimą. Mano vertinimu, taip yra todėl, kad ilgai tyrinėjau jaunimo nuostatas.

Šauktinių kariuomenės panaikinimas Lietuvoje, Vokietijoje ir kitose šalyse buvo klaida. Buvo neįvertinta, kad civilizacija funkcionuoja taip, jog karas, deja, nėra išvengiamas.

Ilgą laiką vyravo naivus tikėjimas, kad konfliktų nebebus. Net kai vyko Rusijos ir Gruzijos karas, Baltijos šalys siuntė signalus, tačiau Vakarų Europa jų neišgirdo“, – dalijosi mintimis profesorius.

Profesorius mano, kad gabūs jauni žmonės išvažiuos iš Lietuvos

Anot sociologo, dalis jaunimo, gebančio išmanyti kalbas ir technologijas, išvažiuos iš Lietuvos dėl didelio gyvenimo lygio skirtumo su kitomis šalimis, nors migracija jau šiek tiek lėtėja.

„Dabar daliai tėvų, senelių ir jaunuolių šis sprendimas bus didelis šokas: „išvažiuosiu iš Lietuvos ir viskas“.

Migracija tik neseniai pradėjo lėtėti, tačiau gyvenimo lygio atotrūkis, nuo Anglijos, Vokietijos, Prancūzijos ar Skandinavijos, išlieka.

Jaunimas moka kalbas, technologijas, todėl galės lengvai kurti savo gyvenimus užsienyje“, – kalbėjo ekspertas.

Iį tiesų, migracijos departamento Metraščio („Migration Yearbook“) duomenimis, 2024 m. neto tarptautinė migracija lietuvių piliečių buvo teigiama, nes išvyko 9 486 asmenys, o sugrįžo – 18 934.

Pasak G. Merkio, valstybė turėtų ieškoti lankstesnių formų, kaip karo prievolę padaryti patrauklesnę. Jis pateikė Vokietijos šalies pavyzdį, kuris rodo, kad galima plėsti savanoriškos tarnybos modelį, svarstyti dvigubą pilietybę turinčių žmonių integravimą, taikyti papildomą patikrinimą.

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad iš tiesų Vokietijos vyriausybė patvirtino įstatymo projektą, kuriuo nuo 2026 m. visi 18‑mečiai vyrai turi užpildyti klausimyną apie savo norą tarnauti ir plėtoti tokį tarnybos modelį. Apie tai yra rašoma užsienio žiniasklaidoje „Euronews“.

Jaunimui reikėtų siūlyti aiškias karjeros perspektyvas

Habilituoto mokslų daktaro asmenine nuomone, įvairiuose Lietuvos regionuose jaunimui trūksta galimybių, todėl reikėtų siūlyti aiškias karjeros perspektyvas, priemones ir finansines lengvatas.

„Lietuvoje taip pat yra depresuojančių regionų, kuriuose jaunimui trūksta galimybių. Tokiose vietovėse reikėtų siūlyti aiškias karjeros perspektyvas: tarnauk, o vėliau galėsi stoti į profesinę mokyklą ar gauti valstybės stipendiją.

Jei kursi šeimą ar sieksi aukštojo mokslo, galėtų būti numatytos papildomos adaptacinės priemonės ir finansinės lengvatos“, – savo nuomone dalijosi jis.

G. Merkys teigė, kad studijuojančiam jaunimui galima suteikti įvairių lengvatų ir pirmenybę valstybės tarnyboje. Kariuomenės poreikį daugiausia būtų racionalu užpildyti savanoriais, nes per griežtas šaukimas paskatintų jaunimą išvykti iš šalies.

„Tiems, kurie nori stoti į kolegijas ar universitetus, būtų galima siūlyti nuolaidas, parengiamuosius kursus ar kitą pagalbą. Baigus studijas ir stojant į valstybės tarnybą, esant keliems panašaus lygio pretendentams, pirmenybę galėtų gauti atlikusieji tarnybą.

Mano nuomone, Lietuvai nereikia masinės šauktinių kariuomenės „čia ir dabar“. 70–80 proc. poreikio būtų galima užpildyti savanoriškais pagrindais <...>, reikia elgtis pragmatiškai, kitaip didelė dalis jaunuolių tiesiog išvyks“, – komentavo sociologas.

Lietuvos kariuomenės atsakas

Lietuvos kariuomenė teigė, kad rizikoms pagrindo neįžvelgė. Dešimtmečio praktika rodo, kad vyraujantis tarnybos būdas yra ne privalomas pašaukimas, bet, patekus į sąrašus, išreiškiamas pageidavimas atlikti tarnybą pirmumo tvarka.

Pasak Lietuvos kariuomenės, be abejo, yra ir pašauktų privalomai, ir ateinančių atlikti tarnybą savo noru į sąrašus nepatekusių piliečių (šiemet pastarieji dominuoja). Kalbant apie naująją įstatymo redakciją, atkreipiame dėmesį, kad, sulig įstatymo pasikeitimų įsigaliojimu įsigalioja ne tik naujai atsirandančios pareigos ar sugriežtinimai, bet ir naujos apčiuopiamos skatinimo priemonės.

Taip pat Lietuvos kariuomenė primena, kad pati privalomoji karo tarnyba Lietuvoje nėra nieko naujo – ji egzistavo nuo pat šalies Nepriklausomybės atkūrimo su neilga pertrauka nuo 2008-ųjų iki 2015-ųjų metų ir neturime jokios informacijos, kad savo egzistavimu ji atnešė reikšmingų neigiamų pokyčių šalies gyventojų elgsenai. Lietuvos kariuomenė mano, kad įtakos šalies demografinei padėčiai karo prievolė ir toliau neturės, netgi priešingai – sustiprintas valstybės atsparumas ilguoju periodu gali prisidėti prie gyventojų apsisprendimo investuoti ir kurti ateitį savo Tėvynėje.

Šių metų šaukimo statistiką (suapvalintą):

Savo noru – 1870 – 55,2 proc.

Pirmumo tvarka –1500 – 44,62 proc.

Pašaukti privalomai – 6 – 0,18 proc.