Pirmasis neeilinis darbuotojų susirinkimas Volfsburge startavo antradienio rytą, o iki rugpjūčio pabaigos įvairiose Vokietijos gamyklose numatyti devyni tokie susitikimai.
Dar 2024 metų pabaigoje „Volkswagen“, „Audi“, „Porsche“ ir programinės įrangos padalinyje „CARIAD“ buvo sutarta iki 2030-ųjų darbuotojų skaičių Vokietijoje sumažinti maždaug 50 tūkst.
Bendrovė nuolat akcentuoja, kad šis procesas vykdomas socialiai atsakingomis priemonėmis – daugiausia savanorišku pasitraukimu bei daliniu ankstyvu išėjimu į pensiją. O. Blume teigimu, jau pasirašyta apie 37 tūkst. tokių susitarimų.
Pasak O. Blume, „Volkswagen“ administracinės ir kitos netiesioginės veiklos sąnaudos tebėra daugiau kaip 30 proc. didesnės nei tiesioginių konkurentų.
Norint pasiekti konkurencingą sąnaudų lygį, teoriškai apskaičiuota, kad pasauliniu mastu pokyčiai galėtų prilygti maždaug 50 tūkst. darbo vietų. Koncerno vadovas pabrėžia, kad tai nėra nustatytas privalomas tikslas – galutinis skaičius priklausys nuo to, kiek pavyks sutaupyti paprastinant organizacinę struktūrą, procesus ir mažinant kitas išlaidas.
Prie šių 100 tūkst. darbuotojų atstovai prideda dar apie 40 tūkst. specialistų, šiuo metu dirbančių Emdeno, Hanoverio, Cvikau bei „Audi“ Nekarsulmo gamyklose.
Keturių gamyklų ateitis pakibo ant plauko
Būtent šių keturių Vokietijos gamyklų ateities perspektyvos tapo viena aštriausių vadovybės ir profsąjungų nesutarimo priežasčių.
O. Blume viešai patvirtino, kad šiuo metu bendrovė negali užtikrinti konkurencingos gamybos apimties Emdeno, Hanoverio, Cvikau ir Nekarsulmo gamykloms kitame dešimtmetyje. Tiesa, jis kartu pabrėžė, kad sprendimas uždaryti konkrečias gamyklas kol kas nėra priimtas.
Koncerno skaičiavimais, Europoje būtina panaikinti daugiau kaip 500 tūkst. automobilių metinės gamybos pajėgumų perteklių.
Nors Vokietijos gamyklų sąnaudos per pastaruosius metus vidutiniškai sumažintos apie 20 proc., vadovybės vertinimu, to vis dar nepakanka.
Jeigu konkrečioms gamykloms nepavyktų rasti naujų modelių ar papildomų gamybos užsakymų, „Volkswagen“ svarsto alternatyvią pramoninę veiklą – pavyzdžiui, Osnabriuko gamyklos atveju jau vyksta pažengusios derybos su gynybos pramonės įmonėmis.
Profsąjungos ir akcininkai ruošiasi lemiamam sprendimui
Darbuotojų atstovai pripažįsta rinkos iššūkius, tačiau kategoriškai nesutinka, kad problemos būtų sprendžiamos atleidžiant žmones ar uždarant gamyklas.
„IG Metall“ vadovė ir „Volkswagen“ stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotoja Christiane Benner viešai sukritikavo siekį veiklos pelno maržą padidinti iki 9 proc., pareikšdama, kad toks tikslas dabartinėmis geopolitinėmis ir rinkos sąlygomis yra tiesiog nerealus.
Profsąjunga ir darbo taryba reikalauja, kad vadovybė kiekvienai Vokietijos gamyklai pateiktų aiškią ilgalaikę ateities viziją.
Spaudimą O. Blume patiria ir iš akcininkų pusės. Didžiausia „Volkswagen“ akcininkė „Porsche SE“, per kurią koncerną kontroliuoja Porsche ir Piëchų šeimos, paragino sprendimus priimti nedelsiant ir pareiškė, kad koncernas atsidūrė istoriniame lūžio taške.
Galutinis pertvarkos mastas kol kas lieka nepatvirtintas. Kitas svarbus etapas numatytas rugsėjį, kai „Volkswagen“ planus svarstys koncerno stebėtojų taryba. Iki tol vadovybė susitikimuose su darbuotojais bandys pagrįsti, kodėl dabartinių taupymo priemonių nebepakanka bendrovės išlikimui ir konkurencingumui užtikrinti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
