REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis visų šalių ekonomiką.

Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis visų šalių ekonomiką.

REKLAMA

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad šiuo metu pasaulio ekonomika ant bangos, tuo pačiu šį teiginį lydi ir geros prognozės Lietuvai. Visgi, apklausos rodo, kad nerimauti šiais metais yra dėl ko.

Lietuvos gyventojai įpirks daugiau

Šiuo metu ir gyventojų ir beveik visų sektorių pasitikėjimo rodiklis mažesnis nei buvo 2007 metais. Tad nors finansiniai lūkesčiai ir geri, žmonės daug racionaliau ir atsargiau vertina savo finansines galimybes.

„Gyventojų ketinimai įsigyti būstą ar automobilį rodo, kad nemaža dalis gyventojų savo ir šalies finansines perspektyvas vertina gerai“, - sako N. Mačiulis.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos ekonomikos augimo tempas turėtų išlikti pakankamas, kad skatintų atlyginimų augimą bei nedarbo ir socialinės atskirties mažėjimą. N. Mačiulis sako, kad vidutinio darbo užmokesčio augimas sulėtės nežymiai, iki 7 proc.

REKLAMA

„Vis tiek tai vienas iš sparčiausių atlyginimų augimų Europos Sąjungoje (ES) ir dėl to lėtai, bet artėsime prie ES atlyginimų vidurkio. Pagrindinis veiksnys – darbuotojų trūkumas. Ypatingai pramonės, transporto, statybų sektoriuje trūksta darbuotojų. Tą rodo ir registruotų bedarbių skaičius tenkantis vienai darbo vietai, jis artėja prie žemiausio lygio pasiekto 2007 metų pabaigoje. Tai svarbi priežastis kelianti atlyginimus. Bet reikia galvoti, kuo tas trūkumas bus pakeistas. Trūksta gamybinių pajėgumų, trūksta darbuotojų“, - komentuoja N. Mačiulis.

REKLAMA
REKLAMA

Visgi tikinama, kad kainos taip nebekils, tad Lietuvos gyventojai galės įpirkti daugiau. Pasak ekonomisto, didelė dalis praeitų metų kainų augimo buvo sukelta vienkartinių veiksnių. Nes daugiausia brango alkoholis dėl padidintų akcizų ir pieno produktai. Trečioje vietoje pagal kainų augimą buvo restoranų ir viešbučių kainos. Taip pat transportas brango dėl brangusios naftos, o be to laikinai buvo padidėjęs PVM šildymui.

Šiemet neprognozuojama nei alkoholio, nei pieno produktų, nei grūdų kainų augimas – kainos gali augti apie 3 proc. bendrai maisto produktų. Gali brangti profesinių paslaugos apie 5 proc., dėl trūkstamų darbuotojų. Tačiau tuo pačiu mažės ir infliacija, kurie šiemet turėtų trauktis iki 3,3 proc. Nors, pasak ekonomisto, toks procentas nėra didelis palyginus su atlyginimų augimu ar pensijų bei išmokų augimu. Tad Lietuvos gyventojai, anot N. Mačiulio, neturėtų smarkiai pajusti didėjančių kainų. Vis dėlto, lyginant su kitomis Europos šalimis, mes vis dar atsidursime tarp šalių, kur kainos auga sparčiausiai. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Swedbank“ nurodo, kad „vidutinis“ lietuvis 20,7 proc. savo pajamų skiria maistui, 13,3 proc. – transportui, 11,8 proc. – būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir pan., 7,7 proc. -aprangai ir avalynei, 7 proc. – poilsiui ir kultūrai, 6,7 proc. – alkoholiniams gėrimais, tiek pat ir sveikatai.

„Tai nedžiuginanti išlaidų struktūra, ji koreliuoja ir su kita statistika – alkoholio gėrimų suvartojimo. (...) Turtingesnėse šalyse gyventojai gali leisti sau mažiau išleisti maistui ir daugiau lieka paslaugoms. Dar prieš kelis metus lietuviai skirdavo 26 proc. savo pajamų maistui. Tai judame teigiama kryptimi“, - komentavo N. Mačiulis.

Blogiausi emigracijos laikai – praeityje

Nedarbo lygis turėtų nukristi žemiau 7 proc. kartelės, tačiau dėl nepalankių demografinių tendencijų užimtųjų skaičius ir šiais, ir kitais metais turėtų šiek tiek mažėti. Vis tik „Swedbank“ ekonomistai mano, kad emigracijos pikas jau praeityje.

REKLAMA

Pernai pirmą kartą Lietuvos istorijoje imigrantų ne lietuvių skaičius perkopė 10 tūkstančių, apskritai pernai imigracija siekė beveik 30 tūkst., 19 tūkst. – lietuviai, o šiek tiek daugiau nei 10 tūkst. – iš trečiųjų šalių.

„Tikėtina, kad šiemet dėl emigracijos prarasime mažiau nei 10 tūkstančių gyventojų – prognozuojame, kad iš Lietuvos išvyks 39 tūkst. gyventojų, tačiau iš emigracijos sugrįš ir iš kitų šalių atvyks apie 30 tūkst. gyventojų. Jei šis scenarijus taptų realybe, tai būtų mažiausia grynoji emigracija nuo šio amžiaus pradžios. Tai būtų reikšmingas pokytis“, - tikisi N. Mačiulis.

Jis prideda, kad tai nereiškia, jog demografinės tendencijos apsisuks, nes vis dar sumažėjęs gimstamumas, tačiau dėl emigracijos manoma, kad blogiausia – praeityje.

REKLAMA

Kas pasaulyje negerai?

Ekonomisto teigimu, išlieka problema dėl ekonominio neapibrėžtumo. Pagrindinė rizika Kinijos atsakomieji veiksmai į JAV pritaikytus naujus importo tarifus įmonėms, kurios gamina produkciją ne JAV. Toks vietinių įmonių protekcionizmas gali paveikti pasaulio prekybos situaciją.

„Kinijos atsakomieji veiksmai galėtų suvaržyti pasaulinę prekybą. Šalies viduje tas D. Trumpo šūkis „Amerika pirmiau“ skamba gerai, bet tai gali paveikti ir užimtumą, ir atlyginimus ir visą ekonomiką“, - aiškino N. Mačiulis.

Pasaulio lyderiai Davoso forume nerimauja, didžioji dalis net 93 proc. apklaustųjų mano, kad yra padidėjusi rizika, jog įvyks politinė konfrontacija tarp didžiųjų pasaulio ekonomikų. Be to, padidėjus rizika dėl galimų karinių konfliktų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos ekonomika augs lėčiau: priežastis – eksportas

N. Mačiulis pabrėžia, kad Lietuva, kaip viena atviriausių ekonomikų labai priklauso nuo tarptautinės prekybos. Tačiau deja, negalima tikėtis tokio spartaus eksporto augimo ir šiemet ir kai kurie ženklai rodo, kad augimas išsikvėps. Dėl to sumažinta ekonomikos augimo prognozė.

„Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikos augimas turėtų sulėtėti iki 3,2 proc. Augimo lėtėjimui daugiausia įtakos turės daugiau nei per pusę sumažėsiantis eksporto augimas – nuo 12 proc. pernai iki 5 proc. šiemet.

„Lietuvos kaštų konkurencingumas mažėja, darbo sąnaudos ir atlyginimai auga sparčiau nei produktyvumas pastaruosius 6 metus. Dėl to konkuruoti žema kaina Lietuvai sudėtingiau. Kokybės ir kainos santykiu mes dar galime konkuruoti, bet tai bus sudėtingiau ateityje.

REKLAMA

Be to, euras reikšmingai pabrango kitų valiutų atžvilgiu, ir su brangesne valiuta bus sunkiau eksportuoti ir į JAV, ir į Skandinaviją ar didžiąją Britaniją. Eksporto augimą ribos pasiūlos veiksniai. Net jei yra papildoma paklausa ją sunku patenkinti savais gamybiniais pajėgumais, dėl to, kad po krizės daugybė įmonių investavo labai atsargiai investavo ir gamybinių pajėgumų neplėtė“, - sako ekonomistas.

Iššūkiams pasiruošta

Prognozuojama, kad ekonomikos augimas Lietuvoje ir toliau turėtų lėtėti, 2019 metais sumažėti iki 2,5 proc. Tačiau tikinama, kad Lietuva yra gerai apsiruošusi galimiems iššūkiams.

Pagrindiniai šalies finansinės sveikatos rodikliai yra geri – užsienio prekyba išlieka subalansuota, valdžios sektoriaus biudžetas trečius metus iš eilės bus perteklinis, valstybės skolinimosi kaina arti istorinių žemumų, gyventojų ir įmonių finansiniai įsipareigojimai kuklūs, o santaupos – rekordinės.

REKLAMA

Europoje – nauja problema: trūksta darbuotojų

N. Mačiulis pasakoja, kad naujausi duomenys rodo, jog pasaulio ekonomikos įsibėgėjimas nebuvo vienkartinis ir net tokios valstybės kaip Graikija, apie kurios nemokumą ir galimą pasitraukimą iš euro zonos buvo daug diskutuota, atsitiesia ir blogiausias scenarijus neišsipildė. Nerimą kelia tik artėjantys Italijos parlamento rinkimai, kur dominuoja populistinės euroskeptiškos jėgos, galinčios nuspręsti rengti referendumą dėl Italijos narystės euro zonoje. Tai neigiamai paveiktų ekonomiką.

Tiesa, geros prognozės laukia dirbančiųjų euro zonoje.

„Pabėgėlių krizė, kuri kankino Europą pastaruosius metus yra suvaldyta, sparčiai mažėja nedarbas visoje euro zonoje. Matoma nauja problema, kad net su pabėgėlių srautu euro zonoje jaučiamas didelis darbo jėgos trūkumas. Apie jį kalba daugelio sektorių atstovai. Ne tik didžiosiose euro zonos valstybėje, bet net ir Ispanijoje įmonės kalba, kad pagrindinis plėtrą ribojantis veiksnys – darbo jėgos trūkumas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai tolimesnį augimą ribojantis veiksnys, bet geresnė žinia darbuotojams. Ir tai reiškia, kad darbo užmokestis augs greičiau ir pasieks bent 2,5 proc.“, - sako N. Mačiulis.

„Swedbank“ prognozuoja, kad euro zonos ekonomikos augimas turėtų išlikti panašus kaip ir pernai ir siekti 2,3 proc. Pasaulio ekonomikos augimas paspartės iki 3,9 proc., JAV iki 2,6 proc., Rusijos – iki 2,3 proc.

Kalbant apie žaliavas, prisimenama, kad per porą metų naftos kaina pakilo nuo žemiausios 30 JAV dolerių už barelį ribos iki beveik 70 JAV dolerių už barelį. Prognozuojama, kad tai trumpalaikis pikas ir nepaisant OPEC pastangų riboti naftos gavybą, naftos kaina nekils ir stabilizuosis šiame lygyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų