REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
36
Vilija Minikevičiūtė, Kruopiai

Sniegas yra reiškinys, kurį mėgstame, kai esame apsikloję antklode prie židinio, arba nekenčiame, kai klampojame į darbą. Atrodytų, visi esame su juos susipažinę, juk Lietuvoje sninga didžiąją žiemos dalį. Tačiau štai 10 įdomybių, apie šį, kasmet ištinkantį reiškinį.

36

Sniegas yra reiškinys, kurį mėgstame, kai esame apsikloję antklode prie židinio, arba nekenčiame, kai klampojame į darbą. Atrodytų, visi esame su juos susipažinę, juk Lietuvoje sninga didžiąją žiemos dalį. Tačiau štai 10 įdomybių, apie šį, kasmet ištinkantį reiškinį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

1.Snaigės – ne vienintelė sniego forma

REKLAMA

Sniegas gali nusėsti būdamos įvairių formų: dribsnių, granulių, kruopų.

Pavyzdžiui, sniego kruopos yra krituliai, kurių skersmuo siekia 2–5mm. Tai yra ledo gabalėliai, dažnai krentantys drauge su sniegu, šlapdriba. Sniego kruopos krenta, kuomet temperatūra laikosi ~0 laipsnių. Egzistuoja ir ledo kruopos, tai 1– 3mm skersmens permatomi ledo gabalėliai su nepermatomu branduoliu.Jie susidaro esant -5– +10 laipsnių temperatūrai.

2.Sirakūzai bandė sniegą paversti nelegaliu

Sirakūzai, vienas sniegingiausių Amerikos didžiųjų miestų, kuriame dabar yra įspūdingas sniego valytuvų arsenalas 1992 metais bandė laikytis kiek drastiškesnės taktikos, valdant sniego patekimą į gyvenvietę. Miesto taryba priėmė dekretą, kuriuo numatyta, kad sniego patekimas į miestą prieš Kūčias yra neteisėtas. Kaip paaiškėjo, motina gamta yra prasižengėlė, nes snigo jau po dviejų dienų.

REKLAMA
REKLAMA

3.Mitas, kad nėra dviejų vienodų snaigių

Manoma, kad vienodos snaigės neegzistuoja, tačiau 1988 metais Amerikos mokslininkas atrado du identiškus sniego kristalus. Jie atkeliavo iš audros Viskonsine, kaip praneša weatherchanel.

4.Sniegas yra permatomas, ne baltas

Sniegas, kaip ir ledo dalelės, iš kurių jos susidaro, iš tikrųjų, yra visiškai bespalvės. Jos permatomos, tai reiškia, kad šviesa nepraeina pro dalelę lengvai (kaip ir pro skaidrų stiklą), bet labiau atsispindi. Taigi šviesa atsispindi nuo snaigės briaunuoto paviršiaus, o tai sukuria baltą spalvą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bet kodėl balta? Priežastis, kodėl matome objektus spalvotus, yra ta, kad kai kurios šviesos bangos yra sugeriamos, o kitos atsispindi (prisimenate, šviesa yra spalvų spektras). Objektas įgauna tokią spalvą, kuri atsispindi. Pavyzdžiui, dangus yra mėlynas, nes mėlynos bangos atsispindi, o kitos spalvos yra sugeriamos. Kadangi sniegas yra pagamintas iš tiek daug mažyčių paviršių, šviesa, kuri ją pasiekia, išsklaido įvairiomis kryptimis. Tai reiškia, kad nei viena spalva nėra sugeriama arba atspindima nuosekliai, todėl balta šviesa atsimuša atgal, kaip balta spalva.

REKLAMA

5.Sniegas gali būti mėlynas bei rausvas

Gilesnis sniegas dažnai būna mėlynas. Taip yra todėl, kad sniego sluoksniai gali sukurti šviesos filtrą. Jis sugeria daugiau raudonos šviesos, nei mėlynos. Rezultatas toks, kad gilesnis sniegas pavirsta mėlynu — prisiminkite kaip atrodo jūsų pėdsakai sniege, palyginti su supančiu kraštovaizdžiu.

Sniegas kartais būna ir rausvas. Sniegas didelėse Alpių teritorijose ir poliariniuose pakrančių regionuose virsta rausvu dėl tam tikrų gėlavandenių dumblių, kurie turi raudoną pigmentą, o šis nudažo sniegą.

REKLAMA

6.Stipriausias snygis Lietuvoje

Stipriausias snygis buvo užfiksuotas 2008 metų lapkričio 25 dieną, pajūryje, Nidoje. Per 12 valandų iškrito 66 mm sniego.

7.Ilgiausia pūga Lietuvoje bei storiausia sniego danga

Ilgiausia stichine pūga buvo užfiksuota šiaurinėje Lietuvos dalyje, Panevėžyje, tiesa, gana seniai,1969 metais vasario 11 dieną. Tą kartą pūga truko 78 val. 25 min. Panevėžiečiams yra, ką prisiminti.

Storiausia sniego danga Lietuvoje buvo užfiksuota senokai. Tai buvo 1931 metų kovą. Pavasariais tuomet dar buvo galima tikėtis tikrų tikriausios žiemos. Tąkart Laukuvoje buvo užfiksuota 94 cm storio sniego danga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

8.Iglu viduje gali būti 100 laipsnių šilčiau, nei lauke

Tikrai didelis skaičius, žinant, kad Iglu šildomi vien kūno šiluma. Kadangi šviežią, suspaustą sniegą 90 – 95 procentais sudaro oras (tai reiškia jis negali judėti ir perduoti šilumą) jis tampa puikiu izoliatoriumi. Daugelis gyvūnų, tokių kaip lokiai, kasa gilias olas sniege ir ten žiemoja.

9.Didžiausia snaigė galėjo būti 38 cm pločio

Pasak kai kurių šaltinių, didžiausios, kada nors pastebėtos, snaigės krito per pūga 1887 metų sausį Montanoje, tačiau tai nėra įrodyta.

10.Didžiausia, užfiksuota, sniego gniūžčių kova vyko Sietle

5834 žmonės 2013 sausio 12 dieną susirinko Sietle pakovoti sniegu ir apsikeisti gniūžtėmis. Taip įvyko didžiausia sniego gniūžčių kovą pasaulyje.  

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų