Apie tai, kas vyksta Izraelio kare su grupuote „Hamas“, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo specialiųjų operacijų atsargos karininkas Aurimas Navys ir politikos mokslininkė Margarita Šešelgytė.
Ponia Šešelgyte, Čekijos atstovai po balsavimo pareiškė, kad iš Jungtinių Tautų reikėtų išeiti, jie sakė, kad šita organizacija nėra veiksminga. Sutinkate su tuo?
M. Šešelgytė: Jungtinės Tautos yra labai didelė organizacija ir mes šiek tiek painiojame sąvokas. Tai yra didelė įstaiga daranti daug svarbių darbų. <...> Tačiau, jeigu kalbame apie tai, kas čia yra neveiksminga, tai – Saugumo taryba. Ji neveiksminga jau senai, nuo tada, kai išryškėjo labai skirtingi Rusijos bei Kinijos ir Vakarų valstybių interesai. <...>
Karo Ukrainoje kontekste pamatėme tai, kad tokie formatai, kaip G-7 ar G-20 įgavo stiprią galią sprendžiant konfliktus, tiekiant ginkluotę ir pan. Formuojasi tam tikros alternatyvos, kuriuose ir susiderama, blokai, kurie galbūt labiau atspindi susiklosčiusį galių balansą. Mes matome galių balanso persiskirstymą tarptautinėje erdvėje.
Pone Navy, ar tai reiškia, kad karų turėsime vis daugiau, nes, atrodo, kad karo židinių atsiranda vis daugiau?
A. Navys: Sakyčiau, tuos židinius valstybės arba skatina atsirasti, arba vėl iš naujo užkuria. Dažniausiai jie savaime nekyla. Deja, žmonija nuo Jėzaus Kristaus laikų toli nepažengė. Turi daug galingesnių ginklų, turi dar didesnes kariuomenes ir dar didesnį norą vieni kitus naikinti.
Dabar diskutuojama apie tai, kad Pietų valstybės kelia klausimą, kodėl viena valstybė turėtų mums reguliuoti gyvenimą, žinoma, Kinija su Rusija padeda tai daryti. Pone Šešelgyte, ar Amerikos galia pasaulyje silpnėja?
M. Šešelgytė: Taip, ne tik Amerikos, bet Vakarų galia bendrame pasaulio balanse tolydžio silpsta. Mes galime pasižiūrėti į tris dimensijas – karinę, ekonominę ir kibernetinę, kurios yra labai skirtingos. Karinėje-politinėje dimensijoje JAV dar išlaiko pirmenybę, tačiau, jeigu žiūrime į ekonominę dimensiją, čia formuojasi visai kitas galios balansas, didelis augimas matomas Azijos valstybėse ir nedidelis nuosmukis matomas visuose Vakaruose. <...>
Kibernetinė dimensija suteikia didelę galią valstybėms veikti tarptautinėje politikoje. Šiuo metu tarp Kinijos ir JAV vyksta labai didelės lenktynės, nes tie, kas dominuos šioje srityje, turės labai didelės įtakos tam, kaip išsidėstys bendras galios balansas. <...>
Galių vakuumo tarptautinėje politikoje nebūna, jeigu vienas atsitraukia, ateina kitas. Valstybės, matydamos JAV pasitraukimą, bando atsikovoti arba užsikovoti savo pozicijas. Saudo Arabija, Iranas, Turkija yra nauji iškylantys žaidėjai. Aišku, regioniniai žaidėjai, bet jie bando žengti žingsniu toliau ir diktuoti globalios politikos madas. Tame regione mes matome ryškų galių persiskirstymą ir tai nėra gera žinia Izraeliui.
Visą pokalbį išgirskite straipsnio pradžioje.
1 d. ·
KĄ JIE DARYS, NEPAŠAUKTI Į KARĄ (arba – Ar gavo Amerikos prezidentas sidabrinių iš Kinijos komunistų?). Paskelbta, kad artimiausiu metu JAV prezidentas susitiks su savo kolega Kinijos vadovu. Naujiena, kurią Lietuvos oficialioji žiniasklaida ištarė pro sukąstus dantis. Tai paskelbta po Amerikos kabineto narių vizitų Pekine, neskaitant ir aukščiausių ES vadovų, ėmusių su savim ir gausias verslo delegacijas.
Jokia pasaulio galybė negali (gal ir nenori) iš karto kariauti keliuose frontuose. Juolab supranta, kad konvencinį (juo labiau – prekybinį) karą prieš Kiniją sunku būtų ir laimėti. Už Matuko, Šakalienės, Čmilytės ir iš URM jau pasitraukusio Adomėno – armijos, matyt, negausios. Entuziazmas dėl žadėtų Taivano milijardų jau išblėso: jeigu daug mažesnės sumos ir buvo, tai jos nusėdo konservatorius rėmusiose firmose.
Dėl abejotinų „principų“ įlindę į akligatvį, suvarę į ožio ragą nemaža smulkią elektroniką gaminusių Lietuvos firmų, likę be mus atstovaujančių diplomatų, negalime surasti net tų 24 vagonų su kovido kaukėmis (aūūū – gal jie jau atsirado?).
Kai prieš metus parašiau, jog su KLR reikia bendrauti ir toliau prekiauti, vienas mūsų URM viceministrų parašė, jog man už tokį pasiūlymą „Kinijos komunistai sumokėjo 30 sidabrinių“. Mielas pone, jeigu esate toks narsus, parašykite tai Džozefui Baidenui.
